Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, dirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gruodžio 9 d., apie 23:35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje, neapšviestoje pėsčiųjų perėjoje, kuri paženklinta kelio ženklais "Pėsčiųjų perėja", Š. A. vairuodamas automobilį BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 30 punktą, kuris nurodo, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti" ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. J., kuri nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu Š. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaltinamasis parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 63-66).

Iš alkotesterio parodymų nustatyta, kad įvykio metu Š. A. buvo blaivus (1 t., b. l. 150-151). Jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Jam priklausantis automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jo privalomoji techninė apžiūra galiojo iki 2024 m. gegužės 25 d. (2 t., b. l. 44-49).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d., apie 23:35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai, rūkui, tamsiam paros metui, nereguliuojamoje, neapšviestoje pėsčiųjų perėjoje, kuri paženklinta kelio ženklais, automobilio BMW 330 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), blaivus vairuotojas Š. A. partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. J.. Eismo įvykio metu žuvo pėsčioji, apgadintas automobilis (1 t., b. l. 1-3).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos, foto lentelių nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pėsčiųjų perėja paženklinta kelio ženklais Nr. 533; 534 ir horizontaliuoju kelio ženklinimu "zebras" (3 pr. Nr. 1.13.1.) Už pėsčiųjų perėjos, ant kelio važiuojamosios dalies rastas moteriškos lyties lavonas, taip pat apgadintas automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant kelio važiuojamosios dalies rasti daiktai - priekinio buferio apdailos grotelės, detalių nuolaužos, juodos spalvos pirštinė, striukės rankovės, juodos spalvos piniginė (rankinė) su joje esančiais daiktais. Įvykio vietos kelio ruože esantys apšvietimo stulpai įvykio metu ir po jo nebuvo įjungti. Buvo rūkas. Kelio važiuojamoji dalis rasta apsnigta, slidi. (1 t. b. l. 12-17, 18, 19-37).

Iš Šilalės miesto seniūnijos rašto nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvės apšvietimas išsijungė 21:58:24 val. ir neveikė dėl elektros trikdžių (1 t. b. l. 196).

Iš transporto priemonės aprašo, daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadinta automobilio BMW 330 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinė dalis - priekinis buferis, priekinės apdailos grotelės, dešinės pusės priekinis žibintas, priekinis sparnas, variklio dangtis, priekinis stiklas (1 t., b. l. 152-168).

Iš informacijos apie įvykį nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d., 23:37 val. gautas kaltinamojo pranešimas, kad prie kultūros centro partrenkė moterį (1 t. b. l. 8-11). Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d., 23:37 val. Š. A. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją, nurodė, kad moteris yra sužalota ir jai reikalinga medicininė pagalba (2 t. b. l. 7-9).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, V. J. kūne rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos juosmens, krūtinės kairėje pusėje, kairės šlaunies, blauzdos išoriniame paviršiuje, kulkšnelyje, kulne, dešinės alkūnės sąnaryje, dešinės šlaunies, kelio sąnario priekiniame išoriniam paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės kojos pakinklio duobėje ir šlaunies užpakaliniame paviršiuje, muštinės - plėštinės žaizdos dešinės blauzdos vidiniame užpakaliniame paviršiuje, su raumenų sutraiškymu, odos nubrozdinimai abiejose kirkšnyse, pilve; kraujosruvos sprando raumenyse, galvos sukamuosiuose raumenyse, stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio pilnas išnirimas su nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimu ir pailgųjų smegenų nutraukimu, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo lūžimas, kairėje pusėje 1, dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje - 2-3-4-5- 6-7, dešinėje vidurinėje pažastinėje linijoje - 4, ties pat stuburu - 11 šonkaulių lūžimai, kraujosruvos krūtinės raumenyse, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio kūno suspaustinis lūžimas su nugaros smegenų aptraiškymu kietojo dangalo įtrūkimais, kryžkaulio - abiejų klubakaulių sąnarių, gaktikaulių, kairio klubakaulio lūžimai, masyvios kraujosruvos dubens, kryžmens, juosmens. kairio klubo sąnario, šlaunies viršutinio trečdalio audiniuose, raumenyse, šlapimo pūslės išdalinimas, pilnas kairio čiurnos sąnario išnirimas. Stuburo kaklinės dalies 2 slankstelio pilnas išnirimas su nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimu ir pailgųjų smegenų nutraukimu, stuburo krūtininės dalies 11 slankstelio kūno suspaustinis lūžimas su nugaros smegenų aptraiškymu, kietojo dangalo įtrūkimais, kryžkaulio - abiejų klubakaulių sąnarių, gaktikaulių, kairio klubakaulio lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju, lydint ir kitiems sužalojimams, sukėlė mirtį. Pagal padarytus sužalojimus nustatyta, kad pirminis smūgis buvo suduotas transporto priemonės atsikišusiomis dalimis, nukentėjusiajai buvus vertikalioje ar jai artimoje padėtyje iš kairės pusės ir kiek užpakalio, tikėtina, darant žingsnį. Po gauto smūgio įvyko dubens kaulų lūžimai, stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies sužalojimai, šonkaulių lūžimai. Mirtis galėjo įvykti eismo įvykio laiku. V. J. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t. b. l. 145-149).

