- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 2S-723-425/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- O. N.
- Išvadą teikia
- Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-721-425/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. birželio 4 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei O. N., institucija teikianti išvadą Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės O. N. priešieškinį ieškovui M. P. išvadą teikianti institucija Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. P. 2014-10-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti ieškovo ir atsakovės O. N. sūnaus D. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu M. P., priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt, pradedant mokėti nuo 2014-10-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovą paskirti tvarkytoju sūnui skirtų išlaikymo lėšų uzufrukto teise, nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovei išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos į užsienį.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikė laikinąją apsaugos priemonę, kuria uždraudė atsakovei O. N., išvežti nepilnametį vaiką D. P. į bet kurią užsienio valstybę iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei O. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Atsakovė O. N. 2014-11-17 priešieškiniu prašė nustatyti sūnaus D. P., gimusio 2010-07-25, gyvenamąją vietą su motina, gyvenančia (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, priteisti iš atsakovo M. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Visagine, sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 300 Lt (86,88 €), jas indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės-2028-07-25, bei nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašė skubiai panaikinti laikinąja apsaugos priemonę, priimtą Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-28, uždraudimą atsakovei O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametį vaiką D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į bet kurią užsienio valstybę, iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei O. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi teismas atsakovės O. N. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015 (buvęs Nr. N2-1454-844/2014) netenkino, bet leido ieškovui ir atsakovei 5 (penkių) dienų terminui, nuvežti jųdviejų vaiką D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gydytojo apžiūrai ir konsultacijai 2015-02-12, 15 val. 30 min., pas profesorių R. S., Bochumo Rūro universiteto akademinėse klinikose, Vest Recklinghausen klinikų sąjungos ligoninė-KVVR, Mühlenstr. 27, 45659, Recklinghausen.
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą ir Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį panaikino bei klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Visagino miesto apylinkės teismo 2014-10-28 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Šalies argumentai
Atsakovė O. N. 2015-05-28 Visagino miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015, kuriame prašoma: nustatyti iki teismo sprendimo sūnaus D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. N., a .k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vokietija; įpareigoti M. P., skubiai grąžinti O. N., sūnaus D., motinai, vaiko sūnaus D. P. asmens tapatybės dokumentus: pasą ir leidimą gyventi; bylą nagrinėti skubos tvarka, kad būtų galima vaiką D. P. pristatyti konsultacijai pas okulistą Vokietijoje 2015-06-11 d. 18.30 val. Atsakovė paaiškino, jog vaiko tėvas M. P. savanaudiškais tikslais, piktnaudžiaudamas bei viršydamas savo kaip tėvo teises ir pareigas, ignoruodamas vaiko teisę būti sveikam, draudžia sūnų D. P. nuvežti gydymo tikslais į Vokietiją, kur tęsiamas vaiko konsultavimas ir gydymas, kol vaikas bus parengtas operacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovės O. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015 tenkino ir nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sūnaus D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, įpareigojo ieškovą M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skubiai grąžinti atsakovei O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės dokumentus: pasą ir leidimą gyventi, nurodė nutartį vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių sūnus D. P. turi sveikatos problemų, jam reikalingas gydymas bei specialistų konsultacijos, bei iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovė susitarė dėl būtinų vaiko konsultacijų su gydytojais Vokietijoje. Teismas pažymėjo, kad draudimas vaiką išvežti į užsienį iki sprendimo byloje įsiteisėjimo pažeidžia vaiko interesus bei jo poreikius į sveikatos užtikrinimą. Sprendime nurodoma, kad nėra duomenų, jog atsakovė vaiko neketina grąžinti tėvui, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog vaikas jau ne kartą lankėsi Vokietijoje pas motiną ir buvo grąžintas į Lietuvą ieškovui. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų apie atsakovės netinkamą elgesį su vaiku, jos negalėjimą pasirūpinti sūnumi, užtikrinti jo gerovę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė sudarė santuoką, gyvena jos vyrui S. S. priklausančiame name, Vokietijos vaikų apsaugos sąjungos Vietos ir apskrities asociacijos reg. sąjunga davė išvadą, kad Vokietijoje gyvenimo sąlygos, kurias siūlo sūnui atsakovė, tarnauja vaiko gerovei. Šiuo metu vaiko sveikata, skubus ir kvalifikuotas gydymas svarbiausi dalykai ir atsakovė turi visas galimybes tai užtikrinti. Teismas darė išvadą, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečio D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
