- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-335-324/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- B. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nidulus“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovei B. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nidulus“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-1713-540/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Nidulus“ ieškinį atsakovei B. R. dėl prievolės neįvykdymo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 9000 Lt už įsipareigojimo neįvykdymą, 370,23 Lt palūkanas bei penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006 m. vasario 16 d. šalys sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo surasti atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją, kuris butą nupirktų už ne mažesnę nei 300000 Lt kainą. Atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti įgaliotiniui 9000 Lt atlyginimą. Ieškovas įsipareigojimus vykdė sąžiningai: apie parduodamą daiktą skelbė spaudoje, internete, skelbimų lentose bei buvo suradęs keturis potencialius pirkėjus. Reikalavimą grindė tuo, kad butas buvo parduotas vienam iš ieškovo surastų pirkėjų, nepraėjus 6 mėnesių terminui nuo pavedimo sutarties nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad nuo pavedimo sutarties sudarymo dienos iki jos nutraukimo atsakovės butu buvo susidomėję keturi asmenys. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog su kuriuo nors iš jų buvo atlikti bent pirminiai buto pirkimo-pardavimo veiksmai. Atsakovės butą įsigijusio S. G. teismas nelaikė ieškovo surastu pirkėju. Ieškinį atmetė ir dėl to, kad butas nebuvo parduotas už pavedimo sutartyje nurodytą kainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovės butą. Pagal pavedimo sutartį į ieškovo pareigas įėjo ne buto pardavimas, o suradimas pirkėjo, kuris sutiktų butą nupirkti ne mažiau kaip už 300000 Lt. Tokio pirkėjo ieškodamas, ieškovas sąžiningai vykdė minimą įsipareigojimą.
Asmuo, kuris apžiūrėjo butą, tačiau jį įsigijo sutarčiai pasibaigus, nepagrįstai nelaikytas realiu ieškovo surastu pirkėju. Ieškovas įtakoti negalėjo aplinkybių dėl pirminių pirkimo-pardavimo veiksmų atlikimo su šiuo pirkėju, nes atsakovė nutraukė pavedimo sutartį. Kadangi butą nebuvo norima parduoti skubiai, jo rinkos kainos sumažinimą iki 230000 Lt vertina kaip sandorio šalių norą sutaupyti mokesčius notarui bei išvengti atlyginimo sumokėjimo nekilnojamojo turto agentūrai. Vadovaujantis ilgamete ieškovo patirtimi nekilnojamo turto versle darytina pagrįsta prielaida, jog atsakovė ir pirkėjas susitarė sandoryje nurodyti mažesnę, nei reali, buto kainą. Ieškovo nuostatą apie S. G. buvimą jo surastu klientu netiesiogiai pagrindžia tai, kad sutarties galiojimo laikotarpiu butą atsakovė galėjo parduoti savarankiškai, tačiau tai buvo padaryta tik ją nutraukus ( 2.3 punktą šalys susitarė laikyti negaliojančiu). Liudytojo S. G. parodymai pagrindžia, kad minimą butą jis surado iš skelbimo internete, kurį patalpino ieškovo darbuotojas, o ne gavęs informaciją iš pažįstamų asmenų.
Sutarties sąlygas nustatė šalys savo nuožiūra. Nors atsakovė teigė, kad sutarties vykdymo eigoje siūlė ieškovui buto kainą mažinti, ji nesikreipė į ieškovą dėl buto kainą įtvirtinančios sutarties sąlygos pakeitimo. Ieškovo nustatyta buto kaina visiškai atitiko tuometines rinkos sąlygas. S. G. butą nupirko praėjus dviems mėnesiams po apžiūros. Darytina išvada, kad atsakovė su juo susitarė dėl pirkimo – pardavimo, po to nutraukė pavedimo sutartį.
Sandorio 12 punktu šalys susitarė, kad 3.2 punkte nustatytas mokėjimas bei 10 punkte nurodytos netesybos išlieka galioti nepaisant to, už kokią sumą susitariama parduoti turtą bei nepriklausomai nuo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos jo kainos. Priteisti 9000 Lt ieškovas prašo todėl, kad po to, kai jis savo įsipareigojimus įvykdė, atsakovė nevykdė sutartinio įsipareigojimo minimą sumą sumokėti.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundamo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog sutarties 3.2 punkte numatytas atlyginimas ieškovui turėjo būti mokamas tik jam įvykdžius pirmajame punkte numatytus įsipareigojimus – suradus pirkėją, kuris sutiktų nupirkti butą už ne mažesnę kaip 300000 Lt kainą, o sutarčiai pasibaigus – jei per šešis mėnesius atsakovė už minimą kainą tokiam pirkėjui butą parduotų. Ieškovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Papildomu šalių susitarimu parduotino buto kaina nebuvo sumažinta. Po sutarties nutraukimo butas R. G., kuris apie šio turto pardavinėjimą žinojo kaip vietinis gyventojas, buvo parduotas už 230000 Lt.