Iš daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėti žuvusiosios įvykio metu vilkėti rūbai, bei jos turėta rankinė su joje buvusiais daiktais. Apžiūrėti daiktai pagal pakvitavimą perduoti I. G. (1 t. b. l. 169-189).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. G., J. M. ir G. J. parodė, kad žuvusioji V. J. yra jų mama. Apie įvykį nieko negali pasakyti, nes jo nematė. Nurodė, kad su mama turėjo labai artimą ryšį, nuolatos bendravo, vienas kitą lankė. Jos mirtis juos labai sukrėtė. Dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sudarė taikos sutartį su draudimo bendrove, kurią prašo patvirtinti.

Liudytojas D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d., apie 23:25 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), į kiemą automobiliu BMW 330 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo draugas Š. A.. Abu išvažiavo pasivažinėti po Šilalės miestą. Automobilį vairavo Š. A., jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje. Apie 23:35 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įėjo pėsčioji. Š. bandė pasukti vairą kairėn, kad išvengtų susidūrimo, bet nepavyko ir partrenkė pėsčiąją. Kokiu greičiu važiavo Š. negali pasakyti, nes nematė, tuo metu automobilyje telefonu susirašinėjo su drauge. Po eismo įvykio iš karto iškvietė specialiąsias tarnybas. (1 t. b. l. 129-134).

Liudytoja J. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. buvo jos kolegė, netoli viena nuo kitos gyveno. 2022 m. gruodžio 9 d. vakare, po 23 val. kartu su V. ėjo namo iš kavinės, abi buvo blaivios. Jos ėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvės, visur buvo daug sniego. Negali pasakyti ar švietė gatvės žibintai. Ties (duomenys neskelbtini) priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Matė, kad nuo policijos pusės, link jų važiuoja automobilis. Jai atrodė, kad automobilis važiavo gana greitai. V. pirma žengė į gatvę per pėsčiųjų perėją. Ji ėjo paskui ją ir išgirdo garsą. Ji net nesuprato, kas nutiko. Tada pamatė ant kelio gulinčią V., bei sustojusį automobilį. Pamena, kad jaunuolis išlipęs iš automobilio kvietė pagalbą. Labai greitai atvažiavo greitoji, pamatė, kad V. kūnas uždengtas, suprato, kad ji mirė. Ji labai išsigando, todėl ne viską atsimena, ką tuo metu veikė ir darė. (1 t. b. l. 137-138).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 9 d., apie 23:35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje, neapšviestoje pėsčiųjų perėjoje, kuri paženklinta kelio ženklais "Pėsčiųjų perėja", kaltinamasis, vairuodamas automobilį BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punktą, tai yra, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą, perėjoje įėjusią pėsčiąją V. J. ir ją partrenkė, kuri nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio vietoje mirė. Būtent šis KET reikalavimų pažeidimas buvo kilusių pasekmių priežastis. Jeigu Š. A. būtų laikęsis KET reikalavimų, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, būtų sulėtinęs važiavimo greitį, ar sustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, jo vairuojamas automobilis nebūtų partrenkęs į pėsčiųjų perėją išėjusios V. J., ji nebūtų buvusi sužalota ir dėl patirtų sužalojimų mirusi.

