- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- A6.-39-963/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01165-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- E. Š., V. M.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų E. Š. ir V. M. (V. M.) atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nuo 2017 m. birželio 7 d., ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. birželio 7 d., iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 21 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. pareiškimą (toliau-Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui V. M. ir esamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo nevykdymo, pažeidžiant kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises.
Pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai laikotarpiu nuo m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. birželio 7 d. vadovavo V. M., o nuo 2017 m. birželio 7 d. vadovauja E. Š., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 10 d. skola valstybės biudžetui yra 3160,82 Eur. Siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017 m. liepos 11 d. buvo pradėtas šios bendrovės operatyvus patikrinimas (tikrintas laikotarpis nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.). Operatyvaus patikrinimo metu bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 7013,28 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad bendrovė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile. Pareiškime nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek vadovaujama V. M., tiek – E. Š., pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. bendrovės išlaidos sudarė 40410,18 Eur, iš jų: 24042,36 Eur – sumokėtas darbo užmokestis, 9518,99 Eur – Sodrai, 6071,17 Eur – įmokos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 560,92 Eur – vykdomosios išlaidos, 122,15 Eur – bylinėjimosi išlaidos, 94,95 Eur –banko mokesčiai. Pagal avansines apyskaitas 2017 m. vasario 1 d. duomenimis įmonės skola atskaitingiems asmenims sudarė 11392,37 Eur. Per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. atskaitingi asmenys negavo piniginių lėšų, bet išleido 10150,98 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais – 7550,98 Eur. Laikotarpio pabaigoje bendrovės skola atskaitingiems asmenims buvo 13994,17 Eur. Taigi, nustatyta, kad bendrovės vadovai V. M. ir E. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, kai mokėjimų dieną turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė L. G. paaiškino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gindama savo interesus kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurio esmė, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinanti imperatyviai nuostatai kaip turi būti vykdomi atsiskaitymai. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama atsiskaitymus pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, nors įstatymas jokių išimčių nenumato. Paaiškino, kad atlikus operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad tvarkos nebuvo laikomasi. Buvo pažeistos valstybės, kaip kreditoriaus, teisės. Be to, operatyvaus patikrinimo metu, remiantis preliminariu balansu už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. turtas - 219088 Eur, skoliniai įsipareigojimai - 166370 Eur, pagal preliminarią pelno-nuostolio ataskaitą – nuostolis 35041 Eur. Pagal bankroto įstatymą, esant tokiems duomenims, akivaizdu, kad turto ir įsipareigojimų santykis atitinka nemokios įmonės statusą ir nustato prievolę įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Žinoma, kad įmonės vadovas dėl bankroto bylos nesikreipė, bet kreipėsi įmonės darbuotojas. Bankroto byla neiškelta. Įmonės nepriemokos suma 3483,92 Eur, pagrindinė nepriemokos dalis yra Pridėtinės vertės mokesčio skola, kuri susidarė 2017 m. kovo 27 d., Gyventojų pajamų mokesčio skola, kuri susidarė 2017 m. vasario 15 d., pati įmonė deklaruodama mokesčius, nurodė, kokia yra mokėtina į biudžetą suma. Mokesčių administratorius teikdamas pareiškimą nurodė, kada susidarė įmonės skolos. Mokesčių administratorius įteikė priminimą 2017 m. birželio 27 d. E. Š.. Įmonė pati privalo deklaruoti deklaruotinus mokesčius. Pažymėjo, kad įmonės vadovas organizuoja veiklą, turi teisę bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, bet su šia įmone tai ne visada pavykdavo. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė atsiskaitinėjo su SODRA, su mokesčių administratoriumi, bet buvo išmokamas darbo užmokestis, nors nėra duomenų, kad visiems asmenims buvo mokamas darbo užmokestis tik pagal vykdomuosius dokumentus. Pažymėjo, kad įmonė, kai jos finansinė būklė prastėja, privalo didesnį dėmesį kreipti kreditoriams. Mano, kad turėjo būti atsiskaitoma trečiąją eile su valstybės biudžetu ir SODRA. Buvo padarytas kreditoriaus teisės pažeidimas, todėl mano, kad tikslinga E. Š. ir V. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jiems 1400 Eur dydžio baudą. E. Š. ir V. M. paaiškinimuose, pateiktuose Valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė, kad buvo iškeltos bylos ir įmonė pirmumą suteikė grąžindama teismo priteistas išlaidas ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės įmonės atžvilgiu, kas sumažino gebėjimą atsikaityti su valstybės biudžetu. Mano, kad šios aplinkybės gali būti laikomos atsakomybę lengvinančiomis. Prašė tenkinti pareiškimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų E. Š. ir V. M. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis nurodė, kad byla pradėta nepagrįstai. 2016 m. kovo 7 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo areštuotos visos įmonės lėšos sąskaitoje, nutartį vykdo antstolė B. Tamkevičienė. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašo (b. l. 20, 21) matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. areštuotų lėšų reikalavimą administruoja VĮ Registrų centras pagal PLAIS sistemą, tokiu būdu visus pavedimus administruoja ir nurašo jai nurodymus teikiančios įstaigos, t. y. antstoliai, Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA. Nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo laikinai apriboti visi atsiskaitymai, nes vienas asmuo kreipėsi dėl bankroto iškėlimo, bet 2017 m. sausio 28 d. teismas išnagrinėjo, nustatė, kokie reikalavimai pradelsti, kokie nepradelsti, ir konstatavo, kad pradelsti reikalavimai dar neviršija turto, todėl bankroto byla nebuvo iškelta. Nuo 2016 m. kovo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškai savo sąskaitomis nedisponuoja, visus mokėjimus vykdo antstolis pagal PLAIS sistemą. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad atsiskaityti nurodyta tvarka reikia visiems pareikštiems reikalavimas, Valstybinė mokesčių inspekcija jokių reikalavimų nepareiškė. Duomenų apie tai, kad 2017 m. birželio 29 d. E. Š. buvo įteiktas priminimas, byloje nėra. Iš esmės visi atsiskaitymai vyko per sąskaitas, kurias kontroliavo antstoliai ir VĮ Registrų centras, kurie administruoja dabartinę PLAIS sistemą. Nepriemokos susidarė iš esmės po 2017 m. kovo 27 d., kai buvo patekta PMV deklaracija už 2017 metų vasario mėnesį, iki to laikotarpio negalėjo pažeisti. GPM nepriemoka susidarė, kaip nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija, nuo 2017 m. vasario 15 d., pateikus deklaraciją už vasario mėnesį. Visi mokėjimai buvo padaryti iki to laikotarpio. Visi kiti mokėjimai tai tik atsiskaitymai darbuotojams ir trečios eilės kreditoriams – SODRAI ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiek VĮ Registrų centras, tiek bankas savarankiškai nurašė dalį lėšų, komisinius mokesčius bankas nusiskaitė, todėl šioje dalyje nėra kaltės. Taigi šiuo atveju atsiskaitymo tvarka nebuvo pažeista. Nurodo, kad nebuvo pažeistas reikalavimas įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai neviršija įmonės pusės turto, todėl įmonės vadovai šios pareigos neturėjo. Mano, kad nurodyti nusižengimai nebuvo padaryti, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio nusižengimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t. y. asmuo turi suvokti, kad elgiasi priešingai, nei nustato galiojantys teisės aktai. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti įvykdomas tik tyčios kaltės forma, t. y. asmuo turi suprasti, jog nesilaiko įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir nori taip elgtis, t. y. šiuo atveju, E. Š. ir V. M. turėjo suprasti, kad jie nesilaiko įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek vadovaujama V. M., tiek – E. Š., pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-06-30 bendrovės išlaidos sudarė 40410,18 Eur, iš jų: 24042,36 Eur –sumokėtas darbo užmokestis, 9518,99 Eur – Sodrai, 6071,17 Eur –įmokos VMI prie FM, 560,92 Eur – vykdomosios išlaidos, 122,15 Eur –bylinėjimosi išlaidos, 94,95 Eur –banko mokesčiai. Pagal avansines apyskaitas 2017-02-01 duomenimis įmonės skola atskaitingiems asmenims sudarė 11392,37 Eur. Per laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-06-30 atskaitingi asmenys negavo piniginių lėšų, bet išleido 10150,98 Eur, iš jų atsiskaityta su kitais kreditoriais – 7550,98 Eur. Laikotarpio pabaigoje bendrovės skola atskaitingiems asmenims buvo 13994,17 Eur. Taigi, nustatyta, kad bendrovės vadovai V. M. ir E. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, kai mokėjimų dieną turėjo nesumokėtą nepriemoką valstybės biudžetui. Taigi įmonė atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. (b. l. 3-6).
Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų E. Š. ir V. M. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis nesutiko su nusižengimu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi įmonei taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotos įmonės sąskaitoje esančios lėšos, kurias tvarko ir visus mokėjimus atlieka antstolis, o administruoja VĮ Registrų centras per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS), vadovaujantis CPK 689 straipsniu. Taigi teigti, kad administracinėn atsakomybėn patraukti E. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuojamą nusižengimą nėra jokio pagrindo, kadangi jie nuo 2016 m. kovo 7 d. nedisponuoja įmonės lėšomis. Nesutiko su eiliškumo tvarkos nesilaikymu ir dėl to, kad CK 6.930¹ straipsnyje nurodytas eiliškumas pareikštiems reikalavimas, o Valstybinė mokesčių inspekcija jokių reikalavimų nepateikė, tik 2017 m. birželio 29 d. E. Š. buvo įteiktas priminimas, tačiau šio įrodymo byloje nėra. Nurodė, kad buvo atliekami mokėjimai darbuotojams darbo užmokesčio, SODRAI ir valstybės biudžetui, tai, kad bankai ir VĮ Registrų centras nusirašydavo dalį lėšų nepriklausomai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios, negali reikšti, jog įmonė pažeidė atsiskaitymų eiliškumą. Pažymėjo kad pagal CK 6.930¹ straipsnį su darbuotojais atsiskaitoma antrąja eile, o trečiąja eile atliekami mokėjimai valstybės biudžetui, taigi šiuo atveju atsiskaitymų eiliškumas nebuvo pažeistas.
Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė L. G. įmonė atsiskaitinėjo su SODRA, su mokesčių administratoriumi, bet buvo išmokamas darbo užmokestis. Mano, kad turėjo būti atsiskaitoma trečiąją eile su valstybės biudžetu ir SODRA, todėl buvo padarytas kreditoriaus teisės pažeidimas.
E. Š. ir V. M. administracinėn atsakomybėn buvo traukiami, todėl, kad nesilaiko įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. Nors teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė L. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo su SODRA, buvo išmokamas darbo užmokestis, atsikaitoma su kitais kreditoriais ir tokiu būdu buvo pažeistas kreditorių eiliškumas, tačiau teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų E. Š. ir V. M. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio pozicija, kad E. Š. ir V. M. nepadarė administracinio nusižengimo, nes pagal pateiktus duomenys nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. kovo 7 d. nedisponavo įmonės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, nes pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartį įmonei taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir yra areštuotos banko sąskaitos. Banko sąskaitas tvarko antstolė Brigita Tamkevičienė pagal PLAIS, kurią administruoja VĮ Registrų centras. Taigi E. Š. ir V. M. negalėjo ir negali daryti jokios įtakos tam, kaip nurašomos lėšos nuo įmonės banko sąskaitos. Taip pat teismas sutinka, kad atsikaitymas su kreditoriais nebuvo pažeistas pirma išmokant atlyginimus darbuotojams, o po to atsiskaitant su SODRA ir mokesčių administratoriumi, nes pagal CK 6.930¹ straipsnį antrąja eile atsikaitoma su darbuotojais, o trečiąją – su mokesčių administratoriumi. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. O ta aplinkybė, kad antstolė ir PLAIS leido pirma bankui ir VĮ Registrų centras nusirašyti lėšas, o po to atsiskaitė su mokesčių administratoriumi, neįrodo E. Š. ir V. M. kaltės dėl nusižengimo padarymo. Kitų faktinių duomenų, kurių pagalba būtų galima neginčytinai konstatuoti E. Š. ir V. M. kaltę dėl jiems inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nėra, nesant jų veikoje nusižengimo sudėties.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsižvelgdamas į paminėtas normas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad E. Š. ir V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje – nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, sudėties elemento - kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena E. Š. ir V. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Š. ir V. M. (V. M.) traukiami administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.