Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovėms E. S., G. S., E. S., jų atstovui advokatui Dominykui Varnui, dalyvaujant atsakovui E. R. Stačiūnui, jo atstovei advokatei Eglei Dargvainei, nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovui žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. S., G. S., E. S. ieškinį atsakovui E. R. S. dėl išlaikymo priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei pagal atsakovo priešieškinį dėl turto padalinimo ir išlaikymo vaikams turtu priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys ir nesutikimas su priešieškiniu grindžiamas tuo, kad pagal Santuokos ir šeimos kodekso 34 str. sutuoktiniams esant gyviems , santuoka gali būti nutraukta, juos ištuokiant vieno arba dviejų sutuoktinių pareiškimu. Santuoka nutraukiama teismine tvarka. Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Santuoka buvo nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 1994 09 05 toks sprendimas buvo priimtas, jis įsiteisėjo po 10d dienų .SŠK 21 str. skelbė, kad turtas , įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Butas buvo įgytas tikrai ne už bendras su atsakovu lėšas, o už ieškovės asmenines lėšas. 1999 05 20 ji pirko kambarį bute (duomenys neskelbtini) (tuo metu jo adresas buvo 406A), kurio dabartinis statusas: sujungtas su kitu daiktu. Viso buto įsigijimo pagrindu nurodoma ta pati 1999 05 20 pirkimo – pardavimo sutartis Nr.3438 bei kita 1999 05 20 sutartis Nr. 3437. Atsakovas nesudarė nei vienos sutarties. Visas ginčo butas įgytas sutartimis Nr.3438 ir 3437. Tuo metu atsakovas neturėjo jokių pajamų, tik komunalinių paslaugų skolas iš buvusio jų buto (duomenys neskelbtini). Abiejų kambarių pirkimo kainos – 15000 ir 18000 Lt. Šią sumą gavo paveldėjimo keliu pardavus mirusios mamos J. S. butą, taip pat paveldėjus piniginį indėlį.

Po santuokos nutraukimo 1994 09 05 su atsakovu dar kelis metus gyveno kartu ir gimė dar dvi dukros: Erika gim. (duomenys neskelbtini) ir Gabrielė gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gauna atlyginimą 1000 – 1200 Lt per mėnesį. Yra 40 procentų darbinga, todėl gauna netekto nedarbingumo pašalpą, kurią visą išleidžia maistui sau ir dukroms, o atlyginimą panaudoja mokesčiams ir skoloms už komunalinius patarnavimus apmokėti. Ieškovas neteikia ir niekada neteikė jokios paramos visoms 4 dukroms praktiškai nuo pat pirmųjų santuokos nutraukimo mėnesių, nors kiekvienai nepilnametei būtinas bent 200 Lt išlaikymas per mėnesį. Atsakovas lėšų išlaikymui neskiria daugiau kaip 3 metai, todėl iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas po 200 Lt per mėnesį už 36 mėnesius kiekvienai t.y. 14 400 Lt.

Nesutikimą su ieškiniu ir priešieškinį grindžia tuo, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų išlaikymo priteisimas ne pinigais, o turtu, kadangi vienintelės gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija 606,85 Lt į mėnesį. Jo netektas darbingumas sudaro net 70 procentų. Siekdamas susirasti darbo klausinėja pažįstamų, kreipėsi į darbo biržą, bet darbo gauti nepavyksta. Butas (duomenys neskelbtini) priklauso abiems su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Santuokos nutraukimo byloje 1994 09 05 sprendimu turtas nebuvo padalintas. Nors santuoka buvo nutraukta jis su ieškove dar apie 13 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, jiems gimė dukros E. ir G.. Gyventi atskirai pradėjo apie 2007 m. Kad ieškovė kreipėsi į teismą ir kad priimtas teismo sprendimas dar 1994 m. jam nebuvo žinoma. Atsitiktinai sužinojo tik 2009 m., kai gavo ieškovės pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo. Dėl objektyvių priežasčių (ligos) jis negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis, todėl prašo padalinti butą tam, kad būtų galima priteisti išlaikymą dukroms turtu – E. – 5/16 buto, G. – 3/16 buto (iki pilnametystės tektų išlaikymas daugiau nei po 400 Lt kas mėnesį).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas .

Nustatyta, jog atsakovas yra E. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. S. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ( 1 t.b.l.8). 1994 09 05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-9058/94-30 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, tačiau turtas padalintas nebuvo ( 1 t. b.l.32, 78 -80 ). Šiuo sprendimu buvo priteistas išlaikymas šalių dukroms Agnei gim. (duomenys neskelbtini) ir Rimantei gim. (duomenys neskelbtini). 1994 09 18 vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo antstolių kontorai ( 1 t. b.l.86, 87). Ištuokos liudijimas išduotas 2009 09 18 ( 1 t. b.l.5). 1999 05 20 pirkimo - pardavimo sutarčių Nr. 3438 ir Nr. 3437 pagrindu ( 1 t. b.l.103-107) ieškovė įsigijo kambarį 406A-3/12,36 kv.m. vieno kambario bute Nr.406A ir kambarį 406-2/17,90 kv.m. vieno kambario bute Nr. 406 (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota ( 1 t. b.l.50). 1999 04 19 ieškovė , kartu su broliu paveldėjo savo mirusios motinos J. S. turtą – butą (duomenys neskelbtini) ir piniginį indėlį ( 1 t. b.l.110). Ieškovė paveldėtą butą kartu su savo broliu pardavė už 32 000 Lt ( 1 t. b.l.111, 112). Ieškovė turi sveikatos problemų (1 t. b.l.113-119), jos darbingumas – 40 procentų ( 1 t. b.l.89). Dukra G. turi specialiųjų poreikių ( 3 t. b.l.3). Atsakovo darbingumo lygis 30 procentų (3 t. b.l.6). Šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b.l.145) 1995 m. sausio mėnesį šalys sutarė, kad ieškovė privatizuos gyvenamąją patalpą (1 t. b.l.146). 1994 12 21 gyvenamasis kambarys buvo įkainuotas ( 1 t. b.l.144), o 1995 01 26 ieškovė butą privatizavo savo lėšomis ( 1 t. b.l.14, 2 t. b.l.7). 1999 06 22 ieškovė kambarį Nr.412A pardavė ( 1 t. b.l.147). Ieškovė pateikė 1999 05 08 dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovės brolis dovanojo jai 12 000 Lt butui nusipirkti (2 t.b.l.8). 1999 07 01 V. R. ir A. R. padovanojo ieškovei 5000 Lt (2 t. b.l.9).

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe ir dėl atsakovo reikalavimo butą padalinti ir priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms turtu.

Ieškovė savo reikalavimą pripažinti butą (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe grindžia tuo, jog butas įgytas po santuokos su atsakovu nutraukimo 1994 09 05 ir tik už jos asmenines lėšas. Santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, galiojant SŠK nuostatoms. Pagal SŠK 40 str. nuostatas santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Santuokos pasibaigimo laiko nustatymas turi didelę juridinę reikšmę, nes būtent nuo to momento tarp sutuoktinių pasibaigia asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos. Teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimas jos nenutraukė. Iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose santuoka laikoma galiojančia su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik 2009 09 18. Šalys ir po 1994 09 05 teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo gyveno kartu ir jiems gimė dar dvi dukros. Tai reiškia, kad ieškovės vardu įgytas nekilnojamasis turtas galėtų būti laikomas bendrąja jungtine šalių nuosavybe (SŠK 21 str. 1 d.). Tačiau tuo metu šeimos teisnius santykius reguliavusio SŠK 22 str. numatė, kad turtas, įsigytas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovė panaudojo pinigines lėšas, gautas 1999 05 07 pardavus butą, paveldėtą po savo motinos J. S. mirties, jos brolio S. S. jai dovanotus 12 000 Lt bei krikštatėvių V. R. ir A. R. dovanotus 5000 Lt. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo iš asmeninių lėšų, nes paveldėtų lėšų gavimą rodo byloje pateiktas 1999 04 20 paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį ieškovė su broliu paveldėjo mirusios motinos turtą – butą ir piniginį indėlį. Paveldėtas butas buvo netrukus – 1999 05 07 parduotas už 32 000 Lt. Dovanojimo faktą patvirtina ieškovės ir jos brolio pasirašyta dovanojimo sutartis, pavadinta „dovanojimo aktu“ bei liudytojo apklausto S. S. (ieškovės brolio ) parodymai ( CPK 178, 186, 189, 197 str.). Sutarties Nr. 3437 pasirašymo metu 1999 05 20 ieškovė liko skolinga buto pardavėjui 5000 Lt. Giminaičiai šiuos pinigus padovanojo ieškovei 1997 07 01, todėl išvadą , kad tie pinigai taip pat buvo panaudoti buto pirkimui leidžia daryti faktas, kad buto pardavėjas 1999 07 16 pasirašė pareiškimą, kad gavo iš buto pirkėjo (ieškovės) 5000 Lt ir neturi jai jokių materialinių pretenzijų ( 1 t. b.l.108).

