Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-59-375/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2-59-375/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08369-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
M. D.
Atsakovas
R. L., G. L.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Tomas Ryzgelis, Danielis Urbonas
Civilinė byla Nr. 2-59-375/2011Proceso nr. 2-05-3-08369-2010-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 51; 30.10; 116.1.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.birželio 16 d .Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei M. D., jos atstovui advokato padėjėjui Danieliui Urbonui, atsakovams R. L., G. L., atsakovų atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovams R. L., G. L., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir pagal atsakovų R. L., G. L. priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo iškeldinti atsakovus iš buto, adresu Varnių g.32-60, Kaune ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu nesutinka.

Ieškovė paaiškino, kad ji yra buto nuomininkė, o atsakovai be jos leidimo atsikraustė . Ji nori gyventi ramiai ir viena. Sūnus buvo sakęs, kad padarys remontą, ji sutiko. Jis pareikalavo raktų ir po truputį viską padarė. Tada pradėjo kraustytis be jos leidimo. Iš paskos ir G.L.. Tada pareikalavo, kad mokesčius lygiomis dalimis mokėtų. Sūnus pasakė, kad už šildymą mokės ant dviejų, o už vandenį ir kitu mokesčius ir ant trijų. Vasario 20 įvyko konfliktas ir ji su atsakovu nesikalbėjo. Vasario 25 d. išvažiavo pas dukrą, Genės paprašė pinigų, kad susimokėti. Jinai pasakė, kad pinigų neturi. Jų motyvas buvo paimti knygutes ir jai negrąžinti. Kai parvažiavo iš dukros, atsakovas pasakė, kad ji jį apvogė, todėl dar didesnis konfliktas prasidėjo..Moka už butą pusiau. Vanduo, dujos elektra trims, o šildymas, nuoma, šiukšlės per pusę. Knygelės pas juos. Ji mokėdavo, o jie prisideda nuo 2010 m. sausio. Jai buvo depresija pernai vasarą, nemiga kankina, lankėsi pas psichiatrą, vartoja vaistus. Konfliktai dėl mokesčių, bandė keistis į atskirus du butus, bet sakė, kad dabar nėra. Atsakovų pateikti dokumentai yra nuo 2010 m. vidurio, po to, kai buvo pateiktas ieškinys. Iki to laiko jie nemokėjo. Jie prieš jos valią paėmė mokėjimų knygeles ir šiai dienai jos nėra atiduotos.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Pareikštu priešieškiniu atsakovai prašo iškeldinti ieškovę M. D. iš nuomos teise valdomo buto ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

A. R. L. paaiškino, kad ieškovė trankosi, triukšmauja. Jie turi mažesnį kambarį, atsitvėrė siena. Mokesčių knygelė yra pas jį, gali pasiimti, nors pati atidavė, kad išmoktų pildyti. Viskas prasidėjo po vagystės, kai kambarį išplėšė. Jinai išvažiavo pas dukrą į Garliavą, o jie į darbą. Kai grįžo, atsirakino šarvuotas duris. Galvojo, kad jinai grįžusi, o rado jų kambarį išplėštą. Išnešta daiktų už 6 000, kvietė policiją. Įrodymų, kad jinai išplėšė, nėra. Anksčiau norėjo sanepidemojos stotį kviesti, nes jinai tualeto nenuleidžia, ant kriauklės skuduriukus padeda išėjusi iš tualeto. Savo kambarį iššluoja ir šiukšles prie jų durų palieka. Viską specialiai daro. O šiaip jie nekonfliktuoja Ką ieškovė pasakojo, viskas melas. Jos uošvienė galėtų papasakoti, kaip pati raktus įteikė, leido gyventi. Kvietė ateiti gyventi, nes jai sunku butą išsilaikyti, nes mokesčiai dideli. O jai reikia iš pensijos išsilaikyti. Visą laiką mokesčius mokėjo. Jinai užpildydavo viską savo vardu, ir dabar jos vardu eina lapeliai. Knygelės pas jį, bet jis ją kviečiasi į virtuvę ir padeda knygeles, tada gali pasiimti.