Apeliacinio proceso metu atsakovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2006 m. vasario 16 d. sudaryta pavedimo sutartis buvo nutraukta 2006 m. birželio 29 d. Ieškovo teigimu, per sutarties galiojimo laikotarpį buto pirkimu domėjosi keturi pirkėjai, tačiau nei vienas iš jų nesutiko jį nupirkti už 300000 Lt. Nepraėjus šešeriems mėnesiams nuo sutarties pasibaigimo, atsakovė butą už 230000 Lt pardavė vienam iš ieškovo surastų ( jo iniciatyva butą apžiūrėjusių) klientų S. G. Pagal pavedimo sutarties 12 punktą, per šešis mėnesius nuo sutarties galiojimo termino pasibaigimo klientui pardavus turtą ieškovo surastam pirkėjui, išlieka galioti 3.2 punkte numatytas mokėjimas ( 9000 Lt) ir 10 punkte numatytos netesybos ( klientui pažeidus, neįvykdžius sutarties sąlygų ar atsisakius sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su firmos surastu pirkėju, klientas įsipareigoja sumokėti firmai netesybas - 10 procentų nuo sutarties pirmajame punkte nurodytos parduodamo turto kainos – 300000 Lt).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis. Apeliacinio skundo pagrindus sudaro argumentai apie neteisingas teismo išvadas dėl šalių sutartinių įsipareigojimų turinio bei šių įsipareigojimų įvykdymo. Apylinkės teismas konstatavo, jog ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovės butą už 300000 Lt ir šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl nėra pagrindo priteisti jam pavedimo sutarties 3.2 punkte numatytus 9000 Lt. Apeliacinio skundo pagrįstumui įvertinti svarbu nustatyti, dėl ko šalys susitarė pirmuoju sutarties punktu, pasisakyti, ar R. G. laikytinas ieškovo surastu pirkėju ir nuspręsti, ar sutartinius įsipareigojimus įvykdė atsakovė.
Kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl ieškovo sutartinio įsipareigojimo surasti pirkėją, kuris sutiktų butą nupirkti už ne mažesnę kaip 300000 Lt kainą, o ne šį butą parduoti, tačiau ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės ieškinio pagrįstumo nustatymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog, vadovaujantis pavedimo sutarties nuostatomis, R. G. nėra ieškovo surastas atsakovės buto pirkėjas.
Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančios sutarties esmė - pavedimas už atlyginimą atlikti sutartyje numatytus veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto pardavimu. Be kitų veiklos sričių, UAB „Nidulus“ užsiima nekilnojamojo turto pardavimu, vertinimu. Internetinėje šios įmonės svetainėje nurodoma, jog ji tarpininkauja perkant, parduodant, išnuomojant nekilnojamąjį turtą, padeda skubiai sutvarkyti reikiamus dokumentus, taip pat suteikia informaciją apie nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo – nuomos sandorius bei esamas rinkos kainas. Iš ieškovo viešai deklaruotų veiklos sričių, jo atstovo bei atsakovės paaiškinimų bei sutarties 3.2 punkte numatyto atlygio matyti, jog į ieškovą, kaip profesionalią nekilnojamojo turto pirkėjų paieškos bei turto vertinimo įmonę, atsakovė kreipėsi ne vien skelbimų apie buto pardavimą patalpinimui įvairiuose reklaminiuose leidiniuose ir internete. Sudarydama sutartį, atsakovė turėjo tikslą butą parduoti profesionalo nustatyta rinkos kaina, o ieškovo įsipareigojimas surasti pirkėją, kuris sutiktų už tokią kainą butą nupirkti, jai užtikrino mažesnes asmenines pastangas tam tikslui pasiekti. Tikėtiesi pasiekti verslo įmonės tikslai - pelno gavimas - numatyti šio sandorio 3.2 bei 7 punktuose. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą apie tai, jog ieškovas užsiiminėja su jo veiklos tikslais susijusių nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimu. Nors jo sandoris su atsakove įformintas, sudarant pavedimo sutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad ši sutartis atitinka CK 6.672 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžtą vartojimo rangos sandorio sampratą ( CK 6.716 straipsnio pirmoji, ketvirtoji dalys). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens ( vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350 - 6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai.
Apeliantas teigia, kad jo įsipareigojimų turinį sudarė pirkėjo ieškojimas, ir šį įsipareigojimą jis sąžiningai vykdė - pirkėjo atsakovės butui ieškojo laikraščiuose, žurnaluose, skelbdamas savo internetinėje svetainėje, bei, dalyvaujant ieškovo agentui ir atsakovei, butą aprodė potencialiems pirkėjams.
Toks sutarties aiškinimas neatitinka raštu išdėstyto šalių susitarimo.
