- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-644-478/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24677-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.00 val., broliui R. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą broliui R. R. į kairę galvos pusę, du kartus į kairę krūtinės pusę, taip padarydamas kairės akiduobės vidinės sienelės lūžimą, kraujosruvas su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairės akies viršutinio voko srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti: taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. Teismas neatliko išsamaus jo asmenybės įvertinimo, o tik akcentavo jį neigiamai charakterizuojančią medžiagą. Jis dirbti pradėjo jau nuo 18 metų amžiaus, nuo 2008 m. iki 2016 m. su labai trumpomis pertraukomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. išvyko dirbti į Vokietiją, grįžęs į Lietuvą, 2017 m. vasarį užsiregistravo darbo biržoje. Šiuo metu turi realų pasiūlymą ir po kelių dienų pradės dirbti. Nors nėra sudaręs santuokos, tačiau jis turi mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), prie kurio auklėjimo bei materialinio išlaikymo ženkliai prisideda. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad anksčiau yra teistas du kartus už nesunkių nusikaltimų padarymą, paskirtas bausmes yra atlikęs. Įstatymų leidėjas bausmės vykdymo atidėjimą leidžia taikyti ir pripažinus asmenį kaltu padarius sunkų nusikaltimą, todėl BK 75 straipsnio taikymas jo atžvilgiu neprieštarautų asmens lygybės prieš įstatymą ir teisingumo principams. Be to, atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti įvairių įpareigojimų, kitų baudžiamųjų teisinių priemonių, kurios darytų poveikį kaltininkui, kad šis daugiau nenusikalstų. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Apelianto vertinimu, svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo nuomonę, su kuriuo jis susitaikė, atsiprašė ir šis jam dovanojo. Baigiamojoje kalboje nukentėjusysis prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Taigi, ir atidedant bausmės vykdymą būtų pasiekti bausmės tikslai.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, apeliantas taip pat sutinka su jam paskirta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, tačiau mano, kad jo atžvilgiu nepagrįstai nepritaikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, todėl prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir realaus laisvės atėmimo jam neskirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam prašymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklės pirmosios instancijos teismo nebuvo pažeistos.Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. J. yra teistas, teistumas neišnykęs. V. J. padarė apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš artimą giminaitį - brolį, sukeldamas šiam atitinkamas pasekmes. Be to, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Ankstesniu teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau ir po šios priemonės įvykdymo V. J. padarė smurtinio pobūdžio veiką prieš artimą giminaitį, o tai rodo, kad švelnesnės bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės jo elgesio nepakeitė, neužkirto kelio tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymui. Apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamasis nedirba, nusikalto būdamas neblaivus. Todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui) aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam dovanoja, liekamųjų reiškinių nėra, teismas sprendė, kad V. J. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė už vidurkį. Vis dėlto, aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nenustatyta.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kaltininko skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti asmeniui, anksčiau teistam už analogiškų veikų padarymą. Vien formalus asmens teistumų skaičiavimas, nesigilinant į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą ir kaltininko asmenybę, negali lemti tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Vis dėlto, šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų duomenų visuma neleidžia spręsti apie sėkmingos probacijos galimybę. Apelianto kriminalinė praeitis rodo, kad jam smurto naudojimas yra priimtina bendravimo bei konfliktų sprendimo forma. V. J. yra smurtavęs prieš savo sugyventinę J. K., brolį R. R., taip pat viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, veikdamas su bendrininku, yra sumušęs atsitiktinį, nepažįstamą asmenį. Šios veikos patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs demonstruoti savo fizinę jėgą, negeba kontroliuoti savo veiksmų. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsiliepimą pateikęs prokuroras pažymėjo, jog V. J. buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau ši poveikio priemonė nebuvo efektyvi, nes sudalyvavimas minėtoje programoje apelianto elgesio nepakeitė – jis įvykdė analizuojamą nusikaltimą prieš savo šeimos narį – brolį.Nors apeliantas teigia, jog pradėjo dirbti jauno amžiaus ir nuo 2008 m. iki 2016 m. dirbo su labai trumpomis pertraukomis, tačiau byloje esantis Sodros išrašas to nepatvirtina (b. l. 52). Minėtame išraše duomenų apie V. J. asmens draudėjus nėra. Darbo biržos sistemos išrašo (b. l. 53) duomenimis nuteistasis darbo biržoje registruotas 2017 m. kovo 10 d., o ne 2017 m. vasario mėnesį kaip teigiama apeliaciniame skunde, draudimo išmokos jis negauna. Nors apeliantas tvirtina, jog turi realų darbo pasiūlymą ir po kelių dienų turėtų pradėti dirbti, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų kartu su apeliaciniu skunde nėra pateikęs. Aukštesniojo teismo vertinimu, mažamečio vaiko turėjimas nekeičia paskirtos bausmės individualizavimo teisingumo. Mažamečiu vaiku privalo rūpintis abu tėvai, o V. J. vaikui išlaikymą gali teikti ir atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas. Apeliantas nėra vedęs, be to, jau minėta, prieš savo sugyventinę yra smurtavęs, taigi, jis nėra rūpestingas vyras bei tėvas.Bausmės vykdymo atidėjimui esminės reikšmės neturi ir nukentėjusiojo nuomonė. Nors brolis V. J. atleido, prašė jo nebausti, tačiau teismas yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymu. Kitų proceso dalyvių pateiktas bylos aplinkybių ar bausmės skyrimo vertinimas teismui nėra privalomas ir jokios išankstinės įtakos nedaro. Šiuo atveju V. J. teigiamai apibūdinantys duomenys (kaltės pripažinimas, suvokimas, jog pasielgė neteisėtai, susitaikymas su nukentėjusiuoju, pastarojo atsiprašymas, teigiamos nuostatos į darbą) ir jo turimi socialiniai ryšiai (sugyventinės turėjimas, domėjimasis bei rūpinimasis mažamečio vaiko gerove) nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo; atidėjus jam bausmės vykdymą nebūtų laikomasi teisingumo, bausmės specialiosios ir bendrosios prevencijos principų. Tuo tarpu kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju, jau minėta, švelnesnės poveikio priemonės V. J. nebuvo veiksmingos, savo netinkamo elgesio jis nesistengia keisti, todėl nuteistajam būtina taikyti griežtesnio režimo reikalavimus.Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas bylos aplinkybių bei apelianto asmenybės visapusišku įvertinimu, todėl jį keisti nuteistojo V. J. apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo. Paskirtoji bausmė – realus laisvės atėmimas vieneriems metams, atitinka bausmės paskirtį, yra teisinga, adekvati bei proporcinga pažeistai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – žmogaus sveikatai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.