A. G. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad savo uošvienę pažįsta 18 metų, kartu Senamiestyje gyveno. Sutardavo labai gerai. M. R. patėviui, ieškovė paiskvietė kartu gyventi, kad lengviau būtų išlaikyti butą. Jos sūnus remontą darė. Reikėjo sienas išplauti, Rimvydas visas medžiagas supirko, tapetus. Paskui savo kambaryje įsidėjo langą, virtuvėj langą įdėjo ir prisidėjo prie šarvuotų durų per pusę. Viskas buvo normaliai. Gruodžio mėnesį buvo incidentas. Važiavo į ieškovės sesers metines, o ieškovės sūnus apiplėšė butą, bet pasakė, kad apvogė Rimvydas. Pokalbių nebuvo. Ieškovė pykdavo, sakė, kad išvažiuos pas sūnų. Jie tik davė atsaką, kaip jinai jiems, taip ir jie jai. Ieškovė parašė pareiškimą, kad iškeldinti juos iš buto, tai ir jie parašė. Konfliktai atsirado po gruodžio mėnesio vagystės. Kai atsikėlė gyventi, iš karto jinai mokesčius apskaičiuodavo ir atėjusi sumą pasakydavo, arba jinai palikdavo pinigus. Jokių konfliktų dėl mokėjimų nebuvo. Ir dabar jokių nėra. Skolų nėra. Knygeles jinai pati padavė Rimvydui, nes jos dažnai ir nebūna. Liepė išsimokinti, kaip surašyti ir apskaičiuoti.

Trečiojo asmens atstovas prašo ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Paaiškino, kad butas priklauso savivaldybei nuosavybės teise. Šios gyvenamosios patalpos buvo 2003-11-26 įsakymu išnuomotos ieškovei. Buvo nurodyta, kad šeimoje yra trys asmenys: jos vyras, kuris miręs ir sūnus bei pati ieškovė. Buvo sudaryta su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Pagal nuomos sutartį tiek nuomininkas, tiek jos šeimos nariai turi tokias pačias teises ir atsakovas R. L., kuriam irgi šios gyvenamosios patalpos buvo suteiktos kaip šeimos nariui, turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir ieškovė M. D.. Kažkokių išskirtinių teisių pagrindinė nuomininkė neturi. Tik su vienu iš šeimos narių tarpusavio susitarimu sudaroma nuomos sutartis. Kiti asmenys, kurie kartu gyvena, yra jo šeimos nariai. Pagal pateiktą pažymą šiose gyvenamosiose patalpose deklaravę gyvenamą vietą tiek M. D., tiek R. L.. Tiek ieškovė, tiek atsakovai nurodo CK 6.611 str. kaip pagrindą, kuriuo prašo iškeldinti. Šiame straipsnyje numatyta, kad nuomininkas, jo šeimos nariai savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu gyventi. Tokiu įrodymų, kad tiek L. ir jo žmona būtų sudarę neįmanomas sąlygas M. D. gyventi, tiek D. būtų sudariusi neįmanomas sąlygas, nėra. M. D. remiasi faktais, kad kilo konfliktas dėl mokesčių nemokėjimo, dėl to yra pagrindas iškeldinti. Iš kitos pusės konfliktas kilo dėl vagystės. Teisėsaugos pareigūnai atliko tyrimą ir nenustatė, kad ieškovė būtų įvykdžiusi šią vagystę. Net jei ir būtų nustatytas kaltininkas nebūtų pagrindo ją iškeldinti. Atsakomybė atsirastų pagal kitas teisės normas. Bet tokių įrodymų, kad ieškovas ir atsakovai savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas šiai dienai nėra pateikta. Įsiskolinimo nėra, mokesčiai mokami. Jeigu kyla nesutarimai dėl mokesčių nemokėjimo, turėtų būti kitokie ieškiniai, ne dėl asmenų iškeldinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Nustatyta, jog butas su rūsiu, esantis Varnių g.32-60, Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 32). Kauno miesto savivaldybė administracijos direktoriaus 2003-11-26 įsakymu Nr.A-1972 išnuomojo M. D. minėtą butą, nurodant, kad šeimą sudaro trys asmenys: M. D., vyras Rimantas B. D., sūnus R. L. (b.l. 31). 2003-11-28 buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su M. D., kurioje nurodyta, kad šeimą sudaro trys asmenys (b.l. 35, 36). Minėtame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę M. D. ir R. L. (b.l. 34). Iš mirties liudijimo matyti, kad R. B. D. mirė 2007-12-07 (b.l. 11). Iš santuokos liudijimo matyti, kad 2010-10-29 R. L. sudarė santuoką su G. J. (b.l. 85).

Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Taigi, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Paminėti Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, todėl būtina įvertinti faktines aplinkybes, ar jos sudaro pagrindą konstatuoti šalių pakankamų ir tęstinių ryšių su ginčo butu buvimą. Vertinant šalių teisių apsaugą būsto naudojimosi aspektu reikšminga yra tai, kad ginčo butas priklauso Kauno miesto savivaldybei. A. R. L. teisė naudotis šiuo butu, lygiateisiškai su ieškove, suteikta 2003 11 26 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktiriaus įsakymo pagrindu t.y. atsakovas šiame bute gyvena teisėtu pagrindu. Atsakovai teigia, kad abu ginčo bute jame apsigyveno 2007 m., mirus ieškovės vyrui. Atsakovai ginčo bute gyvena iki šiolei ir jame yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Nustatyta, kad jie atliko buto remontą, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, todėl konstatuotinas pakankamų ir tęstinių ryšių su ginčo butu buvimas. Pažymėtina, kad atsakovus su ieškove sieja šeiminiai santykiai, atsakovas yra ieškovės sūnus, nuo pat nuomos sutarties pradžios gyvenęs kartu su ieškove ginčo bute. Byloje nustatyta, kad abu atsakovai ginčo bute apsigyveno 2007 metais, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo 2010 m., praėjus net 3 metams, prasidėjus tarpusavio buitiniams nesutarimams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė leido atsakovui atlikti einamuosius buto remontus, neginčijo atsakovų apsigyvenimo bute daugiau nei 3 metus, atmestinas ieškovės argumentas, kad ji nedavė sutikimo atsakovams apsigyventi šiame bute, kaip nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 str.). Minėtą aplinkybę patvirtina ir liudytojos J. J. parodymai, kad pati ieškovė perdavė atsakovams raktus nuo buto, jie bendraudavo, santykiai šalių buvo gražūs iki 2010 m. vagystės.

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais pagal LR CK 6.588 str. pripažįstami kartu gyvenantys pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė ir atsakovas R. L. susiję artimais giminystės ryšiais, t.y. atsakovas yra pilnametis ieškovės sūnus. Atsakovė yra ieškovės marti, sūnaus sutuoktinė. Kaip matyti iš pridėtų mokesčių mokėjimo kvitų ir kitų rašytinių įrodymų bei nustatyta iš šalių paaiškinimų, šalis sieja bendro ūkio vedimas: buvo atliekamas buto remontas, atitinkamomis dalimis pasiskirsčius mokami mokesčiai už butui teikiamas komunalines paslaugas. Tai leidžia daryti išvadą, atsakovai priskirtini prie šeimos narių CK 6.588 str. prasme. Įstatymo leidėjas numatė, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.). Taigi, ieškovės šeimos nariai- atsakovai turi tokias pat subjektines teises į patalpas kaip ir nuomininkė - ieškovė.

Ieškovė prašydama iškeldinti atsakovę G. L. CK 6.612 str. pagrindu, nurodo, kad atsakovė nėra nurodyta nuomos sutartyje, ji nėra davusi sutikimo jai gyventi ginčo bute. Minėtas įstatymo straipsnis numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Tačiau kaip nustatyta aukščiau, atsakovė yra ieškovės sūnaus sutuoktinė, nuo 2007 m. pačios ieškovės sutikimu kartu su jos sūnumi, byloje atsakovu R. L. apsigyvenusi ginčo bute, todėl priskirtina prie nuomininkės šeimos narių. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek atsakovas R. L., kuriam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-11-26 įsakymu Nr.A-1972 kaip šeimos nariui buvo išnuomotos ginčo patalpos, tiek atsakovė G. L., kaip jo sutuoktinė, nuomojama gyvenamąja patalpa naudojasi teisėtai.

Ieškovė pareikštu ieškiniu, atsakovai priešieškiniu prašo iškeldinti priešingą bylos šalį CK 6.611 str. pagrindu. Minėto įstatymo straipsnio 1 dalis nustato, kad jei nuomininkas nuolat ( ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei jis arba jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šalys nurodo, kad dėl priešingos šalies netinkamo elgesio sudaromos neįmanomos sąlygos normaliai gyventi. Abi pusės patvirtina, kad nesutarimai tarp jų prasidėjo nuo 2010 metų, skiriasi tik jų nurodomos nesutarimo priežastys. Ieškovė mano, kad nesutarimai, dėl kurių neįmanoma normaliai gyventi, kilo dėl buto mokesčių mokėjimo. Atsakovai nesutarimus sieja su 2010 m. įvykusia vagyste, tačiau jokių įrodymų , jog ieškovė gali būti su ja susijusi nėra. Jokiais įrodymais neparemti ir ieškovės teiginiai dėl atsakovų nuolatinio šantažo, grasinimų, mokesčių nemokėjimo CPK 178 str.). Pati ieškovė patvirtino, kad su atsakovais buvo tartasi dėl mokėjimo dalies atsiskaitant už butui teikiamą šilumą ir kitus mokesčius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai vengia vykdyti savo, kaip nuomininkų pareigos ir nemoka mokesčių. Įvertinus pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp šalių vykstantys buitinio lygio nesutarimai negali būti pagrindu išvadai, kad šalys viena kitai savo netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas normaliai gyventi, todėl ieškovės ieškinys ir atsakovų priešieškinys atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CK 4.23 str. 3d., 4.95, 6.611 str., 6.612. str., CPK 177, 178, 185 str.).

Teismui atmetus tiek ieškinį tiek priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 38,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios iš kiekvienos šalių priteistinos po lygiai 12,74 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš kiekvienos šalies: ieškovės M. D., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo R. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. L., a.k(duomenys neskelbtini) po 12,74 Lt (dvylika litų 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė