Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-501-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
1-501-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25300-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
Z. A., V. P.
Nukentėjusysis
A. P., V. R., A. Š., J. P.
Advokatai
Eglė Latauskienė, Aušra Saulėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-501-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25300-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; (S) 1.2.14.5.1; 1.2.18.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamiesiems Z. A., V. P.,

gynėjams advokatams Eglei Latauskienei, Vidmantui Baumilai, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

nukentėjusiesiems A. P., V. R., A. Š., J. P., nukentėjusiųjų J. P. ir V. R. atstovėms advokatėms Aušrai Saulėnienei, Jolantai Teresei Litvinskienei,

nukentėjusiojo J. P. atstovei pagal įstatymą J. S.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos) ir 214 straipsnio 1 dalyje (3 veikos).

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 7 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui dirbti 30 valandų;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Z. A. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdami pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos schemą, siekdami surasti socialiai pažeidžiamų asmenų, siekdami surasti socialiai pažeidžiamų asmenų, prieš kuriuos būtų lengviau panaudoti apgaulę, važinėdami po Lazdijų rajono kaimus, 2018 m. balandžio 15 d. Bajoriškių k., šalia Kalnų g. 21, sutikę V. R., prisistatę išgalvotais vardais, įgiję V. R. pasitikėjimą, paprašė šio pasinaudoti jo banko sąskaita ir taip užsidirbti pinigų už neva atliktas pinigines perlaidas į jo banko sąskaitą, o šiam sutikus, nuvežė V. R. į „Swedbank“ AB „Akropolio“ klientų aptarnavimo centrą, esantį Vilniuje, Ozo g. 25, kad V. R. gautų identifikavimo kodų kortelę, kurią V. P. su Z. A. šalia minėto banko iš V. R. paėmė kartu su V. R. mokėjimo kortele, taip neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi nenustatytą laikotarpį, o identifikavimo kodų kortelę neteisėtai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 16 d. 11.13 val. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2018 m. balandžio 16 d. 11.13 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungę prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.vivus.lt, apgaule save pristatė kaip V. R., pateikdami jo registracijos ir identifikavimo duomenis, ir sudarė su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur paskolai gauti, taip tyčia suklaidino UAB „Credit Service“, kuri, remdamasi gautais duomenimis, tą pačią dieną suteikė ir į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 Eur kreditą, taip pat ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys 2018 m. balandžio 16 d. 12.42 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungė prie UAB „Nordecum“ interneto svetainės www.smspinigai.lt, taip apgaule save pristatė kaip V. R., pateikdami jo identifikavimo ir registracijos duomenis, ir sudarė su UAB „Nordecum“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur paskolai gauti, taip tyčia suklaidino UAB „Nordecum“, kuri, remdamasi gautais duomenimis, tą pačią dieną suteikė ir į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1425 Eur kreditą, taip pat nenustatyti asmenys 2018 m. balandžio 17 d. 15.17 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungė prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.ecocredit.lt, apgaule save pristatė kaip V. R., pateikdami jo identifikavimo ir registracijos duomenis, ir sudarė su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartį 600 Eur paskolai gauti, taip tyčia suklaidino UAB „Credit Service“, kuri, remdamasi gautais duomenimis, tą pačią dieną suteikė ir į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 600 Eur kreditą, iš viso iš kredito bendrovių buvo pervesta 3525 Eur, iš kurių Z. A. su V. P., 2018 m. balandžio 16 d. 18.56 val. išgrynindami 1000 Eur bankomate, esančiame Vilniuje, Saltoniškių g. 9, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 17 d. 0.33 iki 0.36 val. 1300 Eur išgrynindami bankomate, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 31, 2018 m. balandžio 17 d. 16.38 val. 600 Eur bankomate, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, taip pat paimdami V. R. išgrynintus 621,36 Eur, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 3521,36 Eur.

Z. A. ir V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Z. A. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdami pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos schemą, siekdami surasti socialiai pažeidžiamų asmenų, prieš kuriuos būtų lengviau panaudoti apgaulę, važinėdami po Lazdijų rajono kaimus, 2018 m. balandžio 25 d. Būdviečio k., Lazdijų r. sav., sutikę A. Š., įgiję A. Š. pasitikėjimą, paprašė šio pasinaudoti jo banko sąskaita ir taip užsidirbti 20 Eur už neva atliktą piniginę perlaidą į jo banko sąskaitą, o šiam sutikus, nuvežė A. Š. į „Šiaulių banko“ Marijampolės klientų aptarnavimo centrą, esantį Marijampolėje, Kęstučio g. 9, kad šis atsidarytų sąskaitą ir gautų „SB Linijos“ paslaugos teikimo sutartį, kurią V. P. su Z. A. automobilyje iš A. Š. paėmė, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi ikiteisminio tyrimo nenustatytą laikotarpį, kol neteisėtai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 26 d. 16.24 val. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2018 m. balandžio 26 d. 16.24 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungę prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.vivus.lt apgaule save pristatė kaip A. Š., pateikdami jo registracijos ir identifikavimo duomenis, bei sudarė su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur paskolai gauti, taip tyčia suklaidino UAB „Credit Service“, kuri, remdamasi gautais duomenimis, tą pačią dieną suteikė ir į A. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 Eur kreditą, iš kurių Z. A. su V. P. pasiėmė 1227,74 Eur, išgrynintų A. Š. Šiaulių banko Vilniaus filiale, Vilniuje, Saltoniškių g. 9, 2018 m. balandžio 27 d., taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 1227,74 Eur.

