Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą (patikslintą) atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl, pasak pareiškėjo A. P., atsakovės Tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjas A. P. prašo teismo įpareigoti atsakovę nuo teismo sprendimo priėmimo dienos per 7 dienas priimti sprendimą pagal jo 2020 m. birželio 22 d. prašymą.

4. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą ir atleisti nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos iškėlimu skolininkei Vilniaus miesto savivaldybei ir bylos nagrinėjimu teisme. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, taip pat metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti.

5. Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. TPS-11249 nurodė, kad pareiškėjas savo prašyme nesuformulavo reikalavimo ir prie prašymo nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą; pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, buvo paprašytas per 30 dienų aiškiai suformuluoti reikalavimą ir pateikti visus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjui išaiškinta, kad, nepateikus prašomos informacijos ir dokumentų iki nurodytos datos, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priims sprendimą atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

7. Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 3 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. TPS-11929, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis prašyme nesuformulavo reikalavimo ir prie prašymo nepridėjo dokumentų, pagrindžiančių reikalavimą. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, paprašė pareiškėjo per 30 dienų aiškiai suformuluoti savo reikalavimą, t. y. nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės atliktus neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, Vilniaus miesto savivaldybės kaltę, taip pat kokią ir kokio dydžio teisės pažeidimu padarytą žalą pareiškėjas patyrė, bei pateikti visus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat vėl buvo išaiškintos prašomų duomenų nepateikimo teisinės pasekmės.

9. Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. TPS-13405, adresuotame pareiškėjui, nurodė, kad pagal iš esmės tapatų jo prašymą jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba Tarnybos 2018 m. liepos 2 d. sprendimu, kad būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėje byloje dėl nesąžiningo ir nepagrįsto praturtėjimo bei turto gavimo kito asmens sąskaita. Tarnyba pažymėjo, kad neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjui pakartotinai reikalinga antrinė teisinė pagalba, taip pat rekomendavo jam pasinaudoti pirmine teisine pagalba, t. y. teikiama teisine informacija, teisinėmis konsultacijomis ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, įskaitant ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, rengimu. Tarnyba, be kita ko, dar kartą paprašė pareiškėjo per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos raštu aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir pažymėjo, kad nepateikus prašomos informacijos ir dokumentų iki nurodytos datos bus priimtas sprendimas atsisakyti suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

10. Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (8.1)TP-20-N-1288-9819 nepatenkinti pareiškėjo prašymo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, kadangi jis per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų.

12. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.

Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; teikti valstybės ga-rantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją.

Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama, vienas iš jų yra, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (14 punktas).

13. Taigi, Įstatymas iš esmės nustato du atvejus, kalbant apie terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos; 2) kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai, t. y. nedelsiant.

Nagrinėjamu atveju nenustatytos sąlygos, kurioms esant sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui turėjo būti priimtas skubiai (nedelsiant). Atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, tokios būtinybės nebuvo, t. y. jam nebuvo iškilęs joks poreikis skubiai atlikti procesinius teisinius veiksmus, kur jam būtų reikėję teisinės pagalbos.

Taigi, šioje situacijoje yra aktualus pirmas atvejis; beje, ir pats pareiškėjas neteigia, kad sprendimas dėl jam antrinės teisinės pagalbos teikimo turėjo būti priimtas skubiai, priešingai, jis nurodo, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas per 7 darbo dienas nuo dokumentų įteikimo dienos.

14. Minėtas teisinis reguliavimas taip pat nustato, kad, jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, t. y. tinkamo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir kt., reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per Tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus.

Taigi, Įstatymas iš esmės įtvirtina Tarnybai teisę, esant tam tikroms sąlygoms, t. y. nepateikus reikiamų dokumentų, nustatyti pareiškėjo prašymui dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo terminą trūkumams pašalinti.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4371-552/2019 yra nurodęs, kad teisė gauti valstybės ga-rantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama; ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokią, kokią ji yra pajėgi garantuoti; antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia; tokia išvada darytina vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai.); taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas nustato tam tikrus apribojimus; tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

LVAT, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai pagal suteiktą kompetenciją pagal Įstatymo 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejonių dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo bei teisių ir interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu; šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą; pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą būtina vertinti, ar skundžiamas sprendimas turės įtakos asmens teisėms ar interesams bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes (žr. minėtą LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-4371-552/2019 ir kt.).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, taip pat įvertinus pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir pridėtus dokumentus, iš kurių akivaizdu, kad prašymas neatitiko Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. ne tik kad nebuvo aiškus reikalavimas (kokio pobūdžio ir kokios apimties prašoma antrinės teisinės pagalbos), bet ir nebuvo pateikti tam reikalingi dokumentai, pagrindžiantis jo reikalavimą, darytina išvada, jog Tarnyba visiškai pagrįstai 2020 m. birželio 30 d. raštu pareikalavo per 30 dienų aiškiai nurodyti reikalavimą ir pateikti visus jį pagrindžiančius dokumentus.

Teismas pažymi, kad ir 2020 m. liepos 3 d. patikslintas pareiškėjo prašymas bei prie jo pridėti dokumentai neatitiko Įstatymo reikalavimų, t. y. prašymo reikalavimas nurodytas neaiškiai ir netiksliai, neaiškus pridėtų dokumentų ryšys su reikalavimu, tad Tarnybai nebuvo galima preliminariai tinkamai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir kt. Tad Tarnyba dar kartą 2020 m. liepos 3 d. raštu nustatė pareiškėjui terminą pateikti reikiamus dokumentus. Tada pareiškėjas 2020 m. liepos 22 d. pateikė Tarnybos direktorei skundą dėl Tarnybos vilkinimo atlikti veiksmus. Galiausiai Tarnyba reaguodama į šį skundą, taip pat nustačiusi, kad pareiškėjas galimai siekia ginti savo teises, dėl kurių jau yra priimti galutiniai teismų sprendimai, 2020 m. liepos 28 d. raštu papildomai siekė įvertinti jo konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą ir pareikalavo aiškiai nurodyti savo reikalavimą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors Įstatymas tiesiogiai ir nenustato galimybės Tarnybai kelis kartus (nagrinėjamu atveju tris kartus) nustatyti pareiškėjui terminą trūkstamiems dokumentams pateikti, tačiau kadangi šioje byloje iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo teiktas prašymas buvo neaiškus, taip pat nebuvo pridėti reikiami dokumentai, kurie pagrįstų prašymą, Tarnyba negalėjo tinkamai ištirti ir įvertinti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, taip pat ar nėra apribojimų, įtvirtintų Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, taigi darytina išvada, kad Tarnybos veiksmai iš esmės atitiko Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jais nebuvo vilkinamas sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar atsisakymo teikti priėmimas.

17. Minėta, kad Tarnybos Vilniaus skyrius sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą priėmė 2020 m. rugsėjo 4 d.

Teismas pažymi, kad šis sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad jo teisėtumo ir pagrįstumo teismas šioje byloje nenagrinėja. Beje, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas šį sprendimą ginčija taip pat Vilniaus apygardos teisme (administracinė byla Nr. I2-5229-983/2020).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba spręsdama pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir nevilkino šio klausimo sprendimo. Tad pareiškėjo skundas dėl įpareigojimo Tarnybos Vilniaus skyrių per septynias dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priimti sprendimą dėl jam antrinės teisinės pagalbos suteikimo negali būti tenkinamas.

Kita vertus, net ir pripažinus, kad vis dėlto Tarnybos Vilniaus skyrius tris kartus nustatydamas pareiškėjui terminą nurodyti aiškų reikalavimą ir pateikti reikiamus dokumentus vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. laiku priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (ar atsisakymo ją teikti), pareiškėjo skundas šiuo atveju vis tiek negalėtų būti tenkinamas, nes, minėta, kad Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą. Tad įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, kurį ji jau yra priėmusi, yra teisiškai ydinga ir negalima.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą (patikslintą) atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Vilniaus skyriui) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.