Š. A. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu vairavo automobilį esant slidžiai kelio dangai, neapšviestoje gatvėje, esant blogam matomumui, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nebuvo gerai apžvelgiama, be to, kaip pats nurodė viršijo ir leistiną važiavimo greitį. Vadinasi, jis numatė, kad važiuodamas didesniu nei leistinu greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esant slidžiai kelio dangai, gali nesustabdyti automobilio prie pėsčiųjų perėjos jeigu į ją įžengs pėsčiasis, gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

V. T. pateikė teismui prašymą atleisti Š. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 149-151). Nurodė, kad jis yra kaltinamojo dėdė, jo mamos brolis. Su kaltinamuoju gyvena viename mieste – Vilniuje, su juo gerai sutaria, daro jam teigiamą įtaką. Niekada nebuvo teistas, nėra padaręs administracinių nusižengimų, dirba vadovaujamą darbą, yra teigiamai charakterizuojamas. Mano, kad yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Sutinka būti kaltinamojo laiduotoju, tiki, kad jis ateityje nepadarys jokių nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo posėdžio metu palaikė prašymą, tvirtino, kad gali laiduoti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nusikaltimų nepadarys.

Išnagrinėjus bylos medžiagą yra pagrindas teigti, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Š. A. padarė neatsargų nusikaltimą. Jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos išgyvena, dėl to sutriko ir jo sveikata. Jam buvo nustatyti adaptacijos sutrikimai, ūmi reakcija į stresą. Jis buvo gydomas stacionarinėje gydymo įstaigoje ir ambulatoriškai, taikytas medikamentinis gydymas, palaikomoji psichoterapija (2 t., b. l. 168, 180). Po nusikalstamos veikos kaltinamasis ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta skaudžių padarinių, tai yra iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis bendradarbiavo su policija, apie įvykį pranešė transporto priemonės draudikui, norėdamas atsiprašyti, prisidėti prie laidojimo išlaidų, kreipėsi į nukentėjusiuosius.

Š. A. kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. 2023 m. kovo 31 d. į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 600 Eur nukentėjusiesiems turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 170). Nors mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis – užstatas už laidavimą, tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad tai yra rašymo apsirikimas, o pinigai pervesti žalai nukentėjusiesiems atlyginti. Nukentėjusieji dėl civiliniu ieškiniu reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo susitarė su draudimo bendrove AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialu Lietuvoje, sudarydami taikos sutartį. Kaltinamojo veikoje jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nėra teistas (2 t., b. l. 35). Nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą už 2022 m. lapkričio 18 d. padarytą administracinį nusižengimą pagal administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį (automobilio vairavimas kai padangos neatitinka nustatytų padangų naudojimo reikalavimų) (2 t., b. l. 171-174). Nors nukentėjusysis G. J. teisme nurodė, kad važiuodamas Šilalės mieste kaltinamasis dažnai viršydavo leistiną važiavimo greitį, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Iš administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad Š. A. niekada nėra baustas administracinėmis nuobaudomis už greičio viršijimą, ar kitus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, (duomenys neskelbtini) fakultete, siekia aukštojo universitetinio išsilavinimo (2 t., b. l. 162). Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kolegiją. Visose mokymo įstaigose charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 95-99, 162, 164-167). Kaltinamasis taip pat dirba (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, pareigingas, laiku atliekantis patikėtas užduotis darbuotojas, nedarantis darbo pareigų pažeidimų (2 t., b. l. 163). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad Š. A. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, daugiau įtakota oro sąlygų, blogo matomumo. Kaltinamasis nėra asmuo pastoviai, piktybiškai darantis teisės pažeidimus, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas vertindamas ar asmuo, kuris prašo būti laiduotoju yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui, nustatė, kad V. T. yra kaltinamojo dėdė (2 t., b. l. 152-154). Jis gyvena Vilniaus mieste, nuolatos bendrauja su kaltinamuoju, jį globoja, jam padeda. V. T. dirba (duomenys neskelbtini), kur charakterizuojamas kaip labai kompetentingas, didelę darbo patirtį turintis darbuotojas, kuris nėra baustas jokiomis drausminėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 156). V. T. nėra teistas. Jis daug metų vairuoja transporto priemones, nėra bausta administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 159, 175). Jis kritiškai vertina kaltinamojo poelgį, netoleruoja kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo ir tai parodo savo elgesiu. Kaltinamasis atsižvelgia į V. T. pastabas, klauso jo nurodymų, jis yra jam autoritetas. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas turi pagrindo manyti, kad V. T. yra vertas teismo pasitikėjimo, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, yra pagrindas tikėti, kad jis gebės kontroliuoti kaltinamojo elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeis. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti laiduotoju byloje nebuvo pateikta.

Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymo, Š. A. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis perduotinas pagal laidavimą laiduotojui V. T. nustatant laidavimo terminą – dvejus metus. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sunkias pasekmes, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, laiduotojo asmenines savybes bei jo gaunamas pajamas, nustatytinas 2000 Eur užstato dydis. Laiduotojas įpareigotinas per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 2000 Eur dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Šioje byloje nustatyta, kad Š. A. nusikaltimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, šią teisę jis įgijo 2018 metais. Nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ko pasėkoje ji mirė. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, aplinkybę, kad anksčiau jam nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nebuvo baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jam skirtinas 2 metų specialios teisės atėmimo terminas. Kadangi kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, todėl skirtinos baudžiamosios poveikio priemonės terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, jam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Civiliniai ieškovai I. G., J. M. ir G. J. byloje buvo pateikę civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje: I. G. 2373,95 Eur turtinės žalos ir 21 900 Eur neturtinės žalos, J. M. – 21 900 Eur neturtinės žalos, bei G. J. - 21 900 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 91-95).

Bylos nagrinėjimo metu, civilinis atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje atstovas pateikė teismui prašymą patvirtinti draudiko ir civilinių ieškovų 2023 m. balandžio 21 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo I. G. kompensuoti 2373,95 Eur turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą, J. M. – 15 000 Eur neturtinę žalą, bei G. J. – 15 000 Eur neturtinę žalą, o civiliniai ieškovai įsipareigojo atsisakyti likusios dalies civiliniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų. Iš 2023 m. balandžio 25 d. mokėjimo nurodymų nustatyta, kad civilinis atsakovas sumokėjo I. G. 17 373,95 Eur žalą, J. M. – 15 000 Eur ir G. J. – 15 000 Eur žalą (2 t., b. l. 127-129).

Teismo posėdžio metu civiliniai ieškovai nurodė, kad taikiai susitarė dėl žalos atlyginimo, prašė patvirtinti taikos sutartį. Ieškovai ir atsakovas 2023 m. balandžio 21 d. taikos sutartyje susitarė dėl žalos atlyginimo. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos bei suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Civilinių ieškovų ir civilinio atsakovo taikos sutartis tvirtintina, o procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 straipsnis).

Kaip buvo nurodyta anksčiau, kaltinamasis 2023 m. kovo 31 d. į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 600 Eur nukentėjusiesiems žalai atlyginti (2 t., b. l. 170). Nuosprendžiui įsiteisėjus šie pinigai pervestini nukentėjusiesiems I. G., J. M., G. J. į jų asmenines sąskaitas po 200 Eur kiekvienam.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji I. G. prašo priteisti iš kaltinamojo 600 Eur advokato pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad advokatas M. B. teikė nukentėjusiesiems teisines paslaugas, parengė civilinį ieškinį. Pateiktas kvitas patvirtina, kad I. G. už teisines paslaugas sumokėjo advokatui 600 Eur (2 t., b. l. 96). Kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis. Iš kaltinamojo priteistina I. G. 600 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl daiktų ir dokumentų turėjusių reikšmės nusikaltimui tirti ir nagrinėti

Automobilis BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB "Jomamotors" saugojimo aikštelėje Paberžių g. 7, Tauragėje ir šios transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), saugomas prie bylos, grąžintini Š. A..

