- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-974-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01549-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų
- Atsakovas
- R. S.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-974-112/2015
2015 m. birželio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų ieškinį atsakovei R. S. dėl dalies Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-08-25 sprendimo Nr. 3736 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-08-25 sprendimo Nr. 3736 (darbo bylos Nr. APS-113-14170/2014) dalį, kuria nuspręsta panaikinti VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų 2014-07-03 įsakymu Nr. K-211 buhalterei R. S. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, bei dalį, kuria nuspręsta išieškoti R. S. iš VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų 7249,55 Lt darbo užmokesčio nepriemoką atskaičius mokesčius.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad jokių pažeidimų nepadarė, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-03-02 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų R. S.. Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė supažindinta su įsakymu ar kitu dokumentu dėl buhalterinių dokumentų pateikimo 2014-06-20 atvykusiems asmenims. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo pateikti buhalterinius dokumentus atėjusioms kitų įmonių buhalterėms, kurios neturėjo jokių įgaliojimų atlikti auditą. Duomenų, už kokius pažeidimus 2014-07-03 įsakymu paskirta nuobauda, taip pat nėra nurodyta. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Dėl nepagrįstai sumažinto atlyginimo atsakovei teismas nurodė, jog nėra pagrindo panaikinti šią sprendimo dalį, nes bylos duomenimis patvirtinta, kad ieškovė pati pasinaikino 2013-12-30 atsakovės skundžiamą įsakymą. 2014-08-14 įsakymu nuspręsta panaikinti 2013-12-30 įsakymą bei išmokėti buhalterei R. S. darbo užmokesčio skirtumą dėl darbo užmokesčio sumažinimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-08-14. Ieškovės 2014-08-14 pažymoje nurodyta, kad nepriemoka R. S. yra 7249,55 Lt. Kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima naikinti šią sprendimo dalį, ieškovė nenurodė, todėl teismas ieškinį dėl šios dalies taip pat atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2014-07-03 įsakymo Nr. K-211, kuriuo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, panaikinimo nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė nebuvo supažindinta su įsakymu dėl buhalterių dokumentų patikrinimo, ir nurodo, jog byloje pati atsakovė patvirtino, jog direktorius ją žodžiu įspėjo, jog bus atliktas patikrinimas, be to, ji pati atsisakė pasirašyti ant direktoriaus rašto, kuriuo pavesta atlikti patikrinimą. Tokį atsisakymą apeliantė traktuoja kaip atsisakymą vykdyti direktoriaus nurodymus. Mano, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo nevykdyti teisėto darbdavio nurodymo. Apie tai, kad, pasak atsakovės, nurodymas neteisėtas, ji neinformavo nei direktoriaus, nei administracijos, kaip numatyta Buhalterio pareiginių nuostatų 22 d. Direktorės pavaduotoją R. S. apie tai, kad nevykdomas nurodymas, informavo ne atsakovė, kaip nurodė teismas, o buhalterės, kurios turėjo atlikti patikrinimą. Pažymėjo, jog atsakovė puikiai suprato, už ką jai yra skiriama nuobauda, todėl teismo argumentai, jog įsakyme nėra aiškiai nurodyta, už kokį drausmės pažeidimą skiriama nuobauda, yra nereikšmingi. Pagrindas skirti nuobaudą buvo, todėl įsakymas vien dėl to, jog aiškiai nenurodytas drausmės pažeidimas, negali būti panaikintas. Dėl 2013-12-30 įsakymo Nr. K-164 panaikinimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo nurodė, kad atsakovė į darbo ginčų komisiją su prašymu panaikinti įsakymą kreipėsi praleidusi 3 mėnesių terminą. Teismas neįvertino to, kad byloje taikomas ne senaties, o procedūrinis terminas (DK 289 str.). Dėl to mano, kad darbo ginčų komisijoje atsakovės skundo dalis dėl šio įsakymo panaikinimo negalėjo būti nagrinėjama. Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės 2014-08-14 pažyma, kurioje nurodyta nepriemoka 7249,55 Lt. Pagal ieškovės atliktą apskaičiavimą (2015-01-06 darbo užmokesčio skirtumo pažyma), turėtų būti išmokama 4 645,44 Lt ir šia vėlesne pažyma teismas turėjo vadovautis. Vien dėl to skundžiamo įsakymo dalis dėl 7249 Lt darbo užmokesčio nepriemokos turi būti panaikinta. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo gautas atsakovės sutikimas sumažinti darbo užmokestį. Nurodo, kad įsakymą dėl darbo užmokesčio sumažinimo surašė pati atsakovė ir kaip rengėja jį pasirašė. Be to, darbo sutartyje pasirašė dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė neginčijo 2014-09-15 įsakymo Nr. K-254, kuriuo paliktas galioti 2013-12-30 įsakymas Nr. 164.Teigia, jog teismo sprendimas visiškai neatitinka CPK 185 straipsnio nuostatų. Teismas tinkamai neišanalizavo byloje pateiktų įrodymų, kitų įrodymų visiškai nevertino, nenurodė, kokiais būtent duomenimis grindžia savo išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą sprendimą galioti. Sutinka su teismu, jog ieškovė neįrodė, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio skirta nuobauda. Joks įsakymas dėl patikrinimo nebuvo priimtas. Dėl darbo užmokesčio nurodė, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, ieškovės veiksmus, todėl pagrįstai paliko darbo ginčų komisijos sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl 2014-07-03 įsakymo Nr. K-211, kuriuo skirta drausminė nuobauda – papeikimas
Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebuvo informuota apie įsakymą atlikti patikrinimą bei dokumentų perdavimą atvykusiems asmenims.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovei 2014-07-03 įsakymu Nr. K-211 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 24). Nuobauda paskirta įvertinus buhalterės R. S. 2014-07-01 pasiaiškinimą. Ieškovės teigimu, nuobauda paskirta už tai, kad atsakovė nevykdė direktoriaus įsakymo pateikti buhalterinius dokumentus atvykusioms buhalterėms, tačiau byloje nėra pateikta jokio rašytinio įsakymo, iš kurio būtų matyti, kokiu metu bus atliktas patikrinimas ir kokie asmenys jį atliks. Ginčo, kad įmonės vadovas buvo žodžiu nurodęs, kad bus patikrinimas, nėra, tačiau nebuvo tiksliai nurodyta, kada jis bus atliekamas ir kas jį atliks, kokiems asmenims atsakovė turėtų perduoti buhalterinius dokumentus. Byloje taip pat nustatyta, kad patikrinimo dieną direktoriaus darbe nebuvo, atsakovei su juo susisiekti nepavyko, todėl visiškai sutiktina su atsakove, jog ji neturėjo jokio pagrindo perduoti dokumentus atvykusioms moterims. Apie tai, kad atsakovė neperdavė dokumentų, administracijai buvo pranešta. Kas pranešė, iš esmės nesvarbu, svarbu, kad administracija apie tai buvo informuota. Be to, liudytoja R. J. parodė, jog tuo metu, kai atsakovė atsisakė vykdyti nurodymą, kartu buvo ir R. S. – direktoriaus pavaduotoja (b. l. 114–115). Ši aplinkybė taip pat suponuoja išvadą, kad atsakovei nebuvo pagrindo pakartotinai pranešti administracijai apie tai, kad atsisakė vykdyti, pasak jos, neteisėtą direktoriaus įsakymą.
VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų Buhalterio pareiginių nuostatų 22 punkte nurodyta, kad valstybinėms institucijoms ir įstaigoms, turinčioms teisę įstatymų nustatyta tvarka paimti įstaigos apskaitos dokumentus, buhalteris gali juos perduoti tik suderinęs su direktoriumi ir surašęs apskaitos dokumentų paėmimo aktą. Įvertinęs liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie atliekamą auditą, be to, atsakovė neturėjo pagrindo pateikti dokumentus atvykusioms buhalterėms, nes jos nepateikė atitinkamų įgaliojimų, leidžiančių atlikti buhalterinį patikrinimą. Priešingai, atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas ir nepažeidė nurodyto Buhalterio pareiginių nuostatų 22 punkto. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, kad atsakovė padarė darbo drausmės pažeidimą – nevykdė vadovo įsakymo, todėl nebuvo pagrindo skirti ir nuobaudos.
