Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198¹ straipsnio 1 dalį (šešios veikos) – 12 MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2016-07-28, apie 23.55 val., adresu Sausio 13-osios g. 37, Vilniuje, automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė svetimą turtą – L. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ su „Tele2“ SIM kortele, bendros 300 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog L. V. yra jo pažįstamas. Paskutinį kartą jį matė 2016-07-28. Tądien kartu buvo Kavoliuko g., Vilniuje, esančiame bute, pas bendrus pažįstamus, kur tiesiog leido kartu laiką. Pamena, kad L. V. vartojo alkoholinius gėrimus, bet išvykstant buvo tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 23.40 val. jis susiruošė išvykti ir L. V. paprašė pavėžėti jį iki namų, kaip toliau parodė įtariamasis, tąkart jis buvo su tetai priklausančiu „Audi A4“ markės automobiliu, valstybinių numerių nepamena. Jis sutiko L. V. pavėžėti ir vykstant kartu L. V. jam nurodė, jog neranda savo mobilaus ryšio telefono. Įtariamojo teigimu, L. V. nežinojo, ar telefoną paliko Kovaliuko gatvėje esančiame bute, ar šis jam iškrito vykstant su juo automobiliu. Jiedu sutarė, jog parvažiavęs jis tetos automobilį apžiūrės ir radęs L. V. priklausantį telefoną šį grąžins. Toliau įtariamasis parodė, jog apie 23.55 val. jie privažiavo (duomenys neskelbtini) namą, kur jis sustojo bendro naudojimo kelio kelkraštyje ir ten L. V. išlipo. E. J. parodė, kad išleidęs L. V. nuvažiavo toliau į savo namus. Atvykęs į Vilniuje esančią Vido Maciulevičiaus gatvę, automobilių parkavimo aikštelę, pasistatė automobilį ir iš karto apžiūrėjo automobilio vidų. Netrukus po sėdyne rado L. V. priklausantį telefoną ir jį paliko automobilyje. Kitą dieną, t. y. 2016-07-29 ryte, pasak įtariamojo, jis paskambino L. V. ir pasakė, jog jo telefoną rado tetos automobilyje ir jiedu susitarė, jog artimiausiu metu susitiks ir telefoną L. V. jis grąžins. Kelias dienas jiedu nebendravo, po to jis sugalvojo, kad negrąžins rasto ir L. V. priklausančio telefono, jį parduos ir gautus pinigus išleis savo reikmėms. L. V. priklausantį telefoną nunešė į PC ,,Mada“ esantį lombardą ir gavo už jį 90 eurų. Priduodant telefoną iš jo buvo prašoma pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jam jau neturint L. V. priklausančio telefono, pastarasis daugybę kartų jam skambino į mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis nekėlė, vengė su L. V. bendrauti, išsisukinėjo grąžinti telefoną, nes jo jau neturėjo. Įtariamasis parodė, jog supranta, kad tokiais savo veiksmais pavogė L. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl savo poelgio gailisi, įsipareigoja susisiekti su L. V. ir atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą (b. l. 72, 83).

Nukentėjusysis L. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-07-08 buvo susitikęs su draugais, kurių tarpe buvo ir E. G. (J.), bute, esančiame Vilniuje, Kavoliuko g., tikslaus adreso neatsimena. Apie 23.40 val. jis nutarė važiuoti namo ir iš buto išėjo kartu su E. J.. Pastarojo jis paklausė, ar šis galėtų pavežti jį iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). E. J. sutiko. Važiuojant E. J. automobiliu, matyt staigaus posūkio metu, jam iš kelnių kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S5“ (auksinės spalvos), nes vos tik išlipęs iš automobilio, jis minėto telefono iš karto pasigedo. Kartu su E. J. ieškojo telefono automobilio salone, bet buvo tamsu, todėl nerado. Jis E. J. paprašė radus jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną apie tai iš karto pranešti. Liudytojo teigimu, sekančią dieną E. J. jį informavo, jog telefoną rado, pažadėjo po kelių dienų grąžinti, sakė, jog išvyksta iš Vilniaus miesto. Liudytojo teigimu, jis su E. J. susiskambino po kelių dienų ir sutarė susitikti prie jo namų, tačiau pastarasis taip ir nepasirodė. Toliau liudytojas parodė, jog su E. J. jis bandė daug kartų susisiekti, kad atgautų jam priklausantį telefoną, tačiau E. J. tik žadėdavo jį grąžinti, bet kas kartą atėjus laikui telefoną grąžinti, vis turėdavo priežasčių neatvažiuoti, vėliau neatsiliepdavo į jo skambučius, po ko iš viso išjungė savo telefoną. L. V. teigimu, jam su pareiškimu kreipusis į policiją, E. J. su juo susisiekė, pareiškė norą grąžinti jam priklausantį telefoną, tačiau to taip ir nepadarė. Prarasto telefono IMEI - (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio padaryta 300 eurų žala (b. l. 25-26, 31, 33).

