Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjusi V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nurodoma, jog faktinės aplinkybės, jog apeliantas iš namų išleido į mokyklą dukrą B. K. nesušukavęs, nepamaitinęs ir nesuruošęs, nesudaro ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl remiantis ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 2 p., ATP byla yra nutrauktina. Tėvų valdžios turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., kurio 2 d. išskiriami tokie tėvų valdžios turinio elementai: vaikų auklėjimas, vaikų priežiūra, rūpinimasis vaikų sveikata ir vaikų išlaikymas. ATP protokole nurodoma, kad išleisdamas dukrą į mokyklą nesušukavęs, nepamaitinęs ir nesuruošęs, apeliantas nepanaudojo tėvų valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti dukrą. Tačiau akivaizdu, kad tokių veiksmų neatlikimas kaip dukters nesušukavimas, nepamaitinimas ir nesuruošimas, išleidžiant į mokyklą nėra susijęs su vaikų auklėjimu, kaip vienu iš tėvų valdžios turinio elementų. Kita vertus, vaiko nesušukavimas, nepamaitinimas ir nesuruošimas, išleidžiant į mokyklą, būtų kvalifikuoti pagal ATPK 181 str. 1 d. kaip tėvo pareigos prižiūrėti nepilnamečius vaikus nevykdymas, jeigu: 1) nesušukavimas būtų nesuderinamas su vaiko higiena, o ne su jo noru eiti į mokyklą vienokia ar kitokia šukuosena; 2) nepamaitinimas būtų toks, kad vaiko badavimas sukeltų pavojų jo sveikatai; 3) nesuruošimas į mokyklą pasireikštų tuo, kad vaikas būtų nesiprausęs, netinkamai aprengtas, neturėtų būtinų mokymosi priemonių. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas netyrė, ar B. K. sušukuoti buvo būtina, ar duktė buvo alkana, todėl ją reikėjo pamaitinti, taip pat nenurodė, kaip pareiškėjas nesuruošė dukters į mokyklą. Liudytoja apklausta auklė R. S. teisme parodė, kad B. K., palydėjusi brolį į darželį ir atėjusi pas ją, nieko nevalgė, tik išgėrė arbatos, o tai sąlygoja išvadą, jog tuo metu ji nebuvo alkana. Atitinkamai ir apeliantas parodė, kad siūlė dukrai įdėti į mokyklą sumuštinį, nors žinojo, kad ji turės galimybę pavalgyti mokykloje, tačiau ji atsisakė. Liudytoja R. S. nenurodė, kad mažametė nesipraususi, tinkamai neapsirengusi, neturėjo būtinų mokymosi priemonių ar kaip nors kitaip būtų nesuruošta į mokyklą. Iš ATP byloje esančio apelianto dukters paaiškinimo matyti, kad daiktus ji buvo susidėjusi į maišelį, kurį paliko kieme prie tujų, vadinasi, buvo pasiruošusi motinos atvykimui po pamokų. Apeliantas teisme parodė, kad su sutuoktine D. K. (vaikų motina) gyvena atskirai, vaikai pas jį atvyksta savaitgaliui, o pirmadienį dukrą po pamokų pasiima motina. Todėl vaikai išeidami pirmadienio rytą į mokyklą ir darželį pasiima su savimi savo daiktus, kuriuos vėliau vežasi pas motiną.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-03-19, apie 7.40 val., iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), išleido į mokyklą dukrą B. K., gim. (duomenys neskelbtini), nesušukavęs, nepamaitinęs ir nesuruošęs, dėl ko ji verkė ir pergyveno, t. y. nepanaudojo tėvų valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje ir rūpintis juo (VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalis). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (VTAPĮ 21 str. 1 ir 2 d. ). Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Ginčus dėl tokių vaiko teisių įgyvendinimo sprendžia teismas (VTAPĮ 24 str. 2 ir 3 d. ).

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės D. K. vyksta ištuokos procesas, tačiau vaikų gyvenamoji vieta nei su vienu iš tėvų nenustatyta (b. l. 15-18). Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 str. nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ATPK 181 str. 1 d. klausimą, būtina nustatyti šio straipsnio dispozicijoje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Tai reiškia, kad pagal ATPK 181 str. 1 d. traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje turi būti nustatyta tiek neteisėta veika, tiek ir priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei pasekmių. Siekdamas šių tikslų teismas turi nustatyti ir įvertinti visas bylai spręsti svarbias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai sudaro teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėtį.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog nubausdamas apeliantą apylinkės teismas neteisėtai peržengė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ribas, nes nepagrįstai išplėtė kaltinimų jam turinį. Aprašomojoje revizuojamo nutarimo dalyje apylinkės teismas nurodė, jog pareiškėjas yra patrauktas atsakomybėn už tai, kad iš namų išleido į mokyklą dukrą, jos nesušukavęs, nepamaitinęs ir nesuruošęs. Tačiau aptariamos nutarties motyvuojamoje dalyje, darydamas išvadą apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, apylinkės teismas nurodė, jog išleisdamas mažametę dukrą iš namų į mokyklą, jos nepamaitino, nesušukavo, paliko ją gatvėje su darželį lankančiu broliu ir jos daiktais kieme. Apeliantas nebuvo kaltintas, jog paliko savo mažametę dukrą gatvėje su darželį lankančiu broliu ir jos daiktais kieme, todėl šie kaltinimai apeliantui buvo išplėsti neteisėtai.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl to, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoti veiksmai (dukters nesušukavimas, nepamaitinimas ir nesuruošimas išleidžiant į mokyklą), nesudaro ATPK 181 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundo argumentais, jog vaiko nesušukavimas, nepamaitinimas ir nesuruošimas išleidžiant jį į mokyklą nesudaro tėvų pareigos prižiūrėti vaikus pažeidimo, išskyrus jeigu: 1) nesušukavimas būtų nesuderinamas su vaiko higiena, o ne su jo noru eiti į mokyklą vienokia ar kitokia šukuosena; 2) nepamaitinimas būtų toks, kad vaiko badavimas sukeltų pavojų jo sveikatai; 3) nesuruošimas į mokyklą pasireikštų tuo, kad vaikas būtų nesiprausęs, netinkamai aprengtas, neturėtų būtinų mokymosi priemonių ir panašūs veiksmai ir/ar neveikimas. Įvertinus tai, jog apelianto veiksmai, prižiūrint nepilnametę dukrą, negali būti pripažinti neteisėtais, jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Esant šioms aplinkybėms, skundas tenkintinas, teismo nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

V. K. apeliacinį skundą tenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta nuobauda - įspėjimas, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.