Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 068715,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis L. M. 2012 m. balandžio 30 d. Dainiui Šimoliūnui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R 068715, kaltinant jį pažeidus KET 14., 141.2., 9., 16. punktų reikalavimus ir padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d.

Dainius Šimoliūnas kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 27 d. apie 21:51 val. Pakruojo rajone, kelyje Smilgiai – Pakruojis 6 kilometre, vairuodamas transporto priemonę, kuri priklauso pačiam vairuotojui, būdamas neblaivus (girtas), kai nustatytas 2,32 promilių girtumas, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę, kurios vairuotojas rodė kairės pusės posūkio signalą, ko pasekoje transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Tad nustatydami nagrinėjamų pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nepilnai nurodyta pažeidimo esmė (teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), nurodoma, kad „eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo“, tačiau iš N. T. paaiškinimo (b.l. 16) matyti, kad įvykio metu jam buvo sužalota galva ir jis žada kreiptis į medikus. Ikiteisminiu bylos tyrimo metu nėra nustatyta koks sveikatos sutrikdymas padarytas nukentėjusiajam N. T., nežymus ar nesunkus. Tik nustačius sveikatos sutrikdymo mastą nukentėjusiajam, galima spręsti apie Dainiaus Šimoliūno atsakomybės rūšį, - ATPK 127 str. 3 d. ar BK 281 str. 2 d. Neapklaustas automobilio O. V.“ savininkas ir nenustatyta kokia žala padaryta apgadinant jam priklausantį automobilį. Tarnybiniame policijos pareigūno pranešime (b.l. 4) yra nurodyta, kad automobilyje „O. V.“ važiavo automobilio savininkas D. T., tačiau jis nuo paaiškinimų apie eismo įvykį atsisakė, tačiau šis asmuo turėjo būti apklaustas (atsakomybė už atsisakymą duoti parodymus numatytą ATPK 187² str.).

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių aukščiau nurodytų protokolo bei bylos medžiagos (įrodymų) trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl Dainiui Šimoliūnui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d. gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Dainiaus Šimoliūno pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d. grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (pilnai nurodant pažeidimo esmę).

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.