Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėja Gitana Butrimaitė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas, KPD) direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Skunde nurodo, kad Departamento direktoriaus sudarytos komisijos neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo skirti nuobaudą priėmimą.

Paaiškina, jog pareiškėjas, eidamas (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo pareigas, kartu su vyriausiąja specialiste B. S. 2023 metų balandžio 14 d. susitiko su Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vadovais ir susitikimo metu be kitų klausimų buvo kalbėta apie pastatą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas, Namas). Buvo pasiūlyta Pasvalio rajono savivaldybės administracijai Pasvalio miesto istorinę dalį pasiskelbti savivaldybės saugoma kultūros vertybe ir tapti atsakinga už jos išsaugojimą, vykdomų projektų (tvarkybos, remonto ir kt.) derinimą.

Teigia, jog po susitikimo pagal pareiškėjo prašymą (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė B. S. atliko Pastato vykdomų darbų patikrinimą. Tuo metu darbai nebuvo vykdomi. Taip pat 2023 m. gegužės 4 d. vyriausioji specialistė vyko į kultūros paveldo objektus, atlikdama stebėseną, būdama Pasvalyje dar kartą apžiūrėjo Pastatą, nustatė, kad jokie statybos darbai nevyko ir situacija nebuvo pasikeitusi nuo 2023 m. balandžio 14 d., todėl pakartotinos fotofiksacijos neatliko. 2023 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius parašė raštą Nr. 2PU-528-(1.29-PU E) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl galbūt savavališkų statybos darbų, vykdomų pastate (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 22 d. kartu su VTPSI specialistais tikrinant objektą, dalyvavo vyriausioji specialistė B. S. bei pastato valdytojo atstovas Ž. Š.. Pasak pareiškėjo, pastarasis tikino, kad negalėjo nevykdyti kai kurių statybos darbų, nes pastatas buvo avarinės būklės ir kelioms pastato dalims grėsė griūtis. Didesnį priestatą pietvakarinėje pastato dalyje (vietoje buvusio mažo) pastatė kaip pastato apsaugą – kritulių vanduo bėgo tiesiai į rūsį.

Pareiškėjas mano, kad visus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) šeimos namu, (duomenys neskelbtini), atliko deramai vykdydamas savo pareigas bei pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Mano, kad nepažeidė Departamento teritorinių skyrių nuostatų 5.4 papunkčio bei Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 21 punkto. Nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei nenusižengė valstybės tarnautojų etikos principui – profesionalumui. Pažymi, jog 2023 m. spalio 6 d. patikrinus Kultūros vertybių registrą, nustatė kad (duomenys neskelbtini) namas dar nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2023 m. gegužės 16 d. vykusio Vertinimo tarybos posėdžio metu sprendimas dėl Pastato buvo atidėtas. Tokiu būdu, pareiškėjas mano tarnybinio nusižengimo nepadaręs.

Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 3 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Kultūros paveldo statinys turi turėti vertingųjų savybių, turi būti registruotas, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, o nesant bent vienos iš šių sąlygų statinys negali būti laikomas kultūros paveldo statiniu. Taigi, kol objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam negali būti taikomi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 9 straipsnio reikalavimai. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 10 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė tokius pat argumentus, kaip ir prieš tai teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Papildomai pažymėjo, jog statinys nėra kultūros paveldo statinys, todėl jame galėjo vykti tvarkomieji statybos darbai.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, Namas yra kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti turi būti parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas. Kitu atveju, leidimo atlikti darbus suteikimas arba be leidimo atliekamų darbų nestabdymas, nesant vertinimo tarybos akto, kelia grėsmę, jog Namo vertingosios savybės gali būti pažeistos ir tai sumenkins paties objekto bei kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – reikšmingumą.

Nurodo, jog būtent teritorinio skyriaus vedėjo vadovaujamo Utenos-Panevėžio teritorinio skyriaus funkcija bei pareiga užtikrinti Utenos bei Panevėžio apskrityse esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių apsaugą, išsaugant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, o pareiškėjas šios funkcijos bei pareigos nevykdė. Atitinkamai Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakyme Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte (Name) atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 2PU-528-(1.29-PU E) informavo atsakingą instituciją, jog ji imtųsi veiksmų pagal savo kompetenciją, tačiau neatliko NKPAĮ, Departamento teritorinių skyrių nuostatuose ir pareigybės aprašyme įtvirtintų savo funkcijų. Projektas Departamento (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui per IS Infostatyba pateiktas nebuvo. VTPSI pareiškėjo pasirašytu raštu buvo informuota tik 2023 m. gegužės 11 d., nors, kaip skundo 1-2 lapuose nurodo pats pareiškėjas, apie Name savavališkai vykdomus darbus jam buvo žinoma dar 2023 m. balandžio 14 d.

Departamento nuomone, 2023 m. rugsėjo 11 d. išvados Nr. TN-2 rezoliucinės dalies 2 punkte teisingai ir pagristai konstatuota, jog pareiškėjas – valstybės tarnautojas turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte atliekami rekonstrukcijos darbai pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras.

Akcentuoja, jog galutinio sprendimo dėl apsaugos pastatui suteikimo Departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba negalėjo priimti būtent dėl Name vykdytų savavališkų darbų, dėl kurių stabdymo pareiškėjas pagal kompetenciją jokių veiksmų nesiėmė, sudarydamas sąlygas darbams vykti. Pareiškėjas, turėjęs duomenų, kad Name buvo vykdomi savavališki darbai, pagal Departamento ir teritorinio skyriaus kompetenciją nesiėmė veiksmų savavališkai Name vykdomiems darbams sustabdyti. Atsakovas atkreipia dėmesį į B. S. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad ji tarėsi su vedėju, ar reikia imtis kokių nors skubių veiksmų ir buvo nuspręsta jokių skubių veiksmų ar statybos darbų sustabdymo nesiimti, dėl ko nesurašė po pastato apžiūros faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto.

Mini, jog nors pareiškėjas ir akcentuojama, jog 2023 m. balandžio 14 d. patikrinimo metu darbai nevyko, tačiau patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, jog „keičiama stogo danga“, taip pat prie patikrinimo akto pridėtose fotofiksacijose matyti pastoliai, statybinės medžiagos. Kartotinai akcentuoja, jog patikrinimo akte nebuvo fiksuoti visi pakeitimai: išdidintos ir praplatintos langų angos kiemo fasade, jog medinės įsprūdinės dvivėrės durys buvo pakeistos į vienvėres plastikines.

Atsakovo nuomone, nepaisant to, kad patikrinimo dieną darbai nevyko, nereiškia, jog valstybės institucijos teritorinio skyriaus vedėjas neturi imtis aktyvių veiksmų pagal institucijos kompetenciją (t. y. stabdyti darbus surašant reikalavimą arba pavesti tai padaryti pavaldžiam valstybės tarnautojui, taip užkertant kelią negrįžtamai sunaikinti vertingąsias savybes) tam, kad savavališkai vykdomi darbai nebūtų tęsiami bet kurią kitą dieną.

Pažymi, jog Namas bei žemės sklypas yra privati nuosavybė – nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, ne savivaldybei. Skunde pareiškėjas nepaaiškina, kodėl apie šį pastatą 2023 m. balandžio 14 d. buvo kalbėta su savivaldybės atstovais bei kokių veiksmų buvo siūloma imtis savivaldybei, siekiant išsaugoti privačios nuosavybės objektu esantį pastatą, nors už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos teritorinio skyriaus vadovas pagal kompetenciją nuo 2023 m. balandžio 14 d. pats jokių veiksmų, kad išsaugotų pastatą, nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įsakymu Nr. P-356 Departamento (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjui A. G. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Įsakyme konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (nusižengimo data – 2023 m. balandžio 14 d., pažeidimo paaiškėjimo data – 2023 m. rugsėjo 11 d.) nuo 2023 m. balandžio 14 d. turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte atliekami rekonstrukcijos darbai pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras, pažeidė Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skyrių nuostatų patvirtinimo“, 5.4 papunktį bei Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P-396 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių skyrių karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo”, 21 punktą – tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis) bei nusižengė valstybės tarnautojų etikos principui – profesionalumui (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Įsakymu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) su skundu.

NKPAĮ 2 straipsnio 40 dalis nustato, kad vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230, 21.4 papunkčiu, nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija yra vientisa, o nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane būtina pažymėti teritorijoje esančius vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, kurie jau yra vietovės vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas ir teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai svarstyti dėl apsaugos reikalingumo kaip pavieniams arba į kompleksą įeinantiems kultūros paveldo objektams (statinius, vietas, kitus nekilnojamuosius daiktus, esančius kultūros vertybės teritorijoje), jei tokių yra. Pagal aprašo 33.1 papunktį nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto pagrindinės dalies 9 punkte nurodomi vertingųjų savybių požymių turintys objektai, esantys nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų ribų teritorijoje.

Departamento antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2015 m. rugsėjo 21 d. akto Nr. KPD-AV-864, kuriuo nustatytos Pasvalio miesto istorinės dalies vertingosios savybės, Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape Namas yra pažymėtas kaip teritorijoje esantis vertingųjų požymių turintis objektas. Akto 9.3 papunktis nukreipia į akto pridedamą 4 dokumentą „Vertingųjų savybių požymių turintys objektai, esantys Pasvalio miesto istorinėje dalyje“, kurio 3 lape yra nurodytas Namas ir pateiktos Namo fotofiksacijos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255- 219/2015, kad ir ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė, bet kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios būtent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultūros paveldo objektai.

Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 17 dalį, kultūros paveldo statinys – vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultūros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali būti pažeistos kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultūros paveldo statiniu. Priešinga išvada suponuotų, kad kultūros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų būti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultūros paveldo vietovės autentiškumo išsaugojimą“.

Pažymėtina, jog NKPAĮ 9 straipsnio nuostatos reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių pradinę apsaugą. Nagrinėjamu atveju vertingųjų savybių požymių turintis objektas – kultūros paveldo statinys – yra kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, todėl, inicijavus apsaugos reikalavimų (kultūros paveldo vietovės ir jos vertingosios savybės) pakeitimą, NKPAĮ 9 straipsnis gali būti taikomas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 11 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 pažymėjo, jog Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo 21.4 punkte nurodyta, jog nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonos ribų plane būtina pažymėti ne bet kokius vertingųjų savybių požymių turinčius objektus, bet tuos, kurie jau yra vietovės vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių (sprendimo 23 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal NKPAĮ 8 straipsnio 2 dalį nekilnojamam kultūros paveldui taikoma apsauga apskaitant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus, juolab tokia apsauga – įtraukimu į apskaitą – pagrįstai taikoma objektams, kurie jau įvertinti kaip vietovės vertingoji savybė, kaip nurodyta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo 21.4 ir 21.5 punktuose (sprendimo 24 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018 pažymėjo, kad tokios minimalios daikto, dar nepripažinto kultūros paveldo objektu, apsaugos, sukuriamos vien jo įtraukimu į apskaitą, nėra pagrindo prilyginti apsaugai, kuri taikoma kultūros paveldo objektams. Kol konkretus daiktas įtrauktas į apskaitą tik kaip turintis vertingųjų savybių požymių, o konkrečių jo savybių vertingumas teisės aktų nustatyta tvarka dar nėra nustatytas, dar nėra žinoma, ar, atlikus vertinimą, jam bus taikoma kultūros paveldo objektui būdinga apsauga – dėl jos reikalingumo sprendžia vertinimo tarybos. Taigi, nagrinėjamu atveju tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) ir / ar leidimų atlikti darbus išdavimas nesant vertinimo tarybos akto, gali kelti grėsmę, kad objekto vertingosios savybės gali būti pažeistos, ir tai sumenkintų kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1157-492/2019 pažymėta, jog pagal NKPAĮ 8 straipsnio 2 dalį, nekilnojamasis kultūros paveldas inventorizuojamas surašant visus galimus jam priskirti kūrinius ir kitus daiktus, šie duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami. Taigi, kultūros paveldo apsauga įtraukimo į apskaitą būdu įstatyme numatyta ne tik kūriniams bei daiktams, pripažintiems kultūros paveldo objektais, bet ir galimiems kultūros paveldui priskirti kūriniams bei kitiems daiktams.

Atsižvelgiant į nurodytąją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, Namas yra kultūros paveldo statinys, kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – vertingoji savybė ir galimai turi kitų vertingųjų savybių, kurioms nustatyti turi būti parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas. Kitu atveju, leidimo atlikti darbus suteikimas arba be leidimo atliekamų darbų nestabdymas, nesant vertinimo tarybos akto, kelia grėsmę, jog Namo vertingosios savybės gali būti pažeistos ir tai sumenkins paties objekto bei kultūros paveldo vietovės – Pasvalio miesto istorinės dalies – reikšmingumą.

Vadovaujantis Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261, 4.2. papunkčiu, Departamento teritoriniai skyriai vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atitinkamose apskrityje.

Taigi, būtent pareiškėjo, einančio teritorinio skyriaus vedėjo pareigas Utenos-Panevėžio teritorinio skyriuje, funkcija bei pareiga yra užtikrinti Utenos bei Panevėžio apskrityse esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių apsaugą, išsaugant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduodant jį ateities kartoms, kaip tai numatyta NKPAĮ 1 straipsnio 1 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad Departamento direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu P-304 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo“ sudarytos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2023 m. rugsėjo 11 d. išvadoje Nr. TN-2 nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas minėtos funkcijos bei pareigos nevykdė.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą reglamentuoja VTĮ (redakcija, galiojusi tarnybinės nuobaudos paskyrimo metu). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas analizuos, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

VTĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo: 1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; 8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai; 10) nedalyvauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą ar kitą veiklą, vykdomą pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, taip pat savivaldybės tarybos nario, profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pareigų ėjimą; 11) paaiškėjus duomenų, dėl kurių valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nedelsdami apie juos informuoti į pareigas priimantį asmenį. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.

Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn; tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į VTĮ 33 straipsnio dalyje išvardintus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti vieną iš šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 - 4 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (33 straipsnio 2 dalis).

VTĮ 35 straipsnis išskiria tarnybinę atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į kurias reikalinga atsižvelgti sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (VTĮ 33 straipsnio 4 dalis). Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.

Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakyme Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nuo 2023 m. balandžio 14 d. turėdamas duomenų, kad Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame objekte (Name) atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal kompetenciją nesiėmė veiksmų (nedavė pavedimų) sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė (nepavedė surašyti) reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras, pažeidė Departamento teritorinių skyrių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. Į-261, 5.4 papunktį bei Departamento teritorinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. P-396 (nuorašas pridedamas), 21 punktą – tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis) bei nusižengė valstybės tarnautojų etikos principui – profesionalumui (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Kaltės forma – neatsargumas: tarnautojas, padarydamas veiką, suprato šios veikos priešingumą VTĮ, kitiems teisės aktams ir jo užimamos pareigybės aprašymui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti nors galėjo ir privalėjo suprasti, numatyti galinčius kilti žalingus padarinius, tačiau 4 nesiėmė aktyvių veiksmų juos pašalinti. Nusižengimo pasekmės – sumenkinta Departamento valstybės tarnautojo reputacija bei pakenkta Departamento reputacijai.

LVAT tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji dalis (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio tyrimo nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėjote išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Pažymėtina, jog valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pabrėžtina, jog VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. savo veiksmais (neveikimu), tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-125-438/2018).

Byloje nustatyta (ką konstatavo nusižengimo tyrimo komisija), kad po 2023 m. balandžio 14 d. atliktos Pastato apžiūros, nustačius, kokie darbai buvo atlikti (iškirsta anga, pristatytas priestatas ir kt.) pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų dėl darbų sustabdymo ir jau tik vėliau 2023 m. gegužės mėnesį kreiptasi į VTPSI su visa reikiama informacija dėl atliekamų rekonstrukcijos darbų.

Vertinant, kad būtent pareiškėjo vadovaujamo Utenos-Panevėžio teritorinio skyriaus funkcija bei pareiga užtikrinti Utenos bei Panevėžio apskrityse esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo statinių apsaugą, išsaugant Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjas šios pareigos nevykdė.

Atitinkamai, Departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakyme Nr. P-356 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, būtent, turėdamas duomenų, kad kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančiame vertingųjų savybių požymių turinčiame Name atliekami rekonstrukcijos darbai, pagal savo kompetenciją nesiėmė veiksmų sustabdyti atliekamus darbus, nesurašė bei nepavedė kam nors kitam surašyti reikalavimo ir tuo pažeidė nustatytas administracines procedūras.

Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, taip pat teismas daro išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Skundžiamame 2023 m. rugsėjo 15 d. įsakyme pasisakyta dėl visų esminių sąlygų tarnybinės nuobaudos skyrimui, įvertinta pareiškėjo kaltės forma (neatsargumas), skirta švelniausia nuobauda, įvertinus pareiškėjo ankstesnį darbą, bei nenustačius sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įsakymas Nr. P-356 iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, atsakovo paskirta nuobauda yra proporcinga, skirta išsamiai atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą ir įvertinus visas aplinkybes, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nenustatė skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.