Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PLUSPLUS CAPITAL AS pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. (skolininkui), A. A. B., antstolei Doloresai Petronaitienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas PLUSPLUS CAPITAL AS kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. A. B. esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0066/22/01640 matyti, jog antstolės Doloresos Petronaitienės kontoroje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11107-1042/2022 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos PLUSPLUS CAPITAL AS naudai. Antstolė, nustačiusi, jog skolininko sutuoktinė gauna pajamas, 2025 m. kovo 12 d. turto arešto aktu Nr. S-25-66-16402 areštavo skolininko sutuoktinės esamas ir busimas pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas ir 2025 m. kovo 12 d. patvarkymu dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo Nr. S-25-6616401 pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė 2025 m. balandžio 10 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų A. B. ir A. A. B. santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė nustatė, jog skolininko sutuoktinė gauna nuolatines pajamas, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Esantys duomenys patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininko sutuoktinė gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. A. B. esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditorei pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinio gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis). Taip pat išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas pajamas, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas.

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Kadangi teismui pateikta vykdomosios bylos Nr. 0069/22/01640, elektroninė versija, ji nutarčiai įsiteisėjus antstolei Doloresai Petronaitienei negrąžintina.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.