2017-07-10 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gautas L. V. pareiškimas, reg. Nr. 10-AP-8439, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. J. į jo vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 300 eurų ir tokiu būdu atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl nuo civilinio ieškinio 300 eurų sumai jis atsisako (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

E. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo E. J. kaltė pagrobus svetimą turtą visiškai įrodyta. Kaltinamasis E. J. parodė, jog L. V. yra jo pažįstamas. Paskutinį kartą jį matė 2016-07-28. Tądien kartu buvo Kavoliuko g., Vilniuje, esančiame bute, pas bendrus pažįstamus, kur tiesiog leido kartu laiką. Apie 23.40 val. jis susiruošė išvykti ir L. V. paprašė pavėžėti jį iki namų. Jis sutiko ir vykstant kartu L. V. jam nurodė, jog neranda savo mobilaus ryšio telefono. Jiedu sutarė, jog parvažiavęs jis tetos automobilį apžiūrės ir radęs L. V. priklausantį telefoną šį grąžins. Toliau įtariamasis parodė, jog apie 23.55 val. jie privažiavo (duomenys neskelbtini) namą, kur jis sustojo bendro naudojimo kelio kelkraštyje ir ten L. V. išlipo. E. J. išleidęs L. V. nuvažiavo toliau į savo namus. Atvykęs į Vilniuje esančią Vido Maciulevičiaus gatvę, automobilių parkavimo aikštelę, pasistatė automobilį ir iš karto apžiūrėjo automobilio vidų. Netrukus po sėdyne rado L. V. priklausantį telefoną ir jį paliko automobilyje. Kitą dieną, jis paskambino L. V. ir pasakė, jog jo telefoną rado tetos automobilyje ir jiedu susitarė, jog artimiausiu metu susitiks ir telefoną L. V. jis grąžins. Kelias dienas jiedu nebendravo, po to jis sugalvojo, kad negrąžins rasto ir L. V. priklausančio telefono, jį parduos ir gautus pinigus išleis savo reikmėms. L. V. priklausantį telefoną nunešė į PC ,,Mada“ esantį lombardą ir gavo už jį 90 eurų. Jam jau neturint L. V. priklausančio telefono, pastarasis daugybę kartų jam skambino į mobilaus ryšio telefoną, tačiau jis nekėlė, vengė su L. V. bendrauti, išsisukinėjo grąžinti telefoną, nes jo jau neturėjo. Supranta, kad tokiais savo veiksmais pavogė L. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, dėl savo poelgio gailisi, įsipareigojo susisiekti su L. V. ir atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo L. V. parodymai. L. V. tyrimo metu nurodė, kad 2016-07-08 buvo susitikęs su draugais, kurių tarpe buvo ir E. G. (J.), bute, esančiame, Kavoliuko g., Vilniuje, tikslaus adreso neatsimena. Apie 23.40 val. jis nutarė važiuoti namo ir iš buto išėjo kartu su E. J.. Pastarojo jis paklausė, ar šis galėtų pavežti jį iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). E. J. sutiko. Važiuojant E. J. automobiliu, matyt staigaus posūkio metu, jam iš kelnių kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „ Samsung S5“ (auksinės spalvos), nes vos tik išlipęs iš automobilio, jis minėto telefono iš karto pasigedo. Kartu su E. J. ieškojo telefono automobilio salone, bet buvo tamsu, todėl nerado. Jis E. J. paprašė radus jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną apie tai iš karto pranešti. Sekančią dieną E. J. jį informavo, jog telefoną rado, pažadėjo po kelių dienų grąžinti, sakė, jog išvyksta iš Vilniaus miesto. Jis su E. J. susiskambino po kelių dienų ir sutarė susitikti prie jo namų, tačiau pastarasis taip ir nepasirodė. Su E. J. jis bandė daug kartų susisiekti, kad atgautų jam priklausantį telefoną, tačiau E. J. tik žadėdavo jį grąžinti, bet kas kartą atėjus laikui telefoną grąžinti, vis turėdavo priežasčių neatvažiuoti, vėliau neatsiliepdavo į jo skambučius, po ko iš viso išjungė savo telefoną. L. V. teigimu, jam su pareiškimu kreipusis į policiją, E. J. su juo susisiekė, pareiškė norą grąžinti jam priklausantį telefoną, tačiau to taip ir nepadarė.

2017-07-10 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate buvo gautas L. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. J. į jo vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė 300 Eur ir tokiu būdu atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl nuo civilinio ieškinio 300 Eur sumai jis atsisako.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo E. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 84).

Dėl E. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. J. – administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 44-48), teistas (b. l. 49-50).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

E. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.