- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- eI-3771-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01377-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- S. V., V. V.
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui bei atsakovams S. V. ir V. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės J. Š., skundą atsakovams S. V. ir V. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. V. ir V. V. 125,74 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taip pat priteisti su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Taip pat Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Nuostatai bei Taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pareiškėjui pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą - tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys nekilnojamąjį turtą, esantį Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovai gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name Jurbarko rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. birželio 10 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi 3/50 dalį (73,28 kv. m.) prekybos paskirties patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jie turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėję pareiškėjui 125,74 Eur vietinės rinkliavos. Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovų atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, pagrindo atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų yra teisėtas bei pagrįstas.
Pareiškėjui ir atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 4 d., 5 d., 74 str. 7 d.), pareiškėjas skunde prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovų S. V. ir V. V. pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, nes jie šios savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Pareiškėjui pavesta organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras; Nuostatų 10 p.). Registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai (naudotojai), jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, kiti duomenys (Nuostatų 11 p.). Nuostatų 12 punkte pareiškėjui įtvirtinta teisė naudotis VĮ Registrų centro filialų, kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Pagal Nuostatų 31 - 33 punktus pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoja sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikia jas mokėtojams. Nesumokėtos vietinės rinkliavos skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą atlieka pareiškėjas (Nuostatų 46 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė S. V. nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamoji paskirtis), adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad S. V. kartu su atsakovu V. V. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2015 m. birželio 10 d. turi 3/50 dalį nekilnojamojo turto objekto (prekybos paskirties), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie atsakovų bendrąją jungtinę nuosavybę yra pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str. 3 d.), todėl toks turtas turi būti valdomas ir juo disponuojama abiejų sutuoktinių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Iš to seka, kad atsakovai pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai ir pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.). Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. gegužės 17 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 16-R- matyti, kad atsakovai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nesumokėję pareiškėjui 125,74 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, jau suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; LVAT 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovų S. V. ir V. V. pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ solidariai priteistina 21,65 Eur vietinės rinkliavos už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės S. V. pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisti 104,09 Eur vietinės rinkliavos už nuosavybės teise turimą nekilnojamojo turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų jo patirtas 28,96 Eur dydžio dėl skundo surašymo ir pateikimo teismui susijusias išlaidas. Nurodė, jog dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovų priteisimo naudojosi skolų išieškojimo įmonės UAB „Juris LT“ paslaugomis, už kurias pagal 2014 m. liepos 11 d. Teisinių paslaugų sutartį Nr. 1.16-14/66 ir 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutartį sumokėjo 28,96 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta 2016 m. birželio 6 d. sąskaita faktūra Nr. JUR1166, internetinės bankininkystės duomenys (SEB banko sąskaitos ir kortelės išrašas) patvirtina 28,96 Eur advokatės išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis. Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016), todėl mažintina iki 14,00 Eur.
Kadangi solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatyme nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d.), o bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiuose teisės aktuose solidarioji pareiga nėra numatyta, todėl iš atsakovų S. V. ir V. V. pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 14,00 Eur išlaidų suma priteistina lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 7,00 Eur (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-698/2013)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų S. V. ir V. V. solidariai UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 21,65 Eur (dvidešimt vienas euras, 65 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovės S. V. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 104,09 Eur (vienas šimtas keturi eurai, 9 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovės S. V. ir atsakovo V. V. po 7,00 Eur (septyni eurai) pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.