Šalies argumentai
Ieškovas M. P. Visagino miesto apylinkės teismui 2015-06-03 pateikė prašymą panaikinti 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-75-844/2015 nustatytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos 2015 m. gegužės 29 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi turi būti panaikintos. Teismas ignoravo tą faktą, kad vaikas D. P. nuo gimimo neįgalus, jam pakartotinai nustatytas neįgalumo lygis – vidutinis, iki 2016-01-14, diagnozės kodas pagal TLK (duomenys neskelbtini)., vaikas nuo gimimo gyvena Lietuvoje ir gydomas Lietuvoje, turi specialių poreikių, jam reikalinga pastovi gydytojų priežiūra Lietuvoje (Vilniuje ir Visagine), jam pastoviai būtina atlikti medicinines procedūras. Ieškovas nurodė, jog atsakovė prašyme dėl laikinosios apsaugos priemonės pranešė ir pateikė patvirtinimą apie tai, kad sūnui paskirta okulisto konsultacija 2015-06-11 18.30 val., bet jis pranešė atsakovei, kad vaiko gydytoja J. L. siuntė jį pas reabilitologą, paskirtas laikas – 2015-06-15 11.12 val., o atsakovė nežadėjo atvežti vaiko iki nurodyto laiko, todėl jis negalėjo duoti jai sūnaus dokumentų (paso ir leidimo gyventi), kad išvežti sūnų į Vokietiją. Sūnus gyvena su juo, lanko darželį. Ieškovas nurodė neprieštaraujantis, kad jų sūnus galėtų gydytis Vokietijoje, bet mano, kad atsakovė turi suderinti su juo laiką, kadangi jų sūnus gydosi Lietuvoje (Visagine ir Vilniuje). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė ne tik į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (laikinas iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), bet ir į aplinkybę, kad vaiko tėvų gyvenamoji vieta skirtingose valstybėse ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, vaikas turėtų keisti esamą gyvenamąją vietą, išvažiuoti iš Lietuvos į Vokietiją ir gyventi su motina tol, kol teismas priims procesinį sprendimą byloje dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui netenkinus priešieškinio ir sprendimu nustačius vaikas pakartotinai turėtų keisti gyvenamąją vietą – vykti į Lietuvą, pas tėvą. Toks gyvenamosios vietos kaitaliojimas akivaizdžiai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jo emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų jam socialinę bei psichologinę žalą. Įvertinus, jog mažametis, nuo gimimo gyveno kartu su tėvu, pas tėvą, ieškovas manė, kad netikslinga iki sprendimo įsiteisėjimo D. P. perkelti gyventi pas motiną.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo M. P. prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad apsaugotų vaiko interesus, todėl turėtų stengtis neįtraukti vaiko į savo konfliktines situacijas ir tų situacijų vengti. Taip pat negali būti pažeisti vaiko poreikiai į sveikatos užtikrinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas M. P. nesikreipė į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – sūnaus D. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė buvo paskirta tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko D. P., gim. 2010-07-25 interesus.
Šalies argumentai
Ieškovas M. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-29 ir 2015-06-04 nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas – 28 Eur žyminį mokestį. Apeliantas nurodė, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti aplinką, į kurią vaikas pateks, išsiaiškinti visus asmenis, gyvenančius kartu su tėvu ar motina. Kadangi atsakovė 2015 m. kovo mėn. sudarė santuoką su S. S. ir gyvena kartu jam priklausančiame name, teismas turi surinkti duomenis apie atsakovės sutuoktinio asmenines, dorovines savybes, išsiaiškinti jo nuomonę dėl šalių sūnaus D. dalyvavimo auklėjime ir gyvenimo kartu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, todėl padarė neteisėtas išvadas, kad yra pakankamas pagrindas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones. Teismas ignoravo aplinkybę, kad šalių vaikas nuo gimimo yra neįgalus, nuo gimimo gyvena ir gydomas Lietuvoje, jam reikalinga pastovi gydytojų priežiūra Lietuvoje. Atsakovė nesirūpino sūnumi, ieškovas jį augino vienas, kol atsakovė dirbo Vokietijoje. Atsakovė, nuo 2012 m. gyvendama Vokietijoje, nei karto vaiko nevežė pas Vokietijos gydytojus. Tik iškėlus bylą atsakovė pradėjo rūpintis dėl vaiko konsultacijos Vokietijoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dažnas vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas gali padaryti vaikui socialinę ir psichologinę žalą. Vaiko interesus labiau atitiktų šalių sūnaus palikimas gyventi Lietuvoje iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė O. N. atsiliepimu prašo ieškovo M. P. atskirąjį skundą atmesti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nutartį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, net ir Panevėžio apygardos teismui panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, gera valia neleido motinai pasimatyti su sūnumi ir jo pasiimti konsultacijai pas okulistą. Vaiko teisių apsaugos specialistai patvirtino, jog ieškovas elgiasi netinkamai neleisdamas atsakovei su vaiku susitikti, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Atsakovė pažymėjo, kad pas Vokietijos profesorių sūnų pradėjo vežioti jau 2011-10-13. Ieškovas siuntimą 2015-06-11 pas reabilitologą sūnui gavo tik sužinojęs, kad vaikas užregistruotas okulisto konsultacijai Vokietijoje 2015-06-15, tačiau iš siuntimo neaišku, kas bus reabilituojama, o siuntimą išdavusi gydytoja patvirtino atsakovei, kad siuntimas išduotas ieškovui prašant su tikslu pateikti Visagino teismui. Šalių sūnaus paskutinė reabilitacija vyko 2015 m. balandžio mėn., todėl neaiškus sprendimas vaiką vesti pas reabilitologus praėjus vos mėnesiui nuo paskutinės reabilitacijos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepaiso ir nesivadovauja prioritetiniais vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. N. jos gyvenamojoje vietoje Vokietijos Federacinėje Respublikoje, įpareigojo ieškovą M. P. skubiai grąžinti atsakovei O. N. D. P. asmens tapatybės dokumentus: pasą ir leidimą gyventi, o ieškovui pateikus prašymą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, skundžiama 2015 m. birželio 4 d. nutartimi prašymą atmetė. Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. birželio 4 d. nutartis, nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo išsiaiškinti atsakovės sutuoktinio asmenines, dorovines savybes, išsiaiškinti jo nuomonę dėl šalių sūnaus D. dalyvavimo auklėjime ir gyvenimo kartu, ignoravo aplinkybę, kad šalių vaikas nuo gimimo yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra Lietuvoje, neatsižvelgė į tai, kad dažnas vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas gali padaryti vaikui socialinę ir psichologinę žalą.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str. 1 d.). JT Vaiko teisių konvencijos (Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d.) 3 straipsnyje įtvirtinta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu vaiko aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Patys vaiko interesai taip pat ginami atskirais Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsniais, tarp kurių yra vaiko teisė būti sveikam (8 str.), vaiko teisė į individualybę ir jos išsaugojimą (9 str.), vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę (10 str.), vaiko teisė į gyvenimo sąlygas (11 str.), vaiko turtinės teisės (12, 13 str.), vaiko socialinės teisės (14 str.) ir kitos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių sūnus D. P. turi sveikatos problemų: jam nustatytas sunkaus laipsnio klausos sutrikimas, kondukcinis ir neurosensorinis prikurtimas, specifinis mišrus raidos sutrikimas, įgimti formavimosi ydų sindromai (T. 1, b. l. 6), kaip matyti iš byloje pateiktų vaiko nuotraukų, berniukas nešioja klausos aparatą. Abi bylos šalys sutinka, kad sūnaus sveikata yra svarbi ir jo sveikatai reikalinga speciali priežiūra. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad berniukas nuo gimimo yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra Lietuvoje (Vilniuje ir Visagine). Nagrinėjamu atveju įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad vaikui sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti tik Lietuvos specialistai. Priešingai, iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, jog berniukui kvalifikuotas sveikatos priežiūros – oftalmologo, LOR specialisto paslaugas teikia Vokietijos gydytojai. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad šalių sūnų jau 2011-11-02 apžiūrėjo profesorius, medicinos mokslų daktaras, LOR skyriaus vyriausiasis gydytojas R. S. (T. 1, b. l. 42-48), todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina atsakovę vaiką Vokietijos gydytojų konsultacijoms pradėjus vežti tik po civilinės bylos iškėlimo. Atsakovė ir jos atstovas procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad Vokietijoje dirbantys specialistai galėtų taikyti naujausią gydymą ar įrangą vaiko klausos pagerinimui ar atstatymui ir galėtų pagerinti berniuko gyvenimo kokybę, todėl siekia sūnų pristatyti į konsultacijas Vokietijos klinikose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Vaiko teisė į sveikatą, į kokybišką medicinos pagalbą, galimybė, jog berniuko klausa gali būti pagerinta yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. N. iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dažnas vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas gali padaryti vaikui socialinę ir psichologinę žalą, ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dažnas vaiko gyvenamosios vietos keitimas nėra rekomenduotinas, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju gyvenamosios vietos pakeitimas yra svarbus D. P. sveikatai užtikrinti ir pagerinti. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė įrodymus, jog vaikas D. P. jau lanko darželį (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, gyvena su motina jos sutuoktiniui priklausančiame name. Ieškovas nurodo, kad teismas turėjo ištirti atsakovės sutuoktinio asmenines, dorovines savybes, jo nuomonę dėl šalių sūnaus gyvenimo jam priklausančiame name. Pirmiausia, pažymėtina, kad šios aplinkybės bus svarstomos bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, Vokietijos vaikų apsaugos sąjunga 2015-04-15 rašte nurodė, kad vaikui yra sudarytos visos sąlygos gyventi su mama, čia jis turi savo kambarį su žaislais, atsakovės sutuoktinis sutinka, kad su jais kartu gyventų O. N. sūnus, netoliese yra vaikų darželis, pradinė mokykla, čia būtų užtikrinta medicininė priežiūra (T. 1, b. l. 256-257).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad mažamečio šalių sūnaus D. P. interesus šiuo metu geriausiai atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina O. N. jos gyvenamojoje vietoje Vokietijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, o 2015 m. birželio 4 d. nutartimi pagrįstai atsisakė jas panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir vaikų interesų gynimą, todėl priėmė pagrįstas ir teisėtas nutartis, kurių keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. birželio 4 d. nutartis palikti nepakeistas.