Z. A. ir V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Z. A. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, veikdami pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos schemą, siekdami surasti socialiai pažeidžiamų asmenų, prieš kuriuos būtų lengviau panaudoti apgaulę, važinėdami po Lazdijų rajono kaimus, 2018 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini), sutikę A. P., įgiję A. P. pasitikėjimą, paprašė šio pasinaudoti jo banko sąskaita ir taip užsidirbti 200 Eur už neva atliktą piniginę perlaidą į jo banko sąskaitą, o jam sutikus, nuvežė A. P. į „Šiaulių banko“ Marijampolės klientų aptarnavimo centrą, esantį Marijampolėje, Kęstučio g. 9, kad jis atsidarytų sąskaitą ir gautų „SB Linijos“ paslaugos teikimo sutartį, kurią Z. A. su V. P. automobilyje iš A. P. paėmė, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi ikiteisminio tyrimo nenustatytą laikotarpį, kol neteisėtai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 11 d. 13.18 val. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie 2018 m. gegužės 11 d. 13.18 val. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungę prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.vivus.lt apgaule save pristatė kaip A. P., pateikdami jo registracijos ir identifikavimo duomenis, ir sudarė su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur paskolai gauti, taip tyčia suklaidino UAB „Credit Service“, kuri, remdamasi gautais duomenimis, tą pačią dieną suteikė ir į A. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1500 Eur kreditą, iš kurių Z. A. su V. P. pasiėmė 1490 Eur, išgrynintus A. P. Šiaulių banko Vilniaus Akropolio filiale, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, 2018 m. gegužės 11 d. 15.58 val., taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 1490 Eur.

Z. A. ir V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Z. A. ir V. P. 2018 m. gegužės 13 d., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, įkalbėjo A. P. paimti savo vardu mobiliojo ryšio telefoną, melagingai žadėdami už telefoną mokėti, nors to daryti neketino, po to 2018 m. gegužės 13 d. kartu su Z. A. ir A. P. nuvyko į Vilniuje, Ozo g. 25, esančią UAB „Tele2“ atstovybę, kur A. P. sudarė sutartį su UAB „Tele2“ ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Lite“, 379 Eur vertės, kurį atidavė Z. A., taip apgaulės būdu V. P. ir Z. A. įgijo UAB „Tele2“ priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną, 379 Eur vertės.

Z. A. ir V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Z. A. ir V. P., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos schemą, siekdami surasti socialiai pažeidžiamų asmenų, prieš kuriuos, panaudojus apgaulę, galima būtų įgyti svetimą turtą, važinėdami po Lazdijų rajono kaimus, 2018 m. gegužės 26 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur įsisodinę L. A. (nesusijusį, su daroma nusikalstama veika), nuvyko (duomenys neskelbtini) pas šio pažįstamą J. P., kuris sutiko kartu važiuoti, po to V. P. su Z. A. 2018 m. gegužės 27 d. J. P. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2018 m. gegužės 27 d. nuvežė J. P. į UAB „Mobili prekyba“, esančią Vilniuje, Upės g. 5, kur šiam nurodė pasirašyti dokumentuose, o J. P. pasirašius AB „Mokilizingas“ paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1568,50 Eur paskolos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaule savo, Z. A. ir V. P. naudai įgijo du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung G965 Galaxy S9+“.

Z. A. ir V. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis V. R.)

Kaltinamoji Z. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį pusbrolis V. P. pasiūlė susipažinti su V. R., nes ji tuo metu buvo vieniša. Pusbrolis ją nuvežė pas V. R. į namus, esančius Lazdijų r., o pats nuvažiavo žiūrėti arklių. Ji su V. R. gėrė alų, bendravo ilgiau nei valandą. Po tam tikro laiko pusbrolis atvažiavo jos pasiimti, o V. R. prašė juos nuvežti į kaltinamosios butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji su V. R. šį butą išsinuomojo ir jame gyveno apie dvi savaites. Neatsimena, kokia buvo buto nuomos kaina, bet kaltinamoji V. R. padavė 50 Eur, kad jis sumokėtų už nuomą. Pora išleido visus pinigus, neturėjo už ką gyventi, todėl V. R. pasiūlė paimti kreditą. Moteris rado internete įmonę „Vivus.lt“, tada kartu su V. R. užpildė kredito paraišką. Vyras teigė, kad reikia kažkokių prisijungimo kodų, todėl nuėjo į banką ir pasidarė dokumentus, o kaltinamoji tuo metu bare valgė picą ir jo laukė. V. R. mokėjo naudotis kompiuteriu ir mobiliojo ryšio telefonu, tačiau nuosavo išmaniojo telefono neturėjo. Kredito paraiškos buvo pildytos iš telefono „Samsung“. Po tam tikro laiko jam paskambino iš kreditą suteikiančios įmonės ir informavo, kad duoda 1500 Eur paskolą. Už gautus pinigus jie norėjo kartu išsinuomoti butą Vilniuje, nusipirkti automobilį, norėjo netrukus susituokti. V. R. kaltinamajai pranešė, kad pervedė pinigus, todėl jie kartu nuėjo pinigus išsigryninti bankomate, esančiame „Maximoje“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis išsigrynino pinigus ir Z. A. davė 200 Eur, jie nusipirko pavalgyti, alkoholio, vyras padovanojo kaltinamajai dovanų, o ji jam išrinko drabužius. Visi pinigai buvo išgryninti per kelis kartus. Jie kiekvieną dieną gėrė, todėl ji neatsimena iš kelių greitųjų kreditų V. R. pervedė pinigus. Paskutinį kartą V. R. išsigrynino 600 Eur, iš viso apie – 3000 Eur. Jie kartu vaikščiojo po barus, restoranus, gerdavo. Kai baigėsi pinigai, kaltinamoji norėjo gyventi kartu su V. R. pas jį bute, bet jo sūnus buvo prieš, nes ji yra romų tautybės, todėl moteris pasakė, kad, kai susiras darbą, tuomet galės kartu gyventi. Paskui Z. A. paskambino V. R., kuris teigė, kad rado kitą moterį, dėl to ji norėjo atimti sau gyvybę. Kaltinamoji anksčiau nėra ėmusi greitųjų kreditų ar paskolų. Nežino, kur tuo metu dirbo V. R., galimai Lazdijų r. savivaldybėje. Bute, kuriame buvo su V. R., nebuvo spausdintuvo ar skanerio. Z. A. elektroninę bankininkystę turėjo, kai dirbo „Maximoje“, tačiau ja nesinaudojo.

