- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-14165-1180/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05261-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. W.
- Advokatai
- Liutauras Baikštis
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo J. W.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. K. 2025-05-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo jam atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jo močiutės M. B. K. (mergautinė pavardė P.) palikimui, atsiradusiam po jos mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad jo tėvas A. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra palikėjos M. B. K. sūnus, o suinteresuotas asmuo J. W. yra palikėjos M. B. K. dukra. Apie palikėjos M. B. K. mirtį jis sužinojo atsitiktinai, tik 2025-04-21, pokalbio telefonu metu Šv. Velykų proga sveikindamas su švente savo mirusio tėvo A. K. buvusią sutuoktinę A. K. Pažymi, jog jo močiutė paskutinius metus iki savo mirties gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – ir JAV), tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos ji JAV neturėjo. Ji gyveno kemperyje / namelyje ant ratų, su ja būdavo sudėtinga susisiekti. Taip pat ribotas ir nereguliarus buvo ir jo bendravimas su palikėjos dukra J. W. Pastaroji JAV gyvena jau apie 31 metus ir tik praėjus vieneriems metams nuo palikėjos mirties bei tik pačiam pareiškėjui pasiteiravus ji informavo pareiškėją apie savo mamos (pareiškėjo močiutės) mirtį. Palikėja (jo močiutė) nebuvo sudariusi testamento. Taip pat nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas. Tai, kad jis praleido terminą palikimui priimti, nulėmė aplinkybė, kad apie močiutės mirtį sužinojo tik 2025-04-21.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo J. W. byloje pateikė atsiliepimą, prašo pareiškėjo K. K. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nors ji rašė K. K., kad oficialiai savo mamos palikimo ji nepriėmė, bet tai nereiškia, kad ji nebuvo priėmusi palikėjos palikimo pradėjusi faktiškai jį valdyti ir juo naudotis. Ji yra palikėjos M. B. K. dukra ir pirmos eilės įpėdinė. Ji nėra praleidusi jokio termino palikimui priimti, nes ji praktiškai iš karto po palikėjos laidotuvių pradėjo faktiškai valdyti visą palikėjos JAV esantį ir palikėjai priklausiusį turtą (namelį ant ratų, kuriame palikėja gyveno paskutinius 4 metus iki jos mirties, ir visus palikėjos kilnojamuosius daiktus). Tokiu būdu ji priėmė palikėjos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Kadangi Lietuvoje paskutinį kartą ji (J. W.) buvo tik 1997 m., ji nežinojo palikimo priėmimo termino ir taisyklių Lietuvoje, o, be to, mama jai pasakojo, kad ji Lietuvoje neva neturi jokio turto. Pažymi, jog ji su mama palaikė gana artimus santykius. Bendravimą katrais apsunkindavo mamos liga. Ji šiuo metu yra padavusi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą, kad būtų oficialiai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji po mamos mirties priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
