- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1523-510/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- S. P., S.
- Atsakovas
- Kauno kolegijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovei S. P., jos atstovei advokatei D. Vaškelienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno kolegijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3344-151/2010 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui Kauno kolegijai dėl egzamino pripažinimo išlaikytu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. ieškinyje nurodė, kad 2008 m. gegužės 14 d. dieną Kauno kolegijoje laikė neakivaizdinių studijų teisės specialybės baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą, Rezultatai buvo paskelbti 2008 m. birželio 9 d., t. y. vieną dieną prieš baigiamojo darbo gynimą, o atsakymai į kvalifikacinio egzamino klausimus 2008 m. birželio 10 d. Ieškovė įteikė apeliaciją. Kitą dieną 2008 m. birželio 11 d. ji apsigynė diplominį darbą, bet diplomo taip ir negavo. Jeigu ieškovė būtų neišlaikiusi kvalifikacinio egzamino, būtų neprileista prie diplominio darbo gynimo. Kvalifikacinis egzaminas yra dirbtina ieškovei sudaryta kliūtis. Parašius apeliaciją dėl pažeistų teisių, Kauno kolegija ne tik kad nepripažino savo padarytų klaidų, bet ir suorganizavo kvalifikacinio egzamino komisijos galimai neskaidrią veiklą, dengiančią kitą komisiją. Po įvertinimu yra ne visi parašai. Komisijoje turėjo dalyvauti bent du Studentų atstovybės paskirti studentai. Be jų komisija neteisėta. Egzaminų sesijos metu atsakymų studentams sąrašai vėlavo, studentus kaustė nežinia, dėstytojai nežinojo ką patarti ar kaip nuraminti savo studentus. Kauno kolegijos sudarytos egzaminų komisijos įvertinimai yra neteisėti, nepagrįsti, neteisingi, šališki, neobjektyvūs. Kauno kolegija pažeidė Studijų tvarką, leisdama studentams antrą kartą laikyti baigiamąjį egzaminą. Kauno kolegija, leisdama ieškovei gintis diplominį darbą, turėjo teigiamai įvertinti baigiamąjį egzaminą. Ieškovė mananti, kad to verta. Ieškovė prašė panaikinti 2008 m. gegužės 14 d. praktinių užduočių ir testo užduoties kvalifikavimo komisijos kvalifikacinio egzamino įvertinimą; panaikinti 2008 m. birželio 13 d. apeliacinės komisijos išvadas dėl baigiamojo egzamino vertinimo objektyvumo; pripažinti kvalifikacinį egzaminą išlaikytu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės S. P. Kauno kolegijos kvalifikacinio egzamino įvertinimą bei 2008 m. birželio 13 d. apeliacinės komisijos išvadas; pripažino ieškovės 2008 m. gegužės 14 d. kvalifikacinį egzaminą išlaikytu, įvertinant 6 balais; priteisė iš atsakovo Kauno kolegijos Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 3560 Lt; priteisė iš atsakovo Kauno kolegijos 35 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė 2008 m. gegužės 14 d. laikė kvalifikacinį egzaminą, kuris susidėjo iš dviejų dalių: praktinės užduoties ir testo. Už praktines užduotis ieškovė gavo du balus ir už testą taip pat du balus. Iš viso ieškovė gavo keturis balus, o tai yra neigiamas balas, ir egzaminas laikomas neišlaikytu. Kauno miesto apylinkės teismas skyrė ekspertizę ieškovės S. P. kvalifikacinio egzamino vertinimui. Ekspertizės aktu ieškovės praktinė užduotis įvertinta 3,5 balo, o testas - 2,1 balo, bendrai 5,6 balais, o suapvalinant 6 balais.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno kolegija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Remiantis CPK 57 straipsnio l dalimi atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymo nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, o CK 2.140 straipsnis nurodo, kad juridinio asmens išduotas įgaliojimas pasirašomas vadovo ir ant jo dedamas juridinio asmens antspaudas. Atsakovo atstovė 2005 m. balandžio 29 d. į teismo posėdį atvyko neturėdama tinkamai įforminto įgaliojimo. Kauno kolegijos direktorius 2010 m. balandžio 29 d. išleido įsakymą Nr. 1-489 dėl įgaliojimų suteikimo atstovei A. Ž., tačiau jis nepatvirtintas antspaudu. Be to, atstovei nesuteikta teisė pripažinti ieškinį. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas su ieškinio reikalavimais sutinka, todėl sprendimas surašytas sutrumpintais motyvais. Atsakovo atstovei neturint įgaliojimo pripažinti ieškinį, toks sprendimas iš viso negalėjo būti priimtas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovė neprieštaravo tik ekspertų išvadai. Todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Be to, teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akto išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nustatytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas formaliai įvertino ekspertizės aktą, pasirėmė tik išvadų dalimi, neatsižvelgdamas į tiriamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, kurios prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Ekspertizės išvadoje teigiama, jog Kauno kolegijos studentės S. P. kvalifikacinį egzaminą vertino kompetentinga komisija, tačiau sudaryta pažeidžiant 2002 m. sausio 15 d. LR švietimo ir mokslo įsakymu Nr. 35 patvirtintas Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatas, kas galėjo daryti įtaką studentės baigiamojo egzamino vertinimui, tačiau teismas nevertino, kokią konkrečią įtaką ieškovės baigiamojo egzamino vertinimui turėjo (galėjo turėti) kvalifikavimo komisijos pirmininko prof. E. M. užimamos pareigos. Ieškovės S. P. laikyto egzamino vertinimo metu prof. E. M. nebuvo darbdavių atstovas, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad prof. E. M. formalus nebuvimas darbdavio atstovu gali turėti įtakos egzamino vertinimui. Ekspertizės akte nėra atsižvelgta į atsakovo sudarytą apeliacinę komisiją bei apeliacinės komisijos išvadas. Teismas netyrė ir nevertino tų aplinkybių, kad S. P. egzamino rezultatus tikrino įstatymų nustatyta tvarka sudarytos dvi komisijos: kvalifikavimo ir apeliacinė. Abiejų komisijos narių išvados yra vienodos: egzaminas neišlaikytas. Jeigu pirmoji kvalifikavimo komisija, kaip teigia ekspertai, sudaryta ne pagal norminių aktų reikalavimus, tai apeliacinė komisija buvo sudaryta nepažeidžiant jokių teisės normų. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertų išdėstytų užduočių, tekusių ieškovei analizė ir ieškovės atsakymų įvertinimas kelia abejonių. Teismas, įvertindamas egzamino rezultatus 6 balais, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą Atsiliepime nurodoma, kad Kauno kolegijos direktorius savo parašo įgaliojime neneigia. Kauno kolegija žinojo apie teisme nagrinėjamą bylą ne vienerius metus ir galėjo bei turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu atstovu. Atsakovo atstovė, susipažinusi su ekspertų išvada, teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, jog su išvada sutinka ir jai neprieštarauja. Sutikdama su kompetentingų ekspertų išvada, atsakovo atstovė A. Ž. aiškiai išreiškė nuomonę žodžiu, jog su ieškiniu sutinka, todėl teismas, remdamasis LR CPK 140 straipsnio 2 dalimi ir 268 straipsnio 5 dalimi, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą sutrumpintais motyvais. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys su byloje esančia medžiaga, visomis aplinkybėmis ir visais pateiktai dokumentais bei įrodymais buvo susipažinę ir nė viena šalis jų nei tirti, nei pagarsinti nepageidavo, teismas absoliučiai pagrįstai vadovaudamasis CPK 182 straipsnio nuostatomis, kuomet nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Šioje byloje buvo sprendžiamas taip šalių kilęs ginčas dėl ieškovės, kuri mokėsi Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakultete baigiamojo egzamino vertinimo. Ieškovė teigė, kad jos žinios buvo netinkamai įvertintos.
Kaip matyti iš Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto kvalifikavimo komisijos egzamino 2008 m. gegužės 14 d. posėdžio protokolo (1t., b.l. 141-143), ieškovės egzamino teorinė dalis buvo įvertinta 2 balais, praktinė dalis – taip pat 2 balais, galutinis įvertinimas – 4 balai. Pagal Kauno kolegijos studijų tvarkos 13.2. p. egzaminas laikomas neišlaikytu, jeigu jis įvertintas 4 ir mažiau balų. Egzaminas laikomas išlaikytu, jeigu jis įvertintas 5 ir daugiau balų. Pagal Kauno kolegijos studijų tvarkos 13.2. p. galutinis balas apvalinimas pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę. Ieškovė, nesutikdama su egzamino įvertinimu 4 balais, 2008 m. birželio 10 d. pateikė Kauno kolegijai apeliaciją (1t., b.l.14). Kauno kolegijos Ekonomikos ir teisės fakulteto teisės studijų programos apeliacinė komisija nutarė pripažinti, kad ieškovės atsakymai į baigiamojo egzamino užduotis neatitinka minimalių reikalavimų (1t., b.l.48). Apeliacinei komisijai atsisakius patenkinti ieškovės reikalavimus, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi egzamino rezultatams įvertinti paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (1t., b.l.156). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo numatytas procedūras sudarė ekspertų komisiją, kuri 2010 m. vasario 26 d. ekspertizės akte (2t., b.l.3-13) konstatavo, kad ieškovė S. P. išlaikė teisės specialybės baigiamojo kvalifikacinio egzamino testą bei praktines užduotis. Ekspertai ekspertizės akte konstatavo, kad praktinės užduotys turėjo būti įvertintos 3,5 balo, testas - 2,1 balo, galutinis balas turėjo būti 5,6 balo, o apvalinant – 6 balai. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertai atskirai įvertino kiekvieną praktinę užduotį pagal Kauno kolegijoje nustatytas egzaminų užduočių vertinimo taisykles, išsamiai išanalizavo visus ieškovės atsakymus ir pateikė motyvuotas išvadas atskirai dėl kiekvieno atsakymo. Ekspertų komisiją sudarė socialinių mokslų (teisės) daktaras Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros A. N., socialinių mokslų (teisės) daktaras Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto dekanas R. K. ir Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Teisės fakulteto studijų vedėja G. S.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad ekspertizę atliko tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie išsamiai atsakė į visus klausimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadų dėl ieškovės praktinių užduočių įvertinimo patikimumu. Be to, ekspertai ekspertizės akte pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vienas testo klausimas nebuvo įvertintas, ir pagrįstai nurodė, kad testo įvertinimas turi būti padidintas 0,1 balo.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas teiginiu, jog atsakovo atstovė į teismo posėdį atvyko neturėdama tinkamai įforminto įgaliojimo (įgaliojimas nebuvo patvirtintas antspaudu, atstovei nesuteikta nebuvo suteikta pripažinti ieškinį). Apeliantas taip pat teigė, kad teismo sprendimas nepagrįstai buvo surašytas sutrumpintais motyvais. Šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolo (2t., b.l.25) atsakovo atstovė A. Ž. teismo posėdyje pareiškė sutinkanti su ekspertizės išvadomis. Apie ieškinio pripažinimą CPK 140 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka atsakovė nepasirašė, teismas neklausė dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl galimybės baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir tokios nutarties nepriėmė. Dalyvaujantiems byloje asmenims pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga, teismas nutarė rašytinių įrodymų balsu neskaityti, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, tai nereiškia, kad bylos įrodymai nebuvo ištirti. Apylinkės teismo veiksmai visiškai atitiko CPK 200 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios. Baigus bylos nagrinėjimą, buvo išklausytos baigiamosios kalbos. Šie duomenys rodo, kad apylinkės teismo posėdžio metu dalyvaujantys byloje asmenys galėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis pilna apimtimi. Nors apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad jis surašomas sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis), teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyti ieškinio patenkinimo motyvai, tai yra, nurodyta, kad ieškinys patenkinamas remiantis ekspertizės akto išvadomis. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas formaliai įvertino ekspertizės aktą, pasirėmė tik išvadų dalimi, neatsižvelgdamas į tiriamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, kurios prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepatekė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akto išvadas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, dėl kurių prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas, įvertindamas egzamino rezultatus 6 balais, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, egzamino įvertinimas konkrečiu balu yra neatskiriamai susijęs su ieškovės reikalavimu pripažinti kvalifikacinį egzaminą išlaikytu, todėl teisėjų kolegija mano, kad CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteistinos 270 Lt išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Kauno kolegijos 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) išlaidų už Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos ieškovei S. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Nurodyti atsakovui Kauno kolegijai, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteikta antrinę teisinę pagalbą.