Kaltinamoji Z. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. 2018 m. gruodžio 21 d. jos pačios surašytuose parodymuose nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. jos giminaitis V. P. telefonu pranešė, kad jo pažįstamas vyras yra vienišas, neturi artimo žmogaus ir norėtų susipažinti. Ji pasakė, kad norėtų iš pradžių pamatyti tą vyrą, nes taip pat yra vieniša ir galvojo susirasti gyvenimo draugą. Maždaug už 2-3 dienų atvyko iš Vilniaus, kur tuo metu gyveno, ir kartu su V. P. nuvyko pas V. R. į Lazdijus. Susipažinus jie pradėjo bendrauti, kalbėtis, o V. P. tuo metu išvyko savo darbo reikalais. Per tą laiką jie su V. R. išsikalbėjo, o pamačiusi, kad neblogai sutaria, pakvietė jį pas save į Vilnių. Kai grįžo V. P., jie paprašė nuvežti juos abu į Vilnių, į nuomojamą butą, už ką V. R. sumokėjo. Minėtame bute Z. A. su nukentėjusiuoju gyveno maždaug savaitę laiko, linksminosi, vartojo alkoholį, vaikščiojo po barus, kol jiems baigėsi pinigai. Iš pradžių pora svarstė keltis gyventi į Lazdijus pas V. R., kad nereikėtų mokėti nuomos, tačiau tam telefonu prieštaravo jo sūnus dėl moters tautybės. Tada besvarstant, kur gauti pinigų, V. R. pasiūlė paimti kreditą, kad turėtų iš ko gyventi, galėtų išsinuomoti butą. Kaltinamoji žinojo, kad kreditą galima paimti internetu, tik tam reikia elektroninės bankininkystės, kurią reikia pasidaryti banke. V. R. sutiko paimti kreditą ir paprašė V. P., kad juos nuvežtų į Swedbank, kur kartu su Z. A. jo vardu užsisakė bei gavo elektroninės bankininkystės prisijungimus. Banko sąskaitą bei jos kortelę V. R. turėjo. Elektroninės bankininkystės prisijungimus V. R. padavė Z. A., kuri iš mobiliojo ryšio telefono pateikė užklausimą dėl kredito. Buvo gautas 1500 Eur kreditas, kurį išsigrynino prie kažkokio prekybos centro, galbūt Akropolio ar kažkurios „Maximos“, tiksliai nepamena. Tą pačią dieną buvo paimtas dar vienas 1425 Eur dydžio kreditas, kuris buvo pervestas į V. R. sąskaitą, iš kurios pinigai buvo išgryninti prekybos centre esančiame bankomate. Z. A., gavusi šiuos pinigus, kartu su V. R. nusprendė paleisti V. P., kuriam už vežiojimą nukentėjusysis sumokėjo apie 100 Eur. Už gautus pinigus pora nusipirko maisto, gėrimų, po to, grįžo į kaltinamosios namus, kur toliau linksminosi. Kitą dieną V. R. pasakė, kad norėtų įsigyti automobilį ir pasiūlė paimti dar vieną kreditą jo vardu. Paprašyta, Z. A. sutiko padėti, todėl iš kažkokios kredito bendrovės užsakė bei gavo 600 Eur paskolą. Neprisimena, kada pinigai buvo išgryninti bei atiduoti V. R.. Už gautus pinigus jie vėl apie dvi savaites linksminosi, vaikščiojo po barus, pirko rūbus, avalynę. Nepamena, kuris išgrynino pinigus. Praėjus dviem savaitėms, V. R. sužinojo, kad jo sūnus išvykęs, todėl pora nusprendė važiuoti į nukentėjusiojo namus, esančius Lazdijuose. Juos ir vėl nuvežė V. P., kuris vėliau išvyko į Marijampolę. Jie planavo susitvarkyti V. R. namus, gal kažkiek pasiremontuoti bei įsigyti nebrangų (maždaug už 1000 Eur) automobilį. Maždaug po vienos ar dviejų dienų V. R. sūnus telefonu pranešė, kad nenori, jog jo namuose gyventų romų tautybės moteris, todėl liepė jai išsikraustyti. Moteris priekaištavo V. R., kad jos neužstoja, bet jis teigė, kad bijo sūnaus, kuris jį muša. Kilo konfliktas, todėl V. P. kaltinamąją parvežė namo į Vilnių. Išvažiuojant Z. A. su V. R. susitarė, kad jis susitars su savo sūnumi, kad leistų jai gyventi pas jį arba susiras kitą gyvenamą plotą, kur pasikvies ją gyventi kartu. Tačiau V. R. jai daugiau neskambino ir jų ryšiai nutrūko. Iš kokio telefono aparato bei numerio ir iš kokių kredito bendrovių ji užsakė kreditus, pasakyti negali, nes neprisimena. Kaltinamoji kredito bendrovių duomenis buvo mačiusi skelbimuose, o kaip paimami kreditai žinojo, nes matė, kaip kreditą savo reikmėms ėmė jos pažįstama, todėl analogiškai gavo kreditus ir V. R. prašymu. Kreditai buvo paimti jo iniciatyva, tik jai padedant. Vyras suprato, kad kreditus reikės grąžinti, bet tuo metu jam tai nebuvo aktualu. Pinigai, gauti kredito būdu, buvo atiduoti pačiam V. R., o ji gavo tik tiek, kiek pats davė (6 t., b. l. 146–148).

