Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių G. R. ir R. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl gydymo išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. R. ir ieškovių atstovas ieškinį palaiko ir, perskaičiavus bei patikslinus ieškinio sumas, prašo priteisti š atsakovo A. P. ieškovės R. B. naudai 6 872,63 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės G. R. naudai 8467,82 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: kelionės išlaidas 25,79 Eur ir 463,76 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Vėliau reikėjo pinigų tam, kad tęsti J. gydymą Maskvoje, tam reikalingus pinigus prašė jos paskolinti abu P.. Už pirmą kelionę į Maskvą viso sumokėjo 18 000 Lt kas atitinka 5213,16 Eur. Kasos čekių neišsaugojo, pinigus už J. gydymą Maskvoje perduodavo medicininės įstaigos administratorei, kuri pasakydavo kiek reikia mokėti. Pirmą kartą į Maskvą važiavo ji ir dukra J., nes A. P. nenorėjo važiuoti, prašė kad su J. važiuotų ji, prašė paskolinti tiek kiek reikės gydymui, kelionei ir tam etapui, konkrečiai pinigų sumos neįvardijant. Pinigus gydymui ji vežėsi grynais , t.y. vežėsi 5213,16 Eur, kuriuos visus sumokėjo už gydymą ir dar liko skolingi 200 Lt. Ji vežėsi 3000 eurais ir doleriais apie 2500. Šie pinigai jau buvo ne jos asmeniniai, o R. B., kuri buvo paveldėjusi pinigines lėšas po savo mamos mirties, o pinigai buvo saugomi pas ją. Pinigus skolino be procentų, tarėsi kad A. P. pinigus grąžins, kai sukurs savo verslą. Dėl pinigų skolinimo su R. B. skambinosi A. P. ir J. P. . R. B. sutiko paskolinti pinigus, nes buvo su J. geruose santykiuose, tarėsi, kad greit grąžins. Šių pinigų grąžinimo terminas taip pat su A. P. buvo sutartas, kad grąžins pinigus kai prasigyvens, paskola buvo beprocentinė. Dokumentų apie tai, kad už gydymą Maskvoje pirmą kartą buvo sumokėta 5213,16 Eur, neturi, nes mokėjo grynais gydytojams ir jokių pagrindžiančių dokumentų negavo.

Antrą kartą (2011 metų birželio mėnesį) į Maskvą į tą pačią gydymo įstaigą J. gydymui važiavo J., A. P. ir J. R.. Prieš išvažiuojant A. P. nurodė, kad už gydymą pats sumokės, bet iš Maskvos paskambino ir paprašė į sąskaitą pervesti 4016 eurų, nes negali atsiskaityti kortele, sakė kai grįš atiduos. A. P. nurodė gydymo įstaigos sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus. Pinigus ji pervedė ir tai buvo R. B. pinigai. Kai pirmą kartą P. skambino R. B. dėl pinigų, ši pažadėjo duoti pinigų kiek reiks, todėl ji ir davė pinigus. Pinigų pervedimą derino su R. B. telefonu, A. P. B. neprašė pinigų. Kai A. P. kartu su J. ir jos sutuoktiniu vyko į Maskvą, tai A. mokėjo už bilietus ir draudimą savo pinigais.

J. gydymo metu P. jai pinigų nebuvo davę. Kiek jie patys investavo pinigų į J. gydymą, ji nežino, matė, kad jie pirko vaistus.

Ji prašo priteisti sau asmeniškai iš A. P. 9236 Eur, nes tiek buvo jos asmeninių pinigų, o kiti pinigai buvo R. B.. Prašoma priteisti jos naudai piniginė suma susideda iš pinigų skirtų vaistams 8304,56 Eur ir 156,39 Eur už palatą.

Po to, kai A. P. paveldėjo savo sutuoktinės J. turtą, šis į jos banko sąskaitą pervedė 8 193 Lt paveldėtų pinigų . Šiuos pinigus ji atidavė R. B..

