- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-23
- Bylos Nr.
- 2S-640-212/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- P. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2445-828/2017 pagal atsakovo V. Š. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos ieškovo naudai. Nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nubaudė už tai, jog jis panaudojo fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, jį sumušdamas. Atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, įžūlūs, prieštaraujantys visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką nepagarbą bei įvykį matė aplinkiniai asmenys. Ieškovas išgyveno skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, buvo sutrikdyta jo sveikata, įžeistas ir pažemintas kitų asmenų akyse.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. Š. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidas P. A..Atsakovas V. Š. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atnaujinus bylos nagrinėjimą, sustabdyti civilinę bylą iki bus išspręstas atsakovo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Nurodė, jog yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą, nes baudžiamojo byloje yra paduotas kasacinis skundas.Nesutinka su sprendimu už akių ir mano, kad priteista 800 Eur neturtinės žalos suma nėra teisinga, protinga ir sąžininga. Ieškovas neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad atsakovui pavartojus smurtą, jis buvo pažemintas pašalinių žmonių akyse, t. y., kad tai matė pašaliniai asmenys. Teigia, kad tariamo smurtavimo ieškovo atžvilgiu metu jokių pašalinių asmenų nebuvo. Šiai aplinkybei patvirtinti prašo teismo posėdyje apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti baudžiamojoje byloje. Mano, kad ieškovas gali daryti spaudimą šiems liudytojams, todėl jų duomenis nurodys vėliau. Apelianto nuomone, visas svarbias aplinkybes galima išaiškinti tik peržiūrėjus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakovo V. Š. pareiškimo dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo nesutikimą su sprendimu už akių, nepateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog baudžiamojoje byloje, iš kurios kildinamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, dar nepriimtas galutinis sprendimas. Toks sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs, sprendimo apskundimo kasacine tvarka terminas pasibaigęs. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog ginčijamame sprendime už akių konstatuota, jog nusikaltimas padarytas pašalinių asmenų akivaizdoje, kas, atsakovo nuomone, turėjo esminę reikšmę, teismui nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Ginčijamame sprendime už akių pripažinta, jog nusikaltimo pasekmes matė kiti asmenys, apie jas jiems pasakojo ieškovas. Be to ši aplinkybė nepripažinta, kaip turtinti esminės reikšmės, nustatant žalos dydį. Žalos dydis ginčijamu sprendimu nustatytas atsižvelgus į įstatyme nurodytų aplinkybių visetą.Teismas pripažino, kad atsakovo atžvilgiu byloje priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, o byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos tokio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl naikinti sprendimą už akių, remiantis atsakovo pareiškime nurodytais argumentais nėra pagrindo. Sprendimo už akių panaikinimas nagrinėjamu atveju pažeistų proceso greitumo ir ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimų stabilumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Nurodo, jog atsiliepimo į ieškinį nespėjo pateikti dėl to, jog jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Teismas priteisė pakankamai didelę pinigų sumą – 800 Eur, todėl būtina ją visapusiškai pagrįsti. Teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes. Ieškovo atžvilgiu pavartotas smurtas dėl ko jis yra pripažintas kaltu, neturėjo absoliučiai jokių pasekmių nei fizinei sveikatai, nei psichologinei būsenai. Teismo priteistas 800 Eur neturtinės žalos dydis pagrįstas tik tuo, jog ieškovo tariamai išgyventą fizinį skausmą, tariamai jaustą pažeminimą ir tariamą įžeidimą – matė kiti asmenys. tokios aplinkybės negali būti įvertintos 800 Eur neturtinės žalos dydžiu. Pavartoto smurto ieškovo atžvilgiu liudytojais buvo V. G., A. Š.. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad šie liudytojai tik iš dalies matė patį konfliktą, nematė dėl šio konflikto jokio ieškovo reiškiamo skausmo, pažeminimo ar įsižeidimo požymių.Byloje nėra jokių duomenų, kuriais būtų galima remtis vertinant ieškovo tariamai patirto fizinio skausmo dydį, jo patirtą tariamą pažeminimą ir tariamą įžeidimą. todėl tik iš dalies pagrįsta teismo sprendime už akių padaryta išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius, kad dėl neteisėtų tyčinių atsakovo veiksmų jis išgyveno fizinį skausmą bei turėjo pagrindą jaustis pažemintas ir įžeistas. Savo esme tai yra tik teismo prielaida apie bylos aplinkybes, o ne įrodymų pagrindu pagrįstos teismo išvados. mano, jog nėra jokio pagrindo teigti, jog neturtinės žalos dydis – 800 Eur yra teisingas, protingas ir sąžiningas bei pagrįstas visais CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytais kriterijais.Be to, jis prašė teismo apklausti liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybes apie įvykį ir jo metu bei po jo ieškovo patirtus išgyvenimus. Teismas turėtų galimybę įvertinti ieškovo šiuo metu tik deklaruojamą skausmą, pažeminimą ir įžeidimą ir tuo pagrindu spręsti ar priteista suma – 80 Eur yra teisinga, protinga ir sąžininga. Šias aplinkybes įmanoma išsiaiškinti tik peržiūrint sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.Nesutinka su teismo argumentu, jog sprendimo už akių panaikinimas nagrinėjamu atveju pažeistų proceso greitumo ir ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimų stabilumo principus. Teismas ginčo santykiams išspręsti turi tinkamai taikyti teisės normas, nes teismo sprendimas yra ne tik teisės taikymo aktas, bet ir jos aiškinimo aktas. jeigu teismas neteisingai išaiškina ir pritaiko teisės normą ir toks neteisingas teisės normas aiškinimas paliekamas galioti, tai reiškia ne ką kitą, kaip Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo pažeidimą. tai reiškia, kad teismas neatliko savo konstitucinės valstybinės valdžios pareigos – įgyvendinti teisingumą. Mano, kad priteistas 800 Eur neturtinė žala nėra pagrįsta visais CK 6.250 straipsnio 2 dalies kriterijais.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Ieškovas P. A. pareiškė ieškinį atsakovui V. Š. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą grindė įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu. Atsakovas V. Š., gavęs ieškinį ir teismo pranešimą, įpareigojantį pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimo nepateikė (b. l. 18-19), todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą už akių (b. l. 20-21). Atsakovas prašė peržiūrėti sprendimą už akių, motyvuodamas per didele neturtinės žalos suma, kurią priteisė teismas bei smurto prieš ieškovą pavartojimo aplinkybėmis.Pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatyti šie du esminiai turinio reikalavimai: pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą bei nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendžia dėl bent vienos iš šių dviejų sąlygų buvimo – ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.Apeliantas teigia, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė todėl, kad dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškinys ir teismo pranešimas, įpareigojantis atsakovą pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui įteikti 2017-03-08, sprendimą už akių teismas priėmė tik 2017 m. kovo 29 d. Duomenų, kad laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2017-03-29 atsakovas atliko darbines pareigas, buvo išvykęs į komandiruotę ir pan., nepateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovas V. Š. turėjo pakankamai laiko pateikti atsiliepimą į ieškinį, nurodyti, jo nuomone, svarbias aplinkybes, paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nepateikus įrodymų, liudijančių atsiliepimo į ieškinį, nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių.Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai ieškovo neturinę žalą įvertino 800 Eur, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo tariamai patirto fizinio skausmo dydį, tariama pažeminimą ir įžeidimą.Priešingai, nei teigia apeliantas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2017 m. vasario 10 d., patvirtina, kad V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nuteistas laisvės apribojimu. Taip pat nustatyta, kad P. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje alkūnėje, kairio alkūnkaulio išnirimas, padaryta kieto buko daikto poveikyje, kad P. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio išnirimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 6-14). Taigi, akivaizdu, jog V. Š. nusikalstama veika turėjo pasekmių tiek ieškovo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai.Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma nepateikia išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos faktui konstatuoti: prieš ieškovą atsakovas panaudojo fizinį smurtą tyčiniais veiksmais, dėl to ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo gydomas ligoninėje, jautiesi pažemintas ir įžeistas. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui P. A. 800 Eur neturinę žalą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo už analogiškus veiksmus ir pasekmes.Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.