3. Teismo posėdžių metu pareiškėjas K. K. ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad apie savo močiutės mirtį jis sužinojo tik praėjus metams po jos mirties, kai pasveikino savo tėvo buvusią žmoną A. K. su šventėmis. Pastaroji jam minėjo, kad apie jo močiutės mirtį taip pat sužinojo tik prieš du tris mėnesius iš pačios J. Vienintelis asmuo, kuris galėjo jį informuoti apie močiutės mirtį, buvo J. Sužinojęs apie močiutės mirtį iš karto jis susisiekė su J., klausė jos, kodėl jam nepranešė, taip pat pasakė, kad ji susitvarkytų paveldėjimo dokumentus Lietuvoje. Tačiau J. pasakė susitvarkyti jam pačiam visus tuos paveldėjimo reikalus. Ji atsiuntė jam močiutės mirties liudijimą. Jis Lietuvoje įregistravo močiutės mirtį, buvo kilę problemų, nes močiutės pavardė nesutapo. Sutvarkė ir tuos dokumentus. Jis nežino, kodėl J. pozicija dėl palikimo priėmimo pasikeitė. Jis su savo močiute bendravo mažai, paskutinį kartą ją matė 2016 m. Lietuvoje, kai su tėvu vežė močiutę iš ligoninės. Apie močiutę jis sužinodavo iš savo tėvo, kai jis dar buvo gyvas. Tėvas su močiute bendraudavo. Taip pat apie močiutę jam papasakodavo kita jo močiutė, kuri mirė 2023 m. (duomenys neskelbtini). 2024 metais jis nebendravo su J., apie močiutę J. jis nieko neklausinėdavo, kadangi žinojo močiutės gyvenimo būdą, sveikatos problemas. Kartais ir tėvas jam sakydavo, kad nežino, kur močiutė gyvena, ar Amerikoje, ar kitoje šalyje. Apie močiutę jis klausdavo savo tėvo, o ne J.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo J. W. ir jos atstovas su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, jog mano, kad pareiškėjas neturi svarbių priežasčių, dėl kurių praleido palikimo priėmimo terminą. Pareiškėjas visada galėjo susisiekti ir pasiklausti jos, kaip laikosi močiutė. Ji visada žinojo, kur yra jos mama, kur ji gyvena, jos mama visada turėdavo registruotą vietą. Ji gaudavo pranešimus iš policijos, iš socialinės darbuotojos, taip pat jai teko dalyvauti teisme, kai jos mamą norėjo pripažinti neįgalia. Jos mama sirgo demencija ir turėjo paranojinį sutrikimą. Jos mamos charakteris, būdas buvo labai sudėtingas, ji atsisakė jos pagalbos, nesutiko gyventi name. Ji paskutinį kartą savo mamą matė 2020 m., vėliau bendraudavo telefonu. Jos mama nemėgo K. tėvo. K. tėvas uždarydavo mamą į psichiatrinę ligoninę, kur ją kankindavo, pririšdavo su grandinėmis prie lovos. Ji gelbėjo savo mamą nuo tokių giminių, tad atsivežė ją į JAV. Jos mama atvažiuodavo į Lietuvą laikas nuo laiko susitvarkyti reikalų. Ji nežinojo, kad mama turi turto Lietuvoje. Buvo radusi kemperyje senus dokumentus, kad mama žemę atgavo (susigrąžino), tačiau nežinojo, ar ta žemė dar nėra parduota ir pan. Pažymi, jog pareiškėjas negali pateikti nei vieno įrodymo, kad per 25 m. buvo susitikęs su savo močiute, kad ja domėjosi, jai rašė. K. tėvas su mama bendraudavo. Ji neparašė K. apie savo mamos mirtį, nes nemanė, kad jam įdomu. 2024 metais ji nebendravo su pareiškėju. A. K. apie jos mamos mirtį buvo informuota 2024 m. gruodį per Facebook žinutes, nes A. K. klausinėjo. Ji nežinojo, kad mama turi turto Marijampolėje. Nežinojo, kad mama 2018-05-15 deklaravo gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Nežino, koks buvo motinos ryšys su Klaipėda. Klaipėdoje gyveno jos (suinteresuoto asmens) tėvas, bet jos mama su juo nebendraudavo. Iš pradžių ji galvojo, kad Lietuvoje yra tik motinos žemė palikta, bet vėliau sužinojo, kad yra daugiau turto. Pareiškėjas žinojo prieš paduodamas pareiškimą, kad ji norėtų tarpusavyje su juo pasidalinti palikimo pinigus, jei tokių būtų. Ji ketino iš pradžių pasidalinti su pareiškėju palikimą, tačiau pareiškėjas dėl pinigų pasidalijimo nesutiko sudaryti raštiško susitarimo. Ji nebenori nieko bendro turėti su pareiškėju. Ji pati nusprendė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Nebuvo tarp jų jokio oficialaus rašytinio susitarimo, buvo tik pamąstymai, susirašinėjimas. Ji ketino leisti palikimą priimti pareiškėjui, nes galvojo, kad yra tik žemė, bet vėliau sužinojo, kad palikto turto Lietuvoje yra daugiau. Ji siekia priimti visą savo mamos palikimą.
5. Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, kad J. W. yra jos mirusio vyro A. K. sesuo, o pareiškėjas yra jos mirusio sutuoktinio A. K. sūnus. Ji informavo pareiškėją apie močiutės M. B. K. mirtį telefonu. Ji nežinojo, kad K. net nežino apie savo močiutės mirtį. Ji iš J. sužinojo apie M. B. K. mirtį 2024-11-05 siųstoje „messenger‘io“ žinutėje. Ji tikėjosi, kad K. irgi buvo pranešta, nes jau buvo praėję šeši mėnesiai. Ji 2025-04-21 kalbėjosi su pareiškėju telefonu, kalbėjosi ir apie kitas gimines, pamena, kai ji K. pasakė, kad mirė močiutė, pareiškėjas užtilo, jam buvo šokas. Žino, kad 2016 m. K. močiutė lankėsi Lietuvoje, nes ji buvo atvažiavusi ir pas K. tėvą. Ji nepranešė anksčiau pareiškėjui apie jo močiutės mirtį, nes manė, kad jis žino. Žino, kad palikėjos giminės gyvena Marijampolės apskrityje, o su Klaipėda ją siejo jos buvęs vyras. Palikėja keisdavo gyvenamąją vietą, kurį laiką Amerikoje gyveno pas J., paskui nebegyveno, būdavo atsiskyrusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Gyventojų registro duomenimis M. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2018-05-15 iki (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). Šeimine padėtis - mirusi ištuokoje. Sutuoktinis: V. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2006-12-08 adresu: (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Vaikai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjos sūnaus A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus yra pareiškėjas K. K.. Pareiškėjas K. K. yra palikėjos M. B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkas. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikėjos M. B. K. palikimui priimti.
7. Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai ((CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
8. Tačiau palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis).
9. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas K. K., kaip ir suinteresuotas asmuo J. W., yra palikėjos M. B. K. pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11, 5.12 straipsniai).
10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
11. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
12. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje paveldėjimo byla dėl palikėjos M. B. K. palikimo priėmimo neužvesta. Duomenų apie palikėjos vardu sudarytus testamentus taip pat byloje nėra.
14. Į bylą pateiktais duomenimis ir iš šalių, liudytojos parodymų nustatyta bei ginčo byloje nėra, kad palikėja M. B. K. paskutinius maždaug 25 metus gyveno JAV, kartas nuo karto atvykdavo į Lietuvą, aplankydavo, be kita ko, pareiškėjo tėvą, Lietuvoje savo vardu įgijo nekilnojamojo turto, deklaravo savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Palikėja, gyvendama JAV, keisdavo savo gyvenamąją vietą, paskutinius metus gyveno namelyje ant ratų, savo telefono ji neturėjo, suinteresuotas asmuo su palikėja susisiekdavo per socialines darbuotojas. Dėl turimų sveikatos problemų palikėjos bendravimas su artimaisiais buvo apsunkintas, su palikėja giminaičiams būdavo sudėtinga susisiekti, palikėja nepalaikė pastovaus, nuolatinio bendravimo su artimaisiais (pati J. W. su mama paskutinį kartą matėsi 2020 m.).
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie savo močiutės mirtį sužinojo tik 2025-04-21 (t. y. praėjus beveik vieneriems metams po palikėjos mirties). Kitų duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjas apie močiutės mirtį žinojo anksčiau, byloje nėra. Akivaizdu, jog dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakankamai nežymiai (apie 9 mėn.) praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškėjui (pirmos eilės įpėdiniui) atnaujinti, kadangi jis apie savo močiutės mirtį (duomenys neskelbtini) nežinojo, sužinojęs, iš karto išreiškė valią ir operatyviai ėmėsi veiksmų palikimui, atsiradusiam po močiutės (tėvo motinos) mirties priimti. Nenustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje būtų elgęsis nesąžiningai, aplaidžiai ir / ar nerūpestingai. Be to, teismo vertinimu, termino atnaujinimas pirmos eilės įpėdiniui šiuo konkrečiu atveju kitų asmenų teisių ir interesų nepažeis, kadangi nė vienam asmeniui dar nėra išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Teismas vertina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis termino atnaujinimą.
16. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad terminas palikimui priimti atnaujintinas 3 mėnesiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
17. Pareiškėjas byloje patyrė 1 544,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo byloje patyrė 2 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašė jį atmesti. Teismas vertina, kad bylos šalys - pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo - byloje užėmė priešpriešines procesines pozicijas, t. y. buvo suinteresuoti priešinga bylos baigtimi. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato išimties taikymui būtiną dviejų sąlygų visetą, t. y. priešingi interesai ir atmestas pareiškimas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas nebuvo atmestas, o buvo tenkintas. Laikytina, kad pareiškėjas bylą laimėjo, o suinteresuotas asmuo bylą pralaimėjo. Taigi, tenkinus pareiškimą visiškai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas nė vienai šaliai (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
20. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sudaro 10,95 Eur suma. Tačiau įvertinus bylos pobūdį (ypatingoji teisena), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo močiutės M. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.