Kas liečia pinigų skolinimą, tai apie tai ji daugiausia kalbėdavo su A. P., o pinigus skolino abiem: J. ir A. P.. Buvo sutarę, kad pinigus reikės grąžinti, o pinigų paskolinti yra prašę ir abu P.. Kai važiavo į Maskvą, nežinojo konkrečios sumos kiek reikės pinigų. Dėl antro važiavimo į Maskvą žadėjo susimokėti A. P.. Jis susimokėjo savo lėšomis už bilietus ir draudimą. Prieš kelionę dėl pinigų skolinimo nesitarė, kiek kainuos gydymas ji nežinojo. Jos sutuoktinis žinojo apie skolinamus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės dukra J. B. mirė (duomenys neskelbtini), o dukra J. P. – (duomenys neskelbtini) ( b.l.11, 14). Iš blankų matyti, kad G. R. ir J. P. buvo išvykusios į Maskvą 2011-01-20 ( b. l. 31-34). J. P. pagal 2010-02-08 receptą buvo išrašytas vaistas (duomenys neskelbtini) ( 6 ampulės) , kuris buvo įsigytas pagal 2010-02-12, 2010-03-19 ir 2010-0430 čekius UAB „Gintarinė vaistinė“ , viso sumokant 28 674 Lt sumai ( 8304,56 Eur) ( b.l. 36-39). 2011-09-22 Tarptautiniu mokėjimo nurodymu iš G. R. sąskaitos į gydymo įstaigos sąskaitą buvo pervesta 157 250 Rusijos rublių, kas atitiko 13 869,45 Lt ( 4016,87 Eur) ( b.l 40- 41, 93-94 ). Iš 2014-10-07 pažymos matyti, kad J. P. už 7 parų gydymą už palatą sumokėjo 540 Lt ( 156,39 Eur) ( b.l. 44). Iš 2011-12-01 mokėjimo nurodymo matyti, kad A. P. ieškovei G. R. pervedė 6556 Lt ( 1858,28 Eur), 2011-12-16 - 819,44 Lt ( 237,33 Eur), 2011-12-20- 818,07 Lt (236,93 Eur) nurodydamas jų paskirtį kaip „J. P. gydymo išlaidas“ ( b.l. 80-82). Iš 2008-07-28 mokėjimo nurodymo matyti, kad J. P. atsakovui A. P. pervedė 15 000 Lt ( b.l.96). Iš bilietų ir draudimo polisų matyti, kad į 2011 metų birželio mėnesį Maskvą vyko A. P., J. P. ir J. R. , kurie buvo drausti Kelionės finansinių nuostolių draudimu ( b.l. 110-125).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato kita (CK 6.870 str.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos sutartis viršija 600 eurų, o rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Pagal jau minėto CK 6.870 str. 1, 2 d. nuostatas paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko- piniginių lėšų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; kt.). Taigi, iš paskolos sutarties sąvokos matyti, kad paskolos sutarties būtinosios sąlygos yra šios: 1) paskolos davėjo paskolos gavėjui paskolos dalyko perdavimas; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti paskolą. Taigi, ieškovė šioje byloje įrodinėdama paskolinius teisinius santykius tarp G. R. ir R. B. privalo įrodyti šių jau minėtų būtinųjų paskolos sutarties sąlygų buvimą.

