Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai A. R. M.

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus atstovui Mindaugui Joteikai,

teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. M pareiškimą, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius ir Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje A. R. Mockienė paaiškino, jog jos močiutė A. R. (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini) ha žemės. Žemės dokumentai buvo sutvarkyti. Dar A. R. esant gyvai, ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės perdavimo jos tėvui J. V. R.. Po močiutės mirties testamento nebuvo, bet žemę perėmė valdyti jos tėvas J. V. R., kuris atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) prižiūrėti ir tvarkyti šios žemės. Tėvas tvarkėsi žemės dokumentus, bet labai staiga mirė mama J. R. (J. V. R. sutuoktinė). Po jos mirties mirė pats J. V. R., kuris nespėjo susitvarkyti žemės dokumentų savo vardu. Šalia minimo žemės sklypo gyvenęs žmogus prižiūrėjo tą žemę ir už tai duodavo bulvių, obuolių. Žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo sutvarkyti žemės dokumentai. Nurodo, jog tiek J. V. R. po savo mamos A. R. mirties, tiek ir ji po tėvo J. V. R. mirties per įstatyme nustatytą laiką į palikimo vietos notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdami jį valdyti ir pareiškėja jį valdo iki šiol. Pažymėjo, jog liko vienintelė paveldėtoja ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyriaus atstovas neprieštarauja pareiškėjos prašymui ir šį klausimą palieka spręsti teismui.

Liudytojas R. M. paaiškino, jog A. R. nepažinojo. J. V. R. taip pat nepažinojo, tačiau su jo žeme kaimynystėje ribojasi žemės sklypas, kurį tas žmogus prižiūrėjo ir dokumentus žemėtvarkoje tvarkėsi. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais po J. V. R. mirties atvykusi A. R. M. prašė šią žemę prižiūrėti, nušienauti. Jis žemę tvarkydavo, A. R. M. nusiųsdavo obuolių ar kitokių daržovių.

Liudytoja D. S. paaiškino, jog pažinojo J. V. R. ir J. R., nes yra nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, iš to paties krašto. Su R. bendravo šeimomis ir žinojo, kad jie turėjo (duomenys neskelbtini) ha žemės (duomenys neskelbtini). Žino, jog po R. mirties jų vienintelė dukra pradėjo rūpintis visais tais reikalais.

Suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuomonės dėl pareiškimo pareikšti negali, nes tai yra įrodymų klausimas. Prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra Nurodė, jog bylos nagrinėjime atstovas nedalyvaus (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) mirė J. V. R. motina A. R. (b.l. 8,15). (duomenys neskelbtini) mirė J. V. R. sutuoktinė J. R. (b.l. 16,17). J. V. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 18). A. R. M. yra J. V. R. ir J. R. duktė (b.l. 5-7). 1991-11-20 prašymu A. R. vardu (duomenys neskelbtini) prašė grąžinti (duomenys neskelbtini) ha A. R. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). 1998-12-15 J. V. R. P. apskrities viršininko administracijos Biržų rajono žemėtvarkos skyriaus prašė atstatyti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemę (duomenys neskelbtini) buvusio savininko A. R. vardu natūra. (b.l. 10). 1999-04-09 surašytas Grąžinimo natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, atliktas žemės valdos ribų paženklinimo abrisas (b.l. 11,12). 2004-08-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. R. pranešta, jog mirusiosios A. R. vardu atstatyta nuosavybės teisė į žemę, esančią Gerkių vs., N. R. sen., Biržų r. (b.l. 13). Po A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties niekas į notaro biurą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b.l. 14). 1999-11-15 Pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį pažymėta, jog A. R. 1999-06-01 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduotas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 19-20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pagal palikimo atsiradimo momentu galiojusio 1964 m. CK 568 str. - palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminu. CK 587 str. 2 d. nurodyta, kad yra laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, jei jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad paveldėtojas tuos veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Analogiškai palikimo priėmimo santykiai reglamentuoti ir 2000 m. (įsigaliojo 2001-07-01) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d., t.y. palikimas atsiranda palikėjui mirus. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Palikimo priėmimas, tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, liudijantis apie įpėdinio sutikimo įgyti visas teises į palikimą.

Teismas mano, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jog po A. R. mirties, jos palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties J. V. R., o po J. V. R. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai valdo A. R. M. Tai, jog A. R. M. faktiškai priėmė palikimą ir jį valdo teisme patvirtino ir apklausti liudytojai. Pareiškėja negali pateikti įrodymų apie faktinį J. V. R. ir savo palikimų priėmimus, todėl šie palikimo priėmimo faktai gali būti konstatuoti tik teismo keliu. Tokiu būdu, yra teisinės prielaidos pareiškėjai kreiptis tokių faktų nustatymui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str.1 d.), o prašomi nustatyti faktai sukels pareiškėjai turtinių teisių atsiradimą.

Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. numato galimybę nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teismo nuomone, prašomi nustatyti turintys juridinę reikšmę faktai pagal nurodytus faktus gali būti nustatomi, nes pareiškėja negali ne teisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Iš pareiškėjos valstybei priteistinos procesinių dokumentų į teikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270, 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog J. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Lt (penkiolika litų 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Apie palikimų priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui pateikiant skundą per Biržų rajono apylinkės teismą.