Dėl 2013-12-30 įsakymo Nr. K-164 panaikinimo ir darbo užmokesčio skirtumo priteisimo
Ieškovė šį reikalavimą grindžia dviem aspektais: pirma, kad atsakovė buvo praleidusi 3 mėnesių terminą kreiptis dėl įsakymo pagrįstumo; antra, kad atsakovei darbo užmokestis buvo sumažintas pagrįstai.
Dėl termino. Darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (DK 289 str. 1 d.). Darbo ginčų komisija priėmė atsakovės prašymą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atlyginimo priteisimo ir nenustatė fakto, jog praleistas DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas. Ieškovė taip pat neprašė darbo ginčų komisijos atsisakyti priimti prašymą dėl įsakymų panaikinimo, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į komisiją. Nors ginčo dėl praleisto termino nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka nebuvo, tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat turi pagrindą konstatuoti, kad 3 mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją nebuvo praleistas. Nustatyta, kad atsakovė 2014-07-31 kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl 2013-12-20 įsakymo Nr. K-164 panaikinimo ir sumažinto darbo užmokesčio skirtumo priteisimo. Bylos duomenimis, atsakovė nuo 2014-01-09 iki 2014-02-28 buvo kasmetinėse atostogose (Darbo ginčo byla, b. l. 12). Ieškovės nurodytais duomenimis, pirmą kartą sumažintas atlyginimas atsakovei buvo sumokėtas už 2014 m. balandžio mėnesį (b. l. 67). Byloje nėra duomenų, kada konkrečiai už 2014 m. balandžio mėnesį atsakovei buvo pervestas darbo užmokestis, todėl tikėtina, kad darbo užmokestis už praėjusį mėnesį mokamas kitą mėnesį, t. y. už balandžio mėnesį darbo užmokestis mokamas gegužės mėnesį. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė apie sumažintą atlyginimą galėjo sužinoti tik gavusi sumažintą darbo užmokestį, todėl 3 mėnesių terminas nebuvo praleistas. Teismas, vertindamas faktą, kada atsakovė galėjo sužinoti apie pažeistą teisę, nevertina darbo sutartyje atlikto įrašo apie darbo sutarties sąlygos pakeitimą, nes nėra aišku, kada įrašas atliktas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2013-12-30 įsakymo pagrįstumo. Darbo ginčų komisija sprendė ginčą dėl 2013-12-30 įsakymo pagrįstumo. Kadangi VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namai sutiko, jog priimtas įsakymas yra nepagrįstas, jį pasinaikino 2014-08-14 įsakymu Nr. K-238, todėl darbo ginčų komisija 2014-08-25 sprendimu tenkino pareiškėjos (atsakovės) prašymą ir priteisė nepriemoką.
Apeliantė nesutiko su tokiu sprendimu ir prašė jį panaikinti. Teigia, jog 2013-12-30 įsakymas yra teisėtas, todėl nepriemoka priteista nepagrįstai. Taigi apeliantė prašo teismo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl nepriemokos priteisimo, nes 2013-12-30 įsakymas dėl darbo užmokesčio sumažinimo yra pagrįstas, nors šį įsakymą apeliantė ikiteisminio nagrinėjimo metu buvo panaikinusi kaip neteisėtą.
Apeliantės nurodymu 2013-12-30 įsakymas tapo vėl galiojančiu 2014-09-15 įsakymu Nr. K-254 panaikinus 2014-08-14 įsakymą Nr. K-238.
Ieškovės ieškinio reikalavimas – panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-08-25 sprendimo Nr. 3736 dalį, kuria nuspręsta išieškoti R. S. darbo užmokesčio nepriemoką atskaičius mokesčius. Mano, kad ši sprendimo dalis nepagrįsta dėl to, jog 2013-12-30 įsakymas priimtas pagrįstai ir jis yra galiojantis.
Vertinant darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl priteistos nepriemokos pagrįstumą, įvertintinos tuo metu buvusios aplinkybės. Kaip nustatyta, su reikalavimu pripažinti 2013-12-30 įsakymą neteisėtu ir priteisti darbo užmokesčio nepriemoką apeliantė ikiteisminio nagrinėjimo metu sutiko, t. y. patvirtino, jog darbo užmokestį sumažino nepagrįstai, ir 2014-08-14 įsakymu panaikino atsakovės darbo ginčų komisijai skundžiamą 2013-12-30 įsakymą. Apeliantė teismui su ieškiniu pateikė 2014-09-15 įsakymą, kuriuo panaikino 2014-08-14 įsakymą. Veiksmai, turėję įtakos 2013-12-30 įsakymo galiojimui po jo panaikinimo, atlikti po darbo ginčų komisijos sprendimo. Šiuo įsakymu buvo panaikintas skundžiamas 2013-12-30 įsakymas. Šių aplinkybių nebuvo ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka. Apeliantė su 2013-12-30 įsakymo nepagrįstumu sutiko, pati jį pasinaikino, todėl darbo ginčo komisija, nesant įsakymo, kuriuo sumažintas darbo užmokestis, priteisė nepriemoką. Paties įsakymo priėmimo pagrįstumo klausimas negalėjo būti sprendžiamas, nes tokio įsakymo nebebuvo – panaikintas kitu ieškovės įsakymu. Kadangi visos šios aplinkybės atsirado po darbo ginčų komisijos sprendimo dėl 2013-12-30 įsakymo, todėl darbo ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad apeliantė privalo grąžinti atsakovei darbo užmokesčio nepriemoką, juolab kad apeliantė su tuo visiškai sutiko. Apeliantės argumentai, susiję su 2013-12-30 įsakymo pagrįstumu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas remiantis būtent apeliantės sutikimu dėl 2013-12-30 įsakymo neteisėtumo ir nebuvo nurodyti argumentai, pagrindžiantys šio įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi darbo ginčų komisija neturėjo pagrindo tirti aplinkybių, susijusių su 2013-12-30 įsakymo pagrįstumu, nes jį apeliantė pasinaikino. Ieškinio reikalavimas – pripažinti darbo ginčų komisijos sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu ir jį panaikinti. Šiuo atveju, įvertinus visus duomenis, nėra pagrindo priimto sprendimo panaikinti.
Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija nepriemoką priteisė už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01. Įsakymas, kurį priėmus 2013-12-30 įsakymas vėl įsigaliojo, priimtas 2014-09-15, t. y. po laikotarpio, už kurį apskaičiuota nepriemoka. Už tolesnį laikotarpį nepriemoka nėra priteista. Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėja ginčo dėl 2014-09-15 įsakymo, todėl dėl jo pagrįstumo neturi pagrindo pasisakyti.
Įvertinus visus duomenis, darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl nepriemokos priteisimo nėra pagrindo naikinti, tačiau spręstinas klausimas dėl priteistos nepriemokos dydžio, su kuriuo apeliantė taip pat nesutinka.
Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino 2015-01-06 pažymos dėl nepriemokos atsakovei apskaičiavimo, o rėmėsi 2014-08-14 pažyma. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, 2014-08-14 pažymoje nepriemoka apskaičiuota už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-08-01. Kaip konstatuota, atsakovei pirmą kartą sumažintas darbo užmokestis pervestas tik už balandžio mėnesį, todėl nėra pagrindo nepriemokos skaičiuoti nuo 2014-01-01. 2015-01-06 pažymoje nepriemoka apskaičiuota nuo 2014 m. balandžio mėn. Esant tokioms aplinkybėms, darbo ginčų komisijos 2014-08-25 sprendimu priteista nepriemoka turi būti sumažinta iki 4 645,44 Lt.
Nesutiktina su apeliante, jog teismas neįvertino visų įrodymų ir nenurodė, kuo remdamasis padarė atitinkamas išvadas.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenys ir priėmė teisingą sprendimą, tačiau tikslintina darbo ginčų komisijos 2014-08-25 sprendimu Nr. DGKS-3736 R. S. priteista užmokesčio nepriemoka. Ji mažintina iki 4 645,44 Lt (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti darbo ginčų komisijos 2014-08-25 sprendimo Nr. DGKS-3736 dalį, kuria iš VšĮ Rietavo parapijos senelių globos namų R. S. priteista užmokesčio nepriemoka. Priteistą nepriemoką sumažinti iki 4 645,44 Lt.