Iš CK 6.871 str. nuostatų seka, kad paskolos sutartis gali būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Esminis paprastos rašytinės formos sutarties požymis yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kaip matyti, tarp šalių rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, o paskolos teisiniai santykiai įrodinėjami kitais rašytiniais įrodymais, o būtent: 1) vaistų pirkimo čekiais, 2) tarptautiniu pervedimu , 3) 2014-10-07 pažyma. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp šalių. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau„ ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan. ), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 str., aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Kaip matyti nei viename iš minėtų rašytinių dokumentų duomenų (įrašų) apie tai, kad paskolos dalykas –piniginės lėšos - buvo perduotos atsakovui nėra. Atsakovas teigia, kad asmeniškai ieškovių prašomų priteisti piniginių lėšų negavo ir jos nebuvo jam perduotos. Aplinkybę, kad piniginės lėšos nebuvo perduotos atsakovui asmeniškai į rankas arba perduotos jam kitokiu būdu (banko sąskaitą, pašto pervedimu ir pan.) pripažįsta ir ieškovės. Taigi, byloje yra laikytina įrodyta, kad paskolos sutarties dalykas atsakovui perduotas nebuvo (CPK 178-179 str., 187 str.). Taip pat byloje laikytina įrodyta ir ta aplinkybė, kad J. P. gydymui buvo išleistos tam tikros piniginės sumos. Iš rašytinių dokumentų, ieškovės, atsakovo ir liudytojo J. R. paaiškinimų visumos darytina išvada, kad įrodyta tai, kad J. P. gydymui viso buvo išleista 12 477,82 Eur (8304,56 Eur +4016,87 Eur + 156,39 Eur). Ieškovių nurodyta 5213,16 Eur suma, kuri jų teigimu, buvo išleista J. P. pirmam gydymui Maskvoje išvis nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl ieškinys, kas liečia paskolos dalyko dydį, šioje dalyje laikytinas neįrodytu ( CPK 178-179 str.). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad ieškovė minėtu laiku į Maskvą su J. vyko pati asmeniškai, dalyvavo jos gydymo procese ir pati, kaip nurodo, mokėjo už gydymą. Turint omeny, kad ieškovė yra išsaugojusi ankstesnius mokėjimo dokumentus, kyla abejonė, kodėl nėra šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Tuo labiau, kad ieškovės nurodyta pinigų suma yra gana didelė. Ieškovė nurodė, kad pinigai buvo mokami grynais, tačiau turint omeny, kad gydymas vyko medicininėje įstaigoje, kurioje buvo gydomasi ir antrą kartą ( kai yra dokumentas apie išlaidas), toks ieškovė teiginys kelia abejonių. Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. ( ieškovės G. R.) sutuoktinis nurodė, kad į Maskvą ieškovė vežėsi grynus pinigus rubliais, kas maždaug atitiko 5200 Eur. Ieškovė teigia, kad pinigus vežėsi eurais ir doleriais. Toks neatitikimas tarp sutuoktinių paaiškinimų, kai buvo vežami (jų teigimu) sutuoktinių pinigai ir jiems abiems buvo žinomos faktinės aplinkybės, negali būti logiškai paaiškinamas. Kas liečia 156,39 Eur sumą sumokėta už J. P. gydymąsi mokamoje palatoje, tai ieškovė teigia, kad šiuos pinigus sumokėjo ji, o atsakovas teigia, kad pinigus sumokėjo J.. Nesant kitų įrodymų byloje, didesnę įrodomąją reikšmę turi rašytinis įrodymas, o būtent 2014-10-07 pažyma (b.l. 44 ), kurioje nurodyta, kad už gydymą sumokėjo pacientė, todėl ieškovė G. R. nepaneigė rašytiniame įrodyme nurodytos informacijos, todėl ieškovės G. R. teiginys, kad už palatą buvo sumokėta jos pinigais laikytinas neįrodytu ( CPK 197 str. 2 d.).

Tokiu būdu, nustačius byloje faktines aplinkybes dėl to, kad 12321,43 Eur ieškovės skyrė J. P. gydymui, byloje būtina nustatyti ar tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ar kitos rūšies teisiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus byloje privalėjo pateikti šalys, nes teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), tai įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan.

