Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 149 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte, ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė nuteistųjų G. R. ir V. R. apeliacinius skundus bei paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendį.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš dalies patenkino nuteistųjų G. R. ir V. R. kasacinius skundus. Iš Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžio aprašomosios dalies buvo pašalinti teiginiai, kad G. R. ir V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal kaltinimus nužudžius I. L. ir pagrobus svarbius jos bei nukentėjusiojo J. N. asmeninius dokumentus yra tai, kad V. R. ir G. R. šias nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Likusias nuosprendžio dalis paliko nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nuteistojo G. R. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad egzistuojanti teisėkūros spraga, nenumatant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo galimybės, turėtų būti šalinama tik EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) pasėkoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

9. Nagrinėjamu atveju teismo buvo prašoma sušvelninti nuteistajam G. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti). EŽTT minėtame sprendime padarė išvadą, kad Prezidento malonė Lietuvoje de facto nesuteikia galimybės nuteistajam iki gyvos galvos žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę ir kokiomis sąlygomis tai gali įvykti. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra teisminės priežiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Todėl Teismas konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjams skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės negali būti laikomos sumažinamomis pagal Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, kad nacionalinės teisės reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tačiau minėtame EŽTT sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę.

9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė minėtose 2018 m. kovo 19 d. Pastabose nurodo, kad pareiškėjai (taip pat ir nuteistasis G. R.) tinkamai neišnaudojo galimybių pradėti teismo procesą, siekiant sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, pasikliaudami EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Vyriausybės nuomone, baudžiamasis teismas, tiesiogiai taikydamas Konvenciją ir nusistovėjusioje EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, užtikrintų tolimesnį bausmės atlikimo penologinio pagrindo egzistavimo tyrimą, tuo užtikrindamas nuteistajam galimybę žinoti, ko reikia siekiant bausmės sušvelninimo, jei skirta bausmė iki gyvos galvos nebuvo sutrumpinta (t. 7, b. l. 168-170).

9.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai pozicijai, kad ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.

9.3. Kaip pagrįstai nurodama skundžiamoje nutartyje, tiek EŽTT sprendimai, tiek pati Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941⁴), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-943⁴) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944⁴), kurie yra suderinti su Teisėjų taryba bei Generaline prokuratūra ir įtraukti į galimų pakeitimų paketą. Kaip nurodyta šių įstatymo projektų aiškinamajame rašte, šie projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šiuo tikslu Lietuvos baudžiamųjų įstatymų pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas teismui peržiūrėti nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tolesnio atlikimo tikslingumą ir nuspręsti pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jeigu nuteistasis įgyvendino reikalavimus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs arba maksimaliai sumažėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami.