Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui M. P. (P.), jo atstovei Neringai Adomaitienei, atsakovo atstovui Leandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje Žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. (P.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – Vilniaus AVPK) 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. P. (M. P.)“ Nr. 10-TE-1998, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. O. S. ir S. S. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkui pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. O. S. parkuojant automobilį, registruotą Jungtinėje Karalystėje, netikėtai prie jų automobilio prisiartino nepažįstamas vyriškis, kuris atidaręs šio automobilio kairės pusės priekines duris pradėjo šaukti, kad čia jo vieta, kad tuoj atvažiuos jo policija, ją ir mašinoje su buvusius asmenis išvadino prakeiktais emigrantais. Į įvykio vietą su įjungtais švyturėliais ir garso signalais atvyko policijos ekipažas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš karto privažiavo prie „nepažįstamo“ vyriškio. O. S. teigė, jog dėl šio užpuolimo ir rasistinio įžeidimo norėjo rašyti pareiškimą, tačiau policijos pareigūnai į šį pastarosios prašymą nekreipė dėmesio, buvo vienašališki bei bandė įtikinti, jog rašyti pareiškimą nėra jokio pagrindo, sakydami, jog šiandien labai karšta ir jiems labai daug darbo. Toks pareigūnų elgesys O. S. ir S. S. pasirodė labai keistas ir neadekvatus. Pareigūnai pasakė, kad jie (pareiškėjai) yra neteisūs ir pasiūlė atsiprašyti juos užpuolusio vyriškio. O. S. nurodė, jog grįžtant namo prie jos priėjo kaimynas ir pasakė, kad policininkas yra juos užpuolusio vyriškio sūnus, dėl kurio visos laiptinės gyventojai yra laikomi baimėje. Grįžusi namo apie 20.31 val. paskambino į Vilniaus AVPK, kurio pareigūnas pasakė, kad įvykis dėl policijos ekipažo iškvietimo nebuvo registruotas, be to pareiškė, kad giminystės ryšiais susijęs pareigūnas neturėtų dalyvauti panašaus įvykio tyrime bei pasiūlė nuvažiuoti į komisariatą ir parašyti pareiškimą (b. l. 84–88, 93–97, 102–103).

Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja V. K. 2018 m. rugpjūčio 13 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-33102 „Dėl O. S. ir S. S. pareiškimuose pateiktos informacijos patikrinimo“, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriui pavesta patikslinti O. S. ir S. S. 2018 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimuose nurodytas aplinkybes dėl galbūt netinkamų Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų (b. l. 78–80). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad informacijos patikrinimo metu nustatyta, jog su pareiškėja O. S. bendravę pareigūnai – Vilniaus AVPK PR (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis M. P. ir Vilniaus AVPK PR (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis V. M.. Taip pat nustatyta, kad pareigūną M. P. ir pareiškėjus užpuolusį vyriškį sieja giminystės ryšiai (tėvas ir sūnus).

Vilniaus AVPK PR (duomenys neskelbtini) vadas A. E. 2018 m. rugpjūčio 27 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. (tikslaus laiko nepamena) jam paskambino Vilniaus AVPK PR (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis M. P., kuris informavo, jog jam telefonu paskambino tėtis, kuris jam pranešė, kad (duomenys neskelbtini) (adreso nepamena), tarp jo ir kitų asmenų vyksta žodinis konfliktas. M. P. nuvykus tėčio nurodytu adresu, konfliktas buvo išspręstas vietoje (b. l. 119).

Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja V. K. 2018 m. rugsėjo 11 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-37161 tarnybinio patikrinimo terminas, kuris 2018 m. rugsėjo 11 d., pratęstas 30 d. (b. l. 84–85).

2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-197 pareiškėjas informuotas, kad yra duomenų, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 19.49 val. tarnybos metu, iš tėvo (N. M.) gavęs prašymą atvykti į konflikto vietą adresu (duomenys neskelbtini) (telefonu N. M. nurodė, jog kiti asmenys (O. S. ir S. S.) „jo vietoje“ pastatė automobilį), nenusišalino nuo šios situacijos sprendimo bei buvo šališkas: O. S. ir S. S. bandė įtikinti, jog pastarieji neteisūs bei siūlė jiems atsiprašyti N. M. (nors šiuo atveju neteisus buvo N. M.); O. S. pareiškus norą rašyti pareiškimą (dėl užpuolimo ir įžeidimo), pastarąją nuo šio pareiškimo bandė atkalbėti, motyvuodamas, jog „labai karšta“ ir „labai daug darbo“. Nustatyta, kad tarnybiniu automobiliu valst, VW CADDY, Nr. JPS 472 ((duomenys neskelbtini)) vykdamas į konflikto vietą, be pagrindo naudojo šviesos ir garso signalus, taip pat be pagrindo paėmė asmens duomenis iš O. S.. Be to, šio įvykio nei užregistravo, nei apie jį pranešė Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriui (toliau – Vilniaus AVPK OVS). Pareiškėjas su šiuo pranešimu supažindintas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytinai (b. l. 108).

Gyventojų registro išrašai apie asmenį patvirtina, kad M. P. (ankstesnė pavardė - M. M.) tėvai – S. M. ir N. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 138, 140).

Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1–2 dalimis ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-2118 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai M. P. (M. P.)“, kuriuo pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 26–27).

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) 2 straipsnyje nustatytos pagrindines šio įstatymo sąvokos: interesu konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais; artimi asmenys – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai. Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, be kita ko, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesu konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas); nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai (6 punktas). Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. To paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą apie esamą interesų konfliktą pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Etikos kodekso 6 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būti teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus (6.7 papunktis).

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 4 d. 19.49 val. tarnybos metu, paskambinus tėvui (N. M.) ir paprašius skubiai atvykti, pareiškėjas išvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą pareiškėjo tėvas paaiškino situaciją ir nurodė, jog konfliktas įvyko dėl parkavimo vietos. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nuvykęs į įvykio vietą ir sužinojęs kvietimo priežastį (išspręsti konfliktinę situaciją, įvykusią tarp pareiškėjo tėvo ir O. S. bei S. S.), privalėjo nuo šios konfliktinės situacijos sprendimo nusišalinti. Kaip iš byloje esančių įrodymų nustatyta, pareiškėjas nuo sprendimų priėmimo minėtame įvykyje nenusišalino. Pažymėtina, kad pareiškėjas, siekdamas padėti savo tėvui ir veikdamas jo asmeniniais interesais, tarnybos metu panaudojo tarnybinį transportą ne tarnybinei veiklai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui būti objektyviam, priimant sprendimus, bei vengti asmeniškumų, 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui vengti viešųjų ir privačių interesu konflikto bei 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui nesinaudoti valstybės ir savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai. Minėtais veiksmais pareiškėjas, be kita ko, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatantį nešališką, sąžiningą ir tinkamą tarnybinių pareigų atlikimą, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį pareigą vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nustatantį pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, 11 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir 11 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kaitų dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą apie esamą interesų konfliktą pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Pareiškėjas minėtais veiksmais taip pat pažeidė Etikos kodekso 6.7. papunkčio nuostatas, kuriose įtvirtina, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo principais, privalo priimdamas sprendimus būti teisingas ir nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būti teisėti ir objektyvūs, asmeniškai už juos atsakyti ir būti pasirengęs pateikti jų priėmimo motyvus priimant sprendimus būti teisingam ir nešališkam, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 m. spalio 26 d. rašte Nr. S-4579-(1.5) rašte, adresuotame Vilniaus AVPK viršininkui, pripažino, kad pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Intereso derinimo įstatymo nuostatas, dėl ko savarankiško tyrimo nutarė neatlikti (b. l. 30-31).

Byloje esantys įrodymai, kad pareiškėjas apie minėtą įvykį neinformavo Vilniaus AVPK OVS bei įvykio neįregistravo (b. l. 130–135).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskr. VPK OVS (šaukinys - „Venta“) neinformavo (informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sprendžia konfliktinę situaciją ir yra užsiėmę, patrulis (duomenys neskelbtini) Vilniaus AVPK OVS (šaukinys – „Venta“) pateikė tik 19.58 val., t. y. būdami tik įvykio - vietoje, be to, šią informaciją pateikė tik tada, kai su jais susisiekė pati „Venta“ (b. l. 126­), t. y. nesiėmė jokių priemonių šią informaciją perduoti Vilniaus AVPK OVS. Teismo vertinimu, pareiškėjas, neregistruodamas minėto įvykio, nesilaikė Taisyklių 41.4 papunktyje nustatytos pareigos PPV modulyje užregistruoti policijos registruojamą įvykį ar gautą skundą, pranešimą arba pareiškimą.

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas į įvykio vietą (pagal tėvo N. M. iškvietimą) vyko tarnybiniu automobiliu VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojęs šviesos ir garso signalus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) redakcija nuo 2018-02-15) 3 punkte nustatytos pagrindinės šioje Instrukcijoje vartojamas sąvokas: patruliavimo sektorius – nustatyta teritorija, kurioje patruliuoja policijos patrulis (miestuose sektoriaus ribos gali sutapti su seniūnijų teritorijų ribomis, kaimo vietovėse sektoriaus ribos gali apimti kelių seniūnijų teritorijų ribas); policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų, funkcijų vykdymą.

Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad vykdamas į įvykio vietą policijos patrulio vyresnysis nustato tarnybinės transporto priemonės telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį arba pasirenka atitinkamą statusą PPV modulyje, pasirenka artimiausią ir greičiausią vykimo maršrutą, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus ir eismo sąlygas, sprendžia apie būtinybę naudoti mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos žybčiojančius švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 186 punkte nustatyta, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Pareiškėjas neginčija, kad į minėto įvykio vietą vyko naudodamas šviesos ir garso signalus. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinime ir skunde nurodydamas garso ir šviesų signalų panaudojimo priežastis, paaiškino, kad tėvo, kuris telefonu nieko konkretaus nepaaiškino, buvo paprašytas skubiai atvykti prie tėvo namų (b. l. 1–5, 117). Pareiškėjo pokalbis su tėvu užfiksuotas vaizdo ir garso registratoriumi, esančiame tarnybiniame automobilyje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 48–51). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui priimti sprendimą – reaguoti į tėvo prašymą skubiai atvykti, nebuvo būtinybės, kadangi šiuo atveju apie grėsmę ar pavojų, galbūt kilusį jo tėvui, nebuvo jokios informacijos, todėl pareiškėjas tarnybinės transporto priemonės šviesos ir garso signalus naudojo be teisėto pagrindo, tokiais savo veiksmai nesilaikydamas KET 186 punkte įtvirtintų reikalavimų.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas tarnybinę transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone (Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-34638, b. l. 121–125).

KET 20 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui, įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 10-V-779 patvirtinto Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo (toliau – pareigybės aprašymas) 6.6. papunktis nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute ar poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagas (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją) (b. l. 160–162). Taigi, pareiškėjas yra pareigūnas, kurio viena iš pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei eismo įvykių išaiškinimas ir tyrimas, kuris, be kita ko, turi pareigą – gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui. Tačiau, kaip byloje nustatyta, pats sąmoningai darė teisės pažeidimus, t .y. šiuo atveju vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeisdamas KET 20 punkte nustatytą draudimą.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta, be kita ko, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (33 straipsnio 2 dalis). Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnyje.

Šiuo atveju iš Išvados turinio matyti, kad joje yra pateiktas tik siūlymas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nekonkretizuojant jos rūšies. Konkreti pareiškėjui skiriamos tarnybinės nuobaudos rūšis – papeikimas – yra nurodyta tik skundžiamame Įsakyme.

Kaip minėta, pagal Instrukcijų 3 punkte nustatyta, kad policijos patrulio vyresnysis – tiesioginio policijos patrulių vadovo paskirtas vienas iš policijos patrulio pareigūnų, kuris tiesiogiai atsako už tinkamą policijos patruliui pavestų, funkcijų vykdymą.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, kaip nustatyta, pareiškėjas buvo patrulio (duomenys neskelbtini) vyresnysis, ir įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra ne per griežta. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai neatitinka Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies 10 punkto, Taisyklių 41.4. papunkčio bei Etikos kodekso 6.7. papunkčio reikalavimų nuostatų, t. y. kad valstybės tarnautojas privalo laikytis VTĮ ir kituose teisė aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas ir pritaikyta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra teisėtai bei pagrįstai.

Teismas, įvertinęs Išvadoje nustatytas faktines aplinkybes ir bylos nagrinėjimo metu pateiktus šalių paaiškinimus, neabejoja atlikto tarnybinio patikrinimo visapusiškumu ir išsamumu, bei parengtos Išvados atitikimu teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių teismų 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Pareiškėjas nepateikė teismui daugiau jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. (P) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.