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad užsiima gyvulių ir metalo laužo supirkimu, todėl važinėja po įvairius kaimus. Lazdijuose pamatė einantį V. R., todėl jo paklausė, gal jis žino, kas parduoda ar nori pirkti arklį. V. R. teiravosi, ar jis superka metalo laužą ir nurodė, kad turi apie 500–1000 kg. Tada V. R. įsėdo į kaltinamojo automobilį ir jie abu nuvažiavo į kiemą, esantį maždaug už 600 m nuo ten buvusios degalinės. Kieme buvo nukentėjusiojo sūnus ir marti. Visi pasikalbėjo, apžiūrėjo metalą ir sutarė kainą – 60 Eur. Kaltinamasis tuo metu neturėjo kur krauti metalo, todėl važiavo į Marijampolę pasiimti priekabos kartu su V. R.. Kelionės metu jie kalbėjo apie moteris, V. R. sakė, kad yra vienišas ir jam sunku gyventi. Kaltinamasis pasiūlė V. R. susipažinti su jo vieniša pussesere, o šis sutiko. Grįžęs namo V. P. pasiėmė priekabą, tada kartu su V. R. važiavo pas jį į kiemą, pasiėmė metalą ir Lazdijuose pardavė. V. R. dar padėjo iškrauti. Paskui V. P. paskambino Z. A. ir pranešė, kad sutiko neblogą vyrą, kuris nori su ja susipažinti. Moteris atsakė, kad jai reikia pamatyti žmogų. V. P. atvežė Z. A. pas V. R. į namus, o pats išvyko į miestą. Jį Lazdijuose daug kas pažįsta. Z. A. ir V. R. sutarė gražiai, todėl kaltinamasis juos nuvežė į (duomenys neskelbtini), kurį nurodė kaltinamoji. V. R. sumokėjo už kurą. Nežino, ką ten pora veikdavo, tačiau dažnai gerdavo. Butą jie nuomojosi laikinai, nes planavo kartu gyventi. Z. A. atvyko pas V. R., tačiau jo sūnus buvo prieš, nes ji romų tautybės moteris. Po to, Z. A. ir V. R. girti skambinėdavo kaltinamajam ir prašydavo juos pavežti. Tuo metu kaltinamasis žinojo tik, kad jie abu turi pinigų ir geria, o apie paskolą sužinojo vėliau. Į banką kaltinamosios ir V. R. nevežė. V. P. teigimu, jie su kaltinamąja pirmi davė parodymus apie V. R., o ne jis. Mano, kad čia viskas dėl B. M.. V. R. nurodė jį, nors kontaktų su juo neturi, dėl to kaltinamasis pasakė, kad jie dalyvavo, o ne B. M..