Pirmuoju sandorio punktu nekilnojamojo turto agentūra įsipareigojo ne ieškoti, bet surasti atsakovei priklausančio buto pirkėją, kuris sutiktų nupirkti šį turtą ne mažiau kaip už 300000 Lt. Savaime suprantama, kad tokio pirkėjo suradimas susijęs su apelianto nurodoma paieška, tačiau pirkėjo paieškos ir jo suradimo sąvokos nėra tapačios. Šalys pasirašė ieškovo parengtą tipinę sutartį. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai( CK 6.193 straipsnio ketvirtoji dalis). Tuo vadovaujantis kolegija daro išvadą apie ieškovo įsipareigojimą ne tik ieškoti, bet surasti atsakovės buto pirkėją, kuris sutiktų butą nupirkti už ne mažesnę kaip 300000 Lt kainą. Ieškovo nurodomas sutarties aiškinimas būtų nesąžiningas net ir tuo atveju, jei teismas nesiremtų pažodiniu sandorio pirmojo punkto tekstu. 3.2 jos punkte aiškiai nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 9000 Lt tik tuo atveju, jei ieškovas įvykdys pirmajame punkte numatytą įsipareigojimą. Atsakovė pagrįstai teigia, kad, sekant apelianto nurodomu sutarties aiškinimu, 9000 Lt jam būtų privalomi mokėti, butą pardavus ir už vieną litą.
S. G. pripažino, kad, būdamas vietinis Noreikiškių gyvenvietės gyventojas, apie parduodamą atsakovės butą žinojo iš kitų gyventojų, tačiau matė UAB „Nidulus“ skelbimą ir butą apžiūrėjo su ieškovo atstovu. Jei ir laikyti, kad S. G. pirmiausiai yra ieškovo surastas pirkėjas, ieškovas neįrodė, kad šis pirkėjas butą sutiko pirkti už 300000 Lt, ar kad sandoris negalioja dėl fiktyvios jame nurodytos 230000 Lt kainos. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nei vienas iš keturių ieškovo nurodytų pirkėjų nesutiko butą nupirkti už 300000 Lt. Apeliacinio skundo argumentai apie kainos fiktyvumą paremti prielaidomis. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad pagal faktines bylos aplinkybes S. G. nėra ieškovo surastasis atsakovės buto pirkėjas. R. G. parodė, kad apie buto pardavinėjimą iš vietinių gyventojų sužinojo anksčiau, nei pamatė UAB “Nidulus“ skelbimą. Su šia agentūra susisiekė vien tam, kad nereikėtų ieškoti buto savininkės jo apžiūrai. Buto nepirkęs dėl per aukštos kainos. Teismo išvadų nepagrįstumo neįrodo ir skundo argumentas dėl atsakovės galimybių butą pardavinėti savarankiškai sandorio galiojimo metu. Atsakovė ir S. G. nurodė, jog sutarties galiojimo metu pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko dėl per aukštos buto kainos ( ieškovo nustatytos kainos teisingumas akcentuojamas ir apeliaciniu skundu). Sutartį su ieškovu atsakovė nutraukė, neatsiradus pirkėjų, norinčių butą įsigyti pagal sutartyje nustatytą jo įvertinimą. Nei sutartis, nei įstatymai neįpareigojo jos inicijuoti parduodamo buto kainą nustatančios sandorio dalies pakeitimą. Apeliantas sutinka su teismo išvadomis apie apžiūros nepakankamumą realaus pirkėjo statuso konstatavimui, tačiau, jo manymu, tai įrodo vėlesnis sandoris. Su šiuo jo teiginiu būtų galima sutikti tuo atveju, jei sandorio kaina atitiktų nurodytąją pavedimo sutartyje ar nuo jos nukryptų nežymiai.
2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu teismams išaiškinta, jog jų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas turi nuspręsti remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ( 3 punktas). Apygardos teismas konstatuoja, jog, spręsdamas dėl S. G. pripažinimo ieškovo surastu pirkėju, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir padarė išvadą apie įrodymų nepakankamumą ieškovo nurodomam pirkėjo statuso nustatymui (CPK 176, 185 straipsniai).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais apygardos teismas konstatuoja, jog pagal šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančią sutartį ieškovo įsipareigotas surasti pirkėjas yra ne bet koks atsakovės buto pirkimo pasiūlymu susidomėjęs klientas, o tas, kuris būtų sutikęs jį nupirkti už 300000 Lt. Sutarties 3.2 punkte numatytą atlygį atsakovė ieškovui privalėjo sumokėti tik tokio pirkėjo suradimo atveju. Jo ieškovas nesurado, todėl atsakovės negalima laikyti neįvykdžiusia sutarties sąlygų ir taikyti jos 10 punkte nustatytų netesybų bei 12 punkto nuostatų.
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. gruodžio 7 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.