Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant Marijampolės AVPK atstovei V. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu –(duomenys neskelbtini)), jo atstovui advokatui V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2016-06-15 apie 01.28 val. viešoje vietoje, Marijampolėje, prie Kauno g. 21 namo, nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno, einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas D. D. teisėtų reikalavimų ir nurodymų pateikti savo anketinius duomenis policijos tarnybinėms funkcijoms atlikti.

Teismo posėdžio metu T. P. nurodė, kad su protokole nurodytu administracinės teisės pažeidimu nesutinka, duoti kitus parodymus atsisakė.

T. P. atstovas advokatas V. P. prašo teismo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti suėjus nuobaudos skyrimo terminui, arba bylą išnagrinėjus ją taip pat nutraukti, nes iš pateikto protokolo neaišku, kokį norminį aktą T. P. pažeidė.

Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 35 str. 1 d., nustato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nurodytu terminu teismas negalėdamas išnagrinėti šios bylos, nes reikalingas išsamus administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ištyrimas, papildomų duomenų surinkimas, liudytojų apklausos, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017 m. sausio 18 d. 13:00 val. Tokiu būdu, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., administracinės nuobaudos paskyrimo terminas 2016-12-19 teismo nutartimi pratęstas nuo 2017-12-15 iki 2017-02-28. Teismas sutinka su advokato pastaba, kad nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2016-12-15, tačiau ankstesnis teismo posėdis buvo paskirtas 2016-12-13, t.y. dar nesuėjus nuobaudos skyrimo terminui, bet posėdis neįvyko dėl teisėjos ir posėdžių sekretorės ligos (2016-12-05 – 2016-12-16). Teisėjai po ligos grįžus į darbą, 2016-12-19 buvo priimta nutartis, atsižvelgiant į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes, pratęsti nuobaudos skyrimo terminą. Nutartis galiojanti, todėl laikytina, kad nuobaudos skyrimo terminas pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu, numatytu ATPK 187 str. 2 d., nesutinka ir prašo teiseną pagal šį ATPK straipsnį nutraukti. Prašyme, pateiktame į bylą (b.l. 12), T. P. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiu norminiu aktu vadovaudamasis pareigūnas veikė ir todėl neaišku, kokias teises turėjo. Protokole suformuluotas kaltinimas abstraktaus pobūdžio ir nėra aišku, už ką asmuo yra baudžiamas.

ATPK 257 str. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirais įrodymais. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2237/2011).

Šioje byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodo, kad T. P. nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno, einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas D. D. teisėtų reikalavimų ir nurodymų pateikti savo anketinius duomenis policijos tarnybinėms funkcijoms atlikti. Protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Liudytojas vyriausiasis patrulis D. D. teigė, kad įvykio neatsimena, įvykis buvo seniai, todėl detaliai paaiškinti negali.

Liudytojas vyr. patrulis E. V. paaiškino, kad 2016-06-15 sustabdė automobilį AUDI A4, kuriame pastebėjo automobilio gale sėdintį keleivį neprisisegusį saugos diržo. Keleivis nepateikė asmens dokumento, nurodė, jog esąs M. S.. Patikrinus POLIS II duomenų bazėje, tokio asmens nerasta, todėl pažeidėjas pristatytas į komisariatą. Ten asmuo nurodė, jog yra T. P., jam buvo surašytas protokolas pagal ATPK 134 str. 2 d.

LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. LR ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.

Kad asmuo atsakytų pagal LR BK 187 str. 2 d., numatytą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006).

Nagrinėjamojoje byloje pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta kokių norminių aktų pagrindu veikė pareigūnai ir neaišku kokias teises jie turėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. P. viešoje vietoje prie Kauno g. 21 namo nevykdė policijos pareigūno teisėtų reikalavimų ir nurodymų pateikti savo anketinius duomenis. Kitų aplinkybių – nei kokiomis aplinkybėmis vyko pareigūnų ir T. P. susitikimas, nei kokiu pagrindu buvo reikalaujama T. P. anketinių duomenų – ar dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje, ar kitaip, kokią užduotį vykdė pareigūnai ir pan. Pats pareigūnas D. D. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokių norminių aktų pagrindu veikė pareigūnai ir todėl neaišku kokias teises jie turėjo. Tik teismo posėdžio metu liudytojas E. V. paaiškino, kad T. P. anketiniai duomenys buvo reikalingi surašyti kitam protokolui dėl ATPK 134 str. 2 d. pažeidimo. Tokiu būdu, nei protokole, nei žodžiu nebuvo paaiškinta kuo vadovaujantis veikė pareigūnai, ar tuo atveju turėjo teisę reikšti kokius nors reikalavimus ir nurodymus. Akivaizdu, kad įvykio momentu T. P. taip pat nebuvo paaiškinta kokiu pagrindu ir kokiu tikslu reiškiami reikalavimai. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad policijos pareigūnai vykdė tarnybinę užduotį ir turėjo jiems Policijos veiklos įstatymo 18 ir 19 str. numatytas teises nėra pagrindo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Aukščiau minėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad jog T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 126 str. 4 d., 187 str. 2 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas T. P., a/k (duomenys neskelbtini) nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., įvykio ir sudėties.

Nutarimo patvirtintą kopiją siųsti Marijampolės AVPK, T. P..

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.