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. 2018 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose parodymuose nurodė, kad užsiima arklių prekyba, todėl nuolat važinėja po įvairias Lietuvos vietas. 2018 m. balandžio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, Lazdijuose, netoli žiedinės sankryžos, esančios prie „Circle K“ degalinės, sutiko jam nepažįstamą vyriškį, kaip dabar žino – V. R.. Šio asmens paklausė, ar neturi arklių, kuriuos galėtų nupirkti už abiem tinkamą kainą. V. R. pasakė, kad neturi, tačiau paklausė, ar V. P. nenori pirkti metalo laužo. Abu vyrai kaltinamojo automobiliu nuvyko iki V. R. sodybos, esančios už 500 m, apžiūrėti metalo laužo. V. P. už 400–500 kg metalo laužo sutiko mokėti 60 Eur, po to, išvyko pasiimti priekabos metalui krauti. Tą pačią dieną jis sugrįžo, kartu su V. R. ir jo sūnumi sukrovė metalą ir sumokėjo nukentėjusiajam sutartą kainą. Kraunant metalą, kaltinamasis pasiūlė V. R. laisvą darbo vietą prižiūrėti arklius pas jo pažįstamą Marijampolėje. Kitą dieną V. P. vėl atvyko pas V. R. su priekaba susikrauti likusio metalo, po to, abu kartu išvažiavo į Marijampolę pas romų tautybės kaltinamojo pažįstamą B. M.. Pokalbio metu V. R. buvo vartojęs alkoholio, todėl B. M. nesutiko derinti įdarbinimo reikalų su neblaiviu asmeniu, liepė vėliau paskambinti ir ant lapelio užsirašė V. R. vardą bei pavardę. Tada kaltinamasis parvežė V. R. namo į Lazdijus. Pakeliui jie išsikalbėjo, kad V. R. yra vienišas ir norėtų susipažinti su moterimi. V. P. prisiminė savo antros eilės pusseserę Z. A., kuri taip pat yra vieniša, ir pasiūlė atvežti ją susipažinti. Palikęs V. R., jis grįžo į namus ir telefonu pranešė Z. A. apie galimybę susipažinti su vyru, kuris ieško draugės. Moteris sutiko, tačiau pasakė, kad nori pamatyti minėtą vyrą. Maždaug po 2–3 dienų Z. A. iš Vilniaus atvyko pas V. P. ir jie kartu nuvažiavo pas V. R. į Lazdijus. Pamatęs, kad Z. A. ir V. R. sutaria gražiai, jis išvyko į Lazdijų apylinkes ieškoti arklių. Jam sugrįžus, pora paprašė nuvežti į Vilnių pas Z. A. į svečius. Už kelionę V. R. pasiūlė sumokėti. Kaltinamasis nuvežė juos abu į Vilnių, o pats išvyko į Marijampolę. Praėjus maždaug savaitei, Z. A. paskambino ir paprašė, kad kaltinamasis atvyktų pas ją ir pavežtų ją ir V. R. po miestą, vėliau norėjo vykti į Lazdijus, tačiau tam prieštaravo nukentėjusiojo sūnus. V. R. norėjo išsinuomoti butą ir gyventi kartu su Z. A., tačiau tam neturėjo pinigų. Pora minėjo, kad visą laiką linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus, vaikščiojo į barus, todėl jiems baigėsi pinigai. Nukentėjusysis pasiūlė paimti kreditą nuomai ir pragyvenimui, todėl Z. A. informavo, kad tą galima padaryti internetu, tik reikia turėti elektroninę bankininkystę (ją galima pasidaryti banke). V. P. paprašytas nuvežė juos abu į banko „Swedbank“ skyrių, kur V. R. buvo suteikti elektroninės bankininkystės duomenys. Banko sąskaitą ir kortelę nukentėjusysis jau turėjo. Gautus prisijungimus V. R. padavė Z. A., kuri iš mobiliojo ryšio telefono pateikė užklausą dėl kredito suteikimo. Kiek pamena, jie gavo 1500 Eur, kuriuos išgrynino bankomate prie kažkokios parduotuvės Vilniuje. Sugrįžęs su pinigais, nukentėjusysis sumokėjo V. P. už kelionę 70 Eur ir jis išvyko į Marijampolę. Po dviejų savaičių V. R. paskambino kaltinamajam ir paprašė jį ir Z. A. nuvežti į Lazdijus, nes jo sūnus išvykęs. Kelionės metu kaltinamasis girdėjo, kaip Z. A. priekaištavo V. R. dėl visų išgrynintų pinigų ir sakė, kad galėjo kažkiek pasilikti banko sąskaitoje, tačiau V. R. to nepadarė, nes sūnus kartais paima jo kortelę. V. R. ir Z. A. planavo susitvarkyti namus Lazdijuose bei nusipirkti nebrangų automobilį (iki 1000 Eur). Po kelių dienų V. P., važiuodamas pro šalį, užsuko į svečius pas V. R. ir rado verkiančią Z. A.. Moteris teigė, kad V. R. sūnus nesutinka, kad ji gyventų jų namuose, telefonu V. R. liepė iškraustyti ją, nes kitaip grįžęs sumuš tėvą. V. R. ne kartą buvo sumuštas sūnaus, todėl jo bijo. Tuomet kaltinamasis išvežė Z. A. gyventi į Vilnių, o V. R. turėjo susitarti su sūnumi, kad leistų moteriai gyventi pas jį arba susirasti kitą gyvenamą plotą, kur pasikvies Z. A. gyventi kartu. Ar per šį laiką jie palaikė kokius nors santykius nežino. Taip pat nežinojo, kad V. R. buvo paėmęs daugiau kreditų (6 t., b. l. 104–107).

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra matęs kaltinamuosius. 2018 m. jie atvažiavo dviese į Bajoriškių kaimą, paėmė jo dokumentus ir atsivežė į Vilnių. Vyras pasivadino vardu Dariumi, nors yra Valdas, o panelė pasivadino vardu Inga, o nors yra Zita. Kaltinamuosius atpažino iš nuotraukų. Jie siūlė duoti pinigų ir liepė pasiimti visus savo dokumentus. Nukentėjusysis pasiėmė savo banko kortelę ir su jais išvažiavo į Vilnių, kur nakvojo kažkokiame kambaryje, vartojo alkoholį. Kitą rytą ėjo į banką ir pasirašė dokumentus (tačiau jų turinio nežino). Po to, bendravo su kaltinamaisiais, davė jiems savo elektroninės bankininkystės dokumentus ir jie išėmė pinigus bankomate. Kokią sumą tiksliai nuėmė, jis nežino. Vilniuje du kartus pinigai buvo išimami. Kaltinamieji visą laiką buvo su nukentėjusiuoju. Po to, V. P. parvežė jį namo, tačiau negrąžino banko kortelės, kurią nukentėjusysis užblokavo. Netrukus jis gavo laišką dėl 600 Eur skolos, kurią sumokėjo V. M.. Tada ir sužinojo apie paskolas. Jis nemoka naudotis kompiuteriu, internetu, nežino, kaip imti paskolą internetu, neturi elektroninio pašto adreso, turimas telefonas yra mygtukinis. Su Z. A. neturėjo jokių santykių ir nesiūlė imti kredito. Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 650 Eur žalą, nes tokia suma buvo nurodyta laiške. Visa suma virš 3000 Eur. Kaltinamieji žalos neatlygino. Tuo metu gyveno iš pašalpų, vartojo alkoholį.

Nukentėjusysis V. R. 2018 m. birželio 5 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena Kalnų g. 21, Bajoriškių k., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav. 2018 m. balandžio 15 d. jis su savo sūnumi I. R. ir jo sugyventine namuose vartojo alkoholį. Tuo metu į namų kiemą įvažiavo pilkos spalvos automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Atvykęs vyras užėjo į lauko virtuvę, o po to kartu išėjo į lauką prie automobilio, kuriame sėdėjo tamsaus gymio, ilgų plaukų, romų tautybės moteris. Vyras ir moteris vienas kitą vadino Dariaus ir Ingos vardais, tarpusavyje jie kalbėjo čigoniškai. Prie automobilio vyras ir moteris nukentėjusiajam pasakė pasiimti savo dokumentus ir kad reikės su jais kartu kažkur važiuoti padaryti kažkokias pinigines perlaidas iš jo banko sąskaitos. Už tai jam buvo pažadėti „lengvi pinigai“, tačiau konkreti suma neįvardyta. V. R. susigundė pasiūlymu, todėl pasiėmė visus savo dokumentus ir su minėtais asmenimis jų automobiliu išvažiavo. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, nesuprato, kur jį veža. Po maždaug 2 valandų kelionės jie atvyko į jam nepažįstamą vietovę. Bare, esančiame nuošaliau pagrindinio kelio, vyras ir moteris vaišino jį alkoholiniais gėrimais, nežino, ar jie patys gėrė. Po to, trise užlipo į antrą aukštą virš baro, kur išsinuomojo kambarį nakvynei. Nukentėjusysis atsigulė į vieną lovą, o Inga ir Darius kartu atsigulė į kitą lovą. Kitą rytą atsikėlė, susiruošė ir išvažiavo į Vilnių, kelionė truko apie 1,5–2 valandas. Atvykę į Vilnių, nuvažiavo į banko „Swedbank“ aptarnavimo skyrių, tačiau nežino, kokioje gatvėje jis yra, nes nepažįsta Vilniaus miesto. Atsimena tik tiek, kad į banko klientų aptarnavimo skyrių reikėjo keltis liftu į antrą ar trečią aukštą. Į aptarnavimo skyrių nuėjo visi trys. Darius ir Inga jam liepė atsispausdinti laukimo numerį ir laukti eilėje. Jie jam pasakė, kad, kai sulauks savo eilės, banko darbuotojai turi pasakyti, kad atėjo sudaryti elektroninės bankininkystės sutarties. Jis banko darbuotojai pasakė viską, ką jam liepė Darius ir Inga, o banko darbuotoja jam sutvarkė visus dokumentus ir padavė korteles su kodais. Darius ir Inga tuo metu jo laukė pačiame banko aptarnavimo skyriuje. Susitvarkęs visus dokumentus pas banko darbuotoją, jis nuėjo pas jo laukiančius Darių ir Ingą ir padavė savo asmens tapatybės kortelę, banko mokėjimo kortelę ir kodų korteles, kurias davė banko darbuotoja. Po to, jie automobiliu nuvažiavo į vieno kambario butą, esantį Vilniaus mieste, kuriame, kaip teigė, gyvena Inga. Bute pavalgė, pasėdėjo ir po to nuvažiavo į tą patį banko skyrių, kuriame buvo prieš tai. Jis liko sėdėti automobilyje, o Darius ir Inga, pasinaudodami jo banko kortele bankomate nuėmė pinigų, tačiau nežino, kokią sumą. Po to jie visi važiavo į kavinę, kur Darius ir Inga nukentėjusįjį pavaišino alumi ir kepta duona, o apie 22 val. grįžo į tą patį butą, kuriame buvo dieną. Inga telefonu per taksi firmą užsakė degtinės ir alaus (V. R. gėrė degtinę, o Darius ir Inga alų). Įpusėję degtinę ir alų, jie iš Ingos namų pėsčiomis nuėjo iki bankomato, kuris buvo netoliese, tačiau kokia tai vieta, pasakyti negali. Prie bankomato Inga dar nuėmė pinigų (nežino kokią sumą), o Darius tuo metu stovėjo šalia jos. Tada visi sugrįžo atgal į Ingos butą ir nuėjo miegoti. Kitą rytą tuo pačiu automobiliu visi važiavo į Kauną, kur Darius išleido Ingą prie Kauno autobusų stoties, o V. R. nuvežė į namus Lazdijų rajone. Važiuojant iš Vilniaus į Kauną, Inga nukentėjusiajam atidavė jo asmens tapatybės kortelę ir banko mokėjimo kortelę, o banko korteles su kodais pasiliko sau. Atvažiavus į Lazdijus, Darius jį paleido prie namų ir išvažiavo. Vėliau, gegužės mėnesio pabaigoje, jis gavo laišką, kad vėluoja sumokėti kreditą. Jis su savo pussesere V. M. išsiaiškino, kad, pasinaudojant jo asmens duomenimis, iš paskolų bendrovės UAB „Sostinės kreditai“ 2018 m. balandžio 17 d. buvo paimta 600 eurų paskola. Kadangi galvojo, kad yra paimta tik ši paskola, todėl pusseserė V. M. ją grąžino. Vėliau paaiškėjo, kad pasinaudojant jo asmens duomenimis, 2018 m. balandžio 16 d. iš paskolų bendrovės UAB „Nordecum“ buvo paimta 1425 Eur paskola, o tą pačią dieną iš paskolų bendrovės UAB „Credit Service“ buvo paimta 1500 Eur paskola. Iš viso, pasinaudojus jo asmens duomenimis, buvo paimta paskolų už 3525 Eur (1 t., b. l. 122–125).