Kaip matyti, atsakovas pripažino, kad J. P. gydymui buvo išleista jau anksčiau nurodytos piniginės lėšos (atsakovas nepripažįsta tik 9558 Lt kai buvo mokama antrą kartą už vaistus). Tai, kad lėšos nebuvo perduotos asmeniškai į atsakovo rankas, esant artimiems santykiams tarp šalių ir turint omeny piniginių lėšų skyrimo tikslus, negalima laikyti esmine aplinkybe, nes atsakovas pats pripažino, kad minėtos sumos dalyje buvo gautos, dėl to nei jis nei jo sutuoktinė J. P. pretenzijų nereiškė ir jas iš ieškovių priėmė. Esant tokiai situacijai, atsakovas privalėjo įrodyti, kad lėšų gavimo teisinis pagrindas yra ne paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, o kitos rūšies teisiniai santykiai, t.y. atsakovas norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai iš ieškovių buvo gauti ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.).Tokiu būdu būtina analizuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių susiklostymo aplinkybes, šalių asmeninius santykius, jų elgesį ir derybas iki pinigų perdavimo momento, o taip pat šalių elgesį praėjus po paskolos sutarties sudarymo momento. Ieškovė yra atsakovo mirusios sutuoktinės J. P. motina, tarp kurių santykiai buvo artimi ir pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Tuo tarpu ieškovės ir atsakovo santykiai tokie artimi nebuvo ir tai leidžia konstatuoti šalių ir liudytojų paaiškinimai. Reikšminga aplinkybė byloje yra ir tai, kokiam tikslui buvo naudojamos piniginės lėšos, o būtent - visi pinigai buvo skirti J. P. gydymui (šalys tai pripažįsta) ir byloje nustatyta, kad A. P. ieškovių lėšų savo asmeninėms reikmės nepanaudojo ir net negalėjo to padaryti, nes pinigai jam asmeniškai nei vienu iš atvejų nebuvo perduoti. Pažymėtina, kad bet kokiems sutartiniams teisiniams santykiams tarp šalių susiklostyti yra pirmiausia būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia – sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas (CK 6.162 str.). Kaip jau minėta esminės paskolos sutarties sudarymo faktą įrodančios aplinkybės yra : paskolos dalyko perdavimas ir įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką ir suderinta šalių valia – ieškovių skolinti pinigus su jų grąžinimu, o atsakovo - gauti pinigus su įsipareigojimu juos grąžinti. Tikrąją šalių valią galima nustatyti tik ištyrus faktinius šalių derybų momentus dėl pinigų perdavimo ir priėmimo. Ieškovė be piniginių lėšų perdavimo fakto privalėjo įrodyti ir tai , kad atsakovas A. P. įsipareigojo grąžinti tokią pat pinigų sumą, kurią gavo iš ieškovių. Atsakovas neigia, kad prašė paskolinti pinigų iš ieškovių ir neigia, kad žadėjo pinigus grąžinti. Šiuo aspektu ypatingai svarbu kaip pati ieškovė G. R. aiškino paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, derybas tarp jos ir atsakovo ir t.t. Būtina G. R. ir A. P. elgesį įvertinti pagal jų elgesio motyvus, atitikima logikos dėsniams, atitikimą rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Ieškovė G. R. yra atsakovo mirusios sutuoktinės J. P. motina, todėl yra pilnai suprantamas ir pateisinamas jos noras , sužinojus apie sunkią dukros ligą, imtis visų jai prieinamų priemonių dukrai išgydyti. Ieškovės tuometinė turtinė padėtis leido jai tą daryti. Tai logiška, paaiškinama ir suprantama , atitinka artimus motinos ir dukters santykius. Nors ieškovė savo paaiškinimuose stengiasi pabrėžti, kad pinigai buvo skolinami vien atsakovui A. P. ir vien jo asmeniniu prašymu, pakankamų ir pagrįstų įrodymų tuo klausimu byloje nėra, o toks paaiškinimas laikytinas nelogišku. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovė išleido tam tikras pinigines lėšas jo mirusios sutuoktinės J. gydymui, tačiau tvirtina, kad tai nebuvo paskola, o pačios ieškovės investavimas į dukters gydymą ir kad nebuvo tartasi, kad jis turės grąžinti pinigus. Pilnai suprantamas ir logiškas atsakovo paaiškinimas, kad tokių didelių piniginių lėšų, kaip reikėjo J. gydymui, jie su J. neturėjo, todėl visą gydymo ir tam reikalingų piniginių lėšų judėjimo procesą organizavo ir tvarkė jo mirusi sutuoktinė ir jos motina, t.y. ieškovė, kuri skirdama pinigus dukros gydymui galėjo įtakoti ir kaip tie pinigai bus panaudoti. Atsakovas, kuris prie mirusios sutuoktinės gydymo prisidėjo žymiai mažesnėmis lėšomis (šį faktą pripažino ir ieškovė) tokios įtakos daryti negalėjo. Atsakovas taip pat nurodo, kad, kiek galėjo, savo ir šeimos lėšomis prisidėjo prie J. gydymo, t.y. vieną kartą jo lėšomis buvo pirkti vaistai (duomenys neskelbtini), savo lėšomis jis mokėjo už bilietus į Maskvą, už draudimą ir pan. Taigi, surinktų įrodymų visuma, leidžia teigti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas kiekvienas kartu ir atskirai ėmėsi jiems pagal materialines išgales prieinamų priemonių