Du kompaktiniai diskai su įrašais paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Atleisti Š. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, perduodant jį V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams su 2000 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą Š. A. atžvilgiu nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją V. T. per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 2000 Eur dydžio užstatą į Tauragės apylinkės teismo (į. k. 191448516) depozitinę sąskaitą Nr. LT174010041600030111.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti Š. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti Š. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti Š. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nutraukti procesą pagal civilinių ieškovų I. G., J. M. ir G. J. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialui Lietuvoje, jiems savanoriškai susitarus dėl žalos atlyginimo.

Patvirtinti civilinių ieškovų I. G., J. M., G. J. ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje 2023 m. balandžio 21 d. taikos sutartį dėl žalos atlyginimo:

„1. Šalys susitaria, kad civilinis atsakovas atlygins civiliniams ieškovams:

I. G. – 2373,95 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris eurus, 95 ct) kompensuojant turtinę žalą susijusią su laidojimo išlaidomis; 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų, 00 ct) kompensuojant neturtinę žalą;

J. M. – 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų, 00 ct) kompensuojant neturtinę žalą;

G. J. – 15 000,00 Eur (penkiolika tūkstančių eurų, 00 ct) kompensuojant neturtinę žalą;

2. Civiliniai ieškovai, įsiteisėjus teismo nutarčiai (nuosprendžiui), kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsipareigoja nereikšti civilinio atsakovo atžvilgiu reikalavimų dėl likusios byloje pareikšto civiliniame ieškinyje reikalautos priteisti turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, t. y. atsisako savo civilinio ieškinio reikalavimo neatlygintos dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

3. Šalys susitaria, kad civilinis atsakovas, šios taikos sutarties 1 p. nurodytas žalos atlyginimo sumas, per 3 (tris) darbo dienas po taikos sutarties pasirašymo dienos, perveda į civilinių ieškovų nurodytas atsiskaitomąsias sąskaitas ir tai bus laikoma tinkamu ir visapusišku įsipareigojimų pagal šią taikos sutartį įvykdymu;

4. Civilinis atsakovas neprivalo atlyginti jokių kitų šioje taikos sutartyje neaptartų civilinių ieškovų nuostolių ir/ar reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jų baudžiamojoje byloje Nr. 1- 191-760/2023 pareikštu civiliniu ieškiniu;

5. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalims yra žinoma ir tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985, CPK 584 str. 1 d. 4 p.);

6. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bei suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo procesinės teisinės pasekmės - bylą pabaigus taikos sutartimi, bylos dalys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams yra nutraukiama, o šioje dalyje bylą nutraukus vėl kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 1 d. 5 p., 294 str.);

7. Šalys pareiškia, kad taikos sutarties patvirtinimas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia bylos šalių teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų;

8. Šalys patvirtina ir pripažįsta, jog šia taikos sutartimi yra išsprendžiamas tarpusavio ginčas, susiję su civilinių ieškovų pareikštu civiliniu ieškiniu bei jo reikalavimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-760/2023. Civilinis atsakovas ir civiliniai ieškovai susitaria nereikšti apeliacinių skundų dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo;

9. Šalys patvirtina, kad šią taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė taikos sutartį, kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus;

10. Ši taikos sutartis sudaryta penkiais identiškais egzemplioriais, po vieną kiekvienai taikos sutarties šaliai ir vieną teismui. Šalys sutinka ir neprieštarauja, kad taikos sutartis gali būti pasirašyta ir elektroniniu parašu.“

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš Š. A. I. G. 600 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pervesti nukentėjusiesiems I. G., J. M., G. J. į jų asmenines sąskaitas po 200 Eur iš Tauragės apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančių 600 Eur, kuriuos 2023 m. kovo 31 d. pervedė Š. A. kaip žalos nukentėjusiesiems atlyginimą.

G. Š. Aleksandravičiui automobilį BMW 330, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB "Jomamotors" saugojimo aikštelėje Paberžių g. 7, Tauragėje ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie bylos.

Palikti saugoti prie bylos du kompaktinius diskus su įrašais.

Išaiškinti Š. A., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. T., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.