Ieškovės vardu privatizuota gyvenamoji patalpa kambarys Nr. 412A buvo parduota 1999 06 22, jau įvykus ginčo buto pirkimo – pardavimo sandoriams. Kaip nustatyta, šalys ir po teismo sprendimo nutraukti santuoką gyveno kartu ir toliau, jiems gimė dar dvi dukros, todėl už butą gautos lėšos galimai buvo panaudotos šeimos, tame tarpe ir pačio atsakovo poreikių tenkinimui.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei pateitus įrodymus ieškovės reikalavimas pripažinti butą (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe tenkintinas, o atsakovo priešieškinio reikalavimas šį turtą padalinti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę atmestinas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą pripažinti butą asmenine jos nuosavybe ir atmetus atsakovo priešieškinį padalinti šį butą nebeliko pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo priteisti iš jo dukroms išlaikymą turtu, todėl spręstinas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis .

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė , todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Abiejų tėvų teisės vaikų atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių dukros yra paaugliško amžiaus. Dukra G. turi rimtų sveikatos negalavimų, kas sąlygoja būtinybę tenkinti ir specialiuosius jos poreikius. Mergaičių sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, nors būdama tik 40 procentų darbinga, vykdydama savo, kaip motinos pareigas užtikrina nepilnametėms dukroms teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, rūpinasi jo ugdymu. Juolab, kad dukrų poreikiams tenkančios vartojimo išlaidos, įvertinus tokius faktorius kaip pačių mergaičių amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik didėja.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Bylos duomenys rodo, jog atsakovo turtinė padėtis ir jo sveikatos būklė yra bloga. Jis neturi savo vardu jokio turto, yra tik 30 procentų darbingas, turi dvasinę negalią, todėl suprantama, kad jam sunku susirasti darbą ir taip užtikrinti pilnavertį dukrų išlaikymą, todėl šiuo metu visa nepilnamečių dukrų išlaikymo ir auginimo našta tenka vienai ieškovei. Tačiau ir jos gaunamos pajamos nėra didelės ir ji taip pat serga (jai nustatytas 40 procentų darbingumas, atsakovui – 30). Akivaizdu, jog ieškovei, su kuria gyvena nepilnametės dukros, tenka didesnė kasdieninių rūpesčių našta nei atskirai gyvenančiam atsakovui. Nežiūrint į blogą finansinę padėtį, susidariusias skolas už komunalines paslaugas ieškovė tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo dukras (jos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą – 1 t. b.l.142). Ir nors šiuo metu suformuota teisminė praktika, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina vieno MMA dydžio suma ieškovė, realiai įvertinusi atsakovo galimybes, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, sau akivaizdžiai prisiimdama didesnę atsakomybę už normalų dukrų fizinį, protinį, dvasinį, socialinį vystymąsi.

Įvertinus byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, kainų kilimą, ekonominę situaciją valstybėje darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti dukroms išlaikymo suma - 200 Lt per mėnesį yra reali ir atitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 200 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012 06 22) iki jų pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pagal CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šalys pripažino, kad atskirai gyvena jau nuo 2007 m. Liudytojos Janina B. S., O. S. nurodė, jog atsakovo mama (J.B. S.) gimtadienių ar mokslo metų pradžios proga duodavo mergaitėms po 100 ar 200 Lt, kad atsakovas nunešdavo vaikams bulvių maišą, aliejų, kiaušinių. Tačiau nepilnametes anūkes pinigais rėmė ne atsakovas, o jo mama. Išlaikymo pareiga yra asmeninio pobūdžio ir negali būti deleguota kitam asmeniui. Retkarčiais atneštas bulvių maišas, aliejus ar kiaušiniai negali būti vertinamas kaip tinkamas išlaikymo teikimas. Išlaikymas turi garantuoti nors minimalių, tačiau įvairių poreikių, ne tik poreikio maistui patenkinimą ir turi būti teikiamas nuolat. Darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pastaruosius 3 metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos jis išlaikymą dukroms teikė, todėl iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas nuo 2009 06 22 iki 2012 06 22 sumoje 14 400 Lt ( 200 x 36 x2)..

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos išlaidos 650 Lt advokato pagalbai apmokėti, 300 Lt už ginčo buto įvertinimą, 30 Lt patirtų išlaidų renkant rašytinius įrodymus. Įvertinus sunkią atsakovo turtinę padėtį jis nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai atleistinas (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 str. nuspren dž i a :

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti 2 kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo E. R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012 06 22 iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei E. S. uzufruktą į šias lėšas. Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. R. S. dukters E. S. išlaikymo įsiskolinimą 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo E. R. S. dukters G. S. išlaikymo įsiskolinimą sumoje 7200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų).

Priteisti iš atsakovo E. R. S. ieškovei E. S. 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 300 Lt (tris šimtus litų) už buto įvertinimą, 30 Lt (trisdešimt litų) patirtų išlaidų už rašytinių įrodymų rinkimą..

Atleisti atsakovą E. R. S. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.