Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia pagriebęs sugyventinę A. B. iš nugaros pusės, ją patraukė ir pargriovė ant grindų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai ranka sudavė ne mažiau kaip tris kartus į veidą, ne mažiau kaip tris kartus į nugarą ir ne mažiau kaip tris kartus į galvą, taip sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei A. B. fizinį skausmą.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-19, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės A. B., su kuria kartu gyvena apie 16 metų (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Tiksliai neatsimena, dėl ko susipyko. A. B. jam pradėjo priekaištauti, kad jis neturi darbo, kad yra jos išlaikomas. A. B. jam ranka ne mažiau kaip tris kartus sudavė į galvą. Smūgis nebuvo stiprus, sudavė per atstumą, smūgiai buvo moteriški. Tuo metu, kai jam A. B. sudavė, jis šiek tiek jautė skausmą, tačiau greitai skausmas praėjo, jokių smurto žymių ant galvos nesimato. Jis supyko dėl tokio sugyventinės elgesio, pagavo ją už rankos. Kadangi tuo metu jie buvo buto koridoriuje, netoli išėjimo, todėl jis stengėsi A. B. išstumti iš buto. Jis stipriau pastūmė A. B. ir ji pargriuvo ant grindų. Ant grindų gulinčiai sugyventinei sudavė kelis kartus į veidą, į galvą ir į nugarą. Kiek tiksliai kartų sudavė A. B., neatsimena, tačiau gali būti, kad sudavė tiek kartų, kiek nurodyta įtarime. Prieš A. B. smurtauja pirmą kartą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Jei įvykio metu būtų buvęs blaivus, būtų nesmurtavęs (38-39 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios A. B. apklausų metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu A. S. Kartu gyvena apie 16 m., veda bendrą ūkį. 2016-09-19 d., apie 17 val., ji kartu su A. S. buvo pas kaimynus, gyv. (duomenys neskelbtini). A. S. pradėjo prie jos kabinėtis, ją stumdyti. Ji pamatė, kad A. S. labai supykęs, buvo perbalusios akys, todėl nusprendė bėgti. A. S. ją pasivijo buto koridoriuje, netoli išėjimo durų, sugriebė ją iš nugaros pusės ir stipriai patempė bei pargriovė ant žemės. A. S. jai sudavė ne mažiau kaip tris kartus ranka į nugarą, ne mažiau kaip tris kartus į galvą ir ne mažiau kaip tris kartus į veidą. A. S. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji savo sugyventiniui A. S. dėl 2016-09-19 jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pretenzijų nebeturi. A. S. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Šiuo metu A. S. pradėjo dažniau vartoti alkoholį, kadangi jis neturi darbo. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Ji galėjo A. S. suduoti kokius nors smūgius gindamasi, tyčia jam jokių smūgių nesudavė. Ji pas teismo med. ekspertus nebuvo ir tikrai nebevažiuos, kadangi A. S. pretenzijų nebeturi (20-21, 23 b.l.).

2) Liudytojos V. A. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 17.30 val., ji buvo pas draugą H. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir jos draugai A. B. ir A. S. A. S. pradėjo ginčytis su A. B. Jie kažką kalbėjosi apie darbą, tačiau ką tiksliai, neatsimena, kadangi į jų pokalbį nesikišo, be to, buvo neblaivi. A. S. pradėjo stumdyti A. B., bandė ją išmesti iš buto. A. S. pastūmė ar patraukė A. B. iš nugaros pusės ir ji pargriuvo ant grindų. Gulinčiai ant grindų A. B. A. S. sudavė kelis kartus. Į kurias kūno vietas ir kiek kartų sudavė A. S., ji nematė, nes buvo toliau nuo jų. Ji nematė, kad A. B. būtų sudavusi kokius nors smūgius A. S.. Viskas vyko labai greitai, be to, įvykio metu buvo neblaivi, todėl tiksliai nesuprato, kas įvyko. Matė, kad po įvykio A. B. ant veido, prie dešinės akies atsirado mėlynė. Ar ant A. B. kūno matosi daugiau smurto žymių, ji nežino (27-28 b.l.).

3) 2016-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje (duomenys neskelbtini). Namas yra 9 aukštų daugiabutis. Įėjimas iš vakarinės pastato dalies. Ketvirto aukšto koridoriaus šiauriniame gale yra tamsiai rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į buto koridorių, kuriame ant grindų yra du margi kilimai. Į rūbų kabyklą atremtas dviratis. Apžiūros metu ant nukentėjusiosios veido dešinio skruosto matomas patinimas ir kraujosruva. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (10 b.l.).

4) 2016-09-19 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 17.40 val., iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. B. dėl sugyventinio A. S. veiksmų. Sugyventinis jai trenkė kumščiu į dešiniąją akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. A. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė kumščiu į veido sritį. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – mėlynė ant veido. Ar yra buvę smurto atvejų anksčiau, neužfiksuota. A. S. paaiškino, kad smurtavo, kadangi sugyventinė ant galvos išpylė alaus bokalą. A. S. sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą A. S. elgėsi ramiai (13-16 b.l.).

5) Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2016-09-19 apie 17.46 val. A. S. buvo nustatytas 2.69 promilių girtumas (17 b.l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (57-59 b.l.).

Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (45 b.l.), baustas administracine tvarka (46-49 b.l.), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (51, 53 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. kartu su bausme A. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-09-19 17.50 val. iki 2016-09-21 14.20 val. – 2 (dvi) paros, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant A. S. laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant A. S. laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. kartu su bausme A. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (šešių) mėnesių dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į bausmės laiką A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. S. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.