J. P. gydymui, kiekvienas iš jų skyrė tam tikras pinigines lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo gana prieštaringi ir tam tikrais atvejais sunkiai paaiškinami, t.y. vienu metu ji kategoriškai aiškino, kad pinigus skolinosi vienas A. P., kitu – kad pinigų prašė abu P.. Skirtingai ieškovė aiškina ir kokiomis aplinkybėmis ji paskolino R. B. pinigus, .t.y. vienu metu ji teigia, kad pati susisiekė su R. B. dėl pinigų paskolinimo, kitu teigia, kad su R. B. kalbėjo A. P., dar kitu - kad skambino R. B. A. P., dar kitu - kad skambino R. B. ji pati. Kokia tikroji tiesa, lieka neaišku. Liudytojas J. R. pinigų skolinimosi ir derybų aplinkybes aiškina dar kitaip ( pinigų grąžinimo laiko nenustatėm, žadėjo grąžinti kai turės pinigų ir t.t.). Skiriasi ieškovės G. R. ir liudytojo J. R. paaiškinimai apie tai kieno pinigais buvo važiuojama į Maskvą pirmą kartą, t.y. ieškovė teigia, kad tai buvo R. B. pinigai, o liudytojas - kad tai ne R. B., o jų šeimos pinigai. Kas liečia liudytojos I. K. paaiškinimus apie tai , kad J. jai yra sakiusi, kad skolinosi iš tėvų pinigų 30 000 Lt vaistams nusipirkti, tai visiškai tikėti šiais parodymais nėra pagrindo, nes jie nėra paremti kitais byloje esančiais įrodymais, neatitinka liudytojos nurodytos ir ieškinyje nurodytos skolinimosi sumos, liudytoja nurodo, kad skolinosi iš tėvų, kai byloje nustatyta, kad pinigai buvo ir R. B., kas leidžia abejoti šių parodymų patikimumu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė G. R. buvo nenuosekli ir reikšdama byloje ieškinius bei nurodydama juose faktines aplinkybes, kas leidžia suabejoti jos teiginių sąžiningumu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė skirtingai atsakinėjo ir į klausimą kaip buvo sutarta dėl pinigų grąžinimo įsipareigojimo ir jo termino, t.y. vienu metu - grąžins kai turės, kitu atveju - grąžins kai turės, kitu - grąžins kai uždirbs iš verslo. Turint omeny, kad ieškovė skyrė gydymui dideles pinigines sumas, tokios svarbios aplinkybės neaptarimas neatitinka nei logikos dėsnių, nei rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Ši aplinkybė yra esminė, o jei ieškovė šios aplinkybės pinigų perdavimo momentu neišsiaiškino, laikytina, kad ji jai nebuvo svarbi. Nesutampant ieškovės paaiškinimams, jiems esant prieštaringiems, nelogiškiems, tokių paaiškinimų negalima laikyti patikimais. Nelogiška, nenuoseklu, nepaaiškinama - reiškia nepatikima. Įrodymų pakanka tik tada, kai jie neprieštaringi. Taigi, ieškovė neįrodė tos aplinkybės, kad pinigai buvo perduoti su sąlyga juos grąžinti, todėl apie jokius paskolos santykius nėra pagrindo kalbėti. Tokiu būdu, įvertinus nustatytus aplinkybes, t.y. šalių asmeninius santykius, jų elgesį ir derybas iki pinigų perdavimo momento, pinigų perdavimo tikslą, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CK XXVII skyriaus nuostatas, t.y. kaip neatlygintinas piniginių lėšų perdavimas kitai šaliai nuosavybės teise ( CK 6.465 str.). Labiausiai tai atitiktų CK 6.476 str. numatytą aukos (paramos ar labdaros) teisinius santykius. Tuo labiau, kad J. P. gydymui lėšas skyrė ir A. P. (ką pripažįsta ir ieškovė bent jau dėl draudimo ir bilietų į Maskvą). Tai logiška, suprantama ir paaiškinama, kai esant sunkiai ligos, šeimos nario gydymui susitelkia artimi žmonės ir šeimos nariai, kas kiek galėdami savo lėšomis remdami sergantį asmenį.

Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės neįrodė jog tarp jų ir atsakovo buvo susitarimas grąžinti pervestus pinigus, todėl neįrodžius vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sąlygų, o tuo pačiu paskolos sutartinių teisinių santykių susiklostymo faktą, ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas.

Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos atsakovo ir valstybės naudai (tame tarpe ir teismo 2014-11-18 nutartimi atidėtas žyminis mokestis), priteistinos iš ieškovių subsidiariai atitinkamai pagal pirminiame priimtame ieškinyje prašomą priteisti piniginę sumą – 52 979,45 Lt ( b.l.52-54), kurios pagrindu teismas ir paskaičiavo žyminį mokestį ( CPK 80 str., 84 str., 88 str., 92 str.93 str., 96 str.). Sprendimui įsiteisėjus teismo 2014-11-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos ( CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 7,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai po 143 Eur žyminio mokesčio ir po 7,71 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu , pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir po 59,84 Eur už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 metų lapkričio 18 d. nutartimi atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio ¼ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalių garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.