Nukentėjusysis V. R. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš pusę metų, einant iš savo namų, esančių Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Bajoriškių k., į Lazdijus į miestą, prie jo sustojo automobilis su priekaba ir jo vairuotojas paklausė, ar jis neturi parduoti metalo. V. R. atsakė, kad turi, todėl su jais kartu nuvažiavo pas save į namus. Automobilyje buvo asmuo, kuris prisistatė Dariaus vardu ir dar du jam nepažįstami asmenys. Už metalą Darius jam sumokėjo 30 Eur, tačiau jokių kvitų neišrašė. 2018 m. balandžio mėnesį atvykus Dariui ir Ingai, nukentėjusysis vartojo alkoholį, tačiau prisiminė Darių, kadangi jis buvo pirkęs metalą. Kai buvo paimti jo vardu kreditai, jis net nežinojo, kas yra elektroninė bankininkystė, nemoka naudotis kompiuteriu ir internetu. Po kreditų paėmimo, jis iš Dariaus ir Ingos jokių pinigų negavo, jie vaišino jį alkoholiu, nupirko kepurę ir batus. Jokių paraiškų jis nepildė pats asmeniškai, tik pasirašė ant jam nežinomų dokumentų. Išsiėmus banke elektroninės bankininkystės korteles, jas paėmė Inga. Jis pats prie elektroninės bankininkystės nesijungė, jeigu buvo jungtasi, tai darė kiti asmenys. Tyrėja jam parodė nuotrauką, kurioje jis atpažino save, o šalia jo matosi Ingos ranka. Iki kol neatėjo pranešimas sumokėti kreditus, jis nežinojo, kad jie yra paimti jo vardu. Tik gavęs pranešimą sumokėti suprato, kad Inga ir Darius, pasinaudoję jo asmens duomenimis bei banko kortelėmis, jo vardu paėmė kreditus. V. R. su UAB „Arkama“ 2017 m. spalio mėnesį ar kitu laiku jokios autorinės sutarties nėra sudaręs ir ši įmonė jam jokių pinigų už nieką niekada nėra pervedusi. Taip pat 2017 m. lapkričio 13 d. su UAB „Arkama“ ar kita įmone jokio minėtos sutarties pakeitimo nepasirašė. Tokios sutarties jis nėra matęs ir nežino, kas ją pateikė kredito įmonei, kai jo vardu buvo paimta paskola. Savo vardu nukentėjusysis turėjo atsidaręs banko sąskaitą tik banke „Swedbank“, kituose bankuose, tame tarpe ir banke „Luminor“ jis savo vardu atsidaręs banko sąskaitos neturi ir neturėjo. Į jo asmeninę banko sąskaitą yra pervedama tik šiek tiek didesnė nei 100 Eur socialinė pašalpa. Dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų V. R. padaryta 650 Eur turtinė žala, nes jo pusseserė V. M. kredito įmonei „Sostinės kreditai“ atlygino susidariusį įsiskolinimą, o vėliau jis šiuos pinigus jai grąžino (1 t., b. l. 127–133).

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. R. yra jos pusbrolis. Jis pasakė, kad jį buvo parvežę kažkokie romų tautybės žmonės. Tada liudytoja pradėjo klausinėti, kur jo kortelė, pinigai, sakė, kad jų neturi, kad pasiėmė iš jo ir vežėsi jį į Vilnių, o elektroninės bankininkystės prisijungimo negrąžino. Nuvykus į banką, paaiškėjo, kad buvo pervesti ir išimti pinigai. Paskui buvo gaunami laiškai, taip sužinojo apie įvykį. Nematė, kad pusbrolis naudotųsi kompiuteriu ar internetu bei nežinojo, kad būtų ėmęs paskolas. Jo naudojamas telefonas mygtukinis, ne išmanus. Jis patiklus žmogus, nesuvokia, kad gali kažkas jį apgauti. Jis baigęs aštuonias klases Balbieriškio profesinėje mokykloje. V. R. taip pat minėjo, kad kažkokiam bute nakvojo ir kad važiavo į Marijampolę, Kauną, Vilnių. Jį vežė romų tautybės asmenys.

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. R. yra jos pusbrolis, gyvena šalia jos. Apie apgavystę ji sužinojo 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena. Pakalbio metu V. R. papasakojo, kad pas jį į namus buvo atvažiavę romų tautybės vyras su moterimi ir iš pradžių išsivežė į Marijampolę, o paskui į Vilnių, kur jis buvo apgyvendintas nakčiai. Minėti asmenys apipirko nukentėjusįjį bei nupirko jam alkoholinių gėrimų. Paklausus pas V. R., kokiu tikslu romų tautybės asmenys jį išsivežė, o paskui apipirko, paaiškinti negalėjo, tik sakė, kad jie pasiūlė užsidirbti, o paskui jis darė viską, ką jie liepė. V. R. nežinojo ir nesuprato, kur tiksliai buvo vežiojamas ir kas buvo daroma. Kadangi V. R. minėjo, kad romų tautybės asmenys buvo paėmę jo banko kortelę, todėl V. M. kartu su nukentėjusiuoju bankomate išsiėmė banko sąskaitos išrašą. Atspausdintame išraše buvo matyti, kad iš UAB „Sostinės kreditai“ V. R. vardu paimta 600 Eur paskola, kuri pervesta į jo asmeninę sąskaitą. Kada tiksliai buvo pervesti pinigai, ji neatsimena. Paklausus pas V. R., kur yra šie pinigai, jis atsakė, kad pinigus bankomate nuėmė ir pasiėmė sau romų tautybės moteris, o jam iš tų pinigų nedavė nei euro. Susisiekus su UAB „Sostinės kreditai“ atstovu, jis patvirtino, kad V. R. vardu buvo paimta 600 Eur paskola ir pervesta į jo nurodytą banko sąskaitą. V. M. atlygino minėtai įmonei padarytą turtinę žalą ir iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė 650 Eur. Dėl šio įvykio iš pradžių į policiją nesikreipė, kadangi nenorėjo gaišti laiko, tačiau vėliau paaiškėjo, kad V. R. vardu yra paimta ir daugiau kreditų iš kitų bendrovių. Kiek matė, V. R. vardu dar iš dviejų kredito įmonių buvo paimta 1500 Eur ir 1450 Eur paskolos. Neatsimena, iš kokių tiksliai įmonių paimti kreditai. V. R. teigė, kad šiuos pinigus nuo jo kortelės nuėmė ir paėmė romų tautybės moterys, tačiau ar tai padarė ta pati moteris, ar skirtingos, ji nesigilino. Kiek sakė V. R., iš visos paimtos pinigų sumos romų tautybės asmenys jam jokių pinigų nedavė. Įmonės, esančios netoli nukentėjusiojo namų, vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotuose vaizdo įrašuose matėsi, kad romų tautybės asmenys pas V. R. atvyko šviesios spalvos „Opel“ markės automobiliu (universalas). Pačių asmenų vaizdo įraše nebuvo matyti. Minėto įrašo liudytoja nėra išsaugojusi, kadangi jis saugomas tik dvi savaites. Jai dėl šio įvykio turtinė žala nepadaryta, kadangi V. R. grąžino 650 Eur, kuriuos ji sumokėjo kredito įmonei (1 t., b. l. 173–176).

2018 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota AB „Swedbank“ pateiktų nuotraukų iš bankomato apžiūra. Jose matyti asmenys, kurie bankomate iš V. R. priklausančios banko sąskaitos, pasinaudodami jo banko kortele, išgrynino pinigus. Pirmoje nuotraukoje užfiksuotas romų tautybės moters veidas nuo viršaus iki lūpų ir jai iš dešinės pusės stovinčio kito asmens peties dalis. Ant šios nuotraukos nurodyta data 2018 m. balandžio 16 d. ir laikas 18:54:44. Kitoje nuotraukoje matyti minėtos moters (Z. A.) galva ir nurodyta ta pati data bei laikas 18:55:57. Nuotraukose nuo 3 iki 10 matyti vyro veidas (palyginus su duomenų bazėje esančia nuotrauka, nustatyta, kad tai – nukentėjusysis V. R.). Ant šių nuotraukų taip pat nurodyta data 2018 m. balandžio 16 d., o laikas nuo 18:56:26 iki 18:57:37. Keliose nuotraukose matyti, kad šalia V. R. iš abiejų pusių stovi kiti asmenys, tačiau matyti tik jų dalis pečių. Nuotraukose nuo 11 iki 36 yra užfiksuoti du asmenys, stovintys prie bankomato, vienas iš jų yra V. R., o kitas asmuo yra romų tautybės moteris, tačiau stambesnio kūno sudėjimo, negu pirmose dviejose nuotraukose buvusi moteris. Ant šių nuotraukų nurodyta data 2018 m. balandžio 17 d., o laikas nuo 00:32:53 iki 00:37:53. Likusiose penkiose nuotraukose matomi V. R. ir šalia jo stovinčios moters (darbuotojos) kūno dalis. Ant šių nuotraukų nurodyta data 2018 m. balandžio 17 d., o laikas nuo 16:37:57 iki 16:38:46. Iš nuotraukų matyti, kad 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. balandžio 17 d. dienos metu banko operacijos su mokėjimo kortele atliktos patalpų viduje esančiame bankomate, o 2018 m. balandžio 17 d. nakties metu tai buvo atlikta lauke esančiame bankomate (2 t., b. l. 130–136).

UAB „Nordecum“ 2018 m. gegužės 9 d. pareiškime Nr. R-495 nurodyta, kad bendrovė nuotoliniu būdu teikia vartojimo kreditus jos valdomų tinklalapių www.smskreditai.lt, www.paskolos.lt sistemose. Kilus įtarimui dėl keliems asmenims suteiktų kreditų, buvo atliktos patikros, susisiekta su įmonių vadovais, kurie telefoninio pokalbio metu patikino nepažįstantys asmenų, tariamai teikusių jiems paslaugas pagal autorines sutartis. Suklaidinta UAB „Nordecum“ suteikė vartojimo kreditą V. R.. 2018 m. balandžio 16 d. 12.42 val. iš IP (duomenys neskelbtini) adreso tinklalapio www.smspinigai.lt sistemoje V. R. vardu buvo registruota anketa ir pateikti anketiniai duomenys, el. paštas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 9. 2018 m. balandžio 16 d. 13.05 val. buvo pateikta paraiška 1500 Eur paskolai gauti. Tą pačią dieną klientas pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), jungiantis prie elektroninės bankininkystės. Tikrinant klientą „Sodros“ duomenų bazėje, duomenų apie jo darbą bei pajamas nebuvo, todėl iš kliento paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius jo gaunamas oficialias darbo pajamas. Su V. R. buvo bendrauta telefonu, o dokumentai pateikti iš jo elektroninio adreso (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 16 d. el. paštu buvo atsiųsta 2017 m. sausio 2 d. skenuota autorinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Arkama“ direktoriaus A. S. ir V. R., sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaita už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., kurioje nurodytos iš UAB „Arkama“ kas mėnesį gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos – 607 Eur. Tą pačią dieną apie 16 val. klientas, nuvykęs į klientų aptarnavimo skyrių Nr. 531, patvirtino savo tapatybę, apie Pay Post juos informavo el. paštu, atsiuntė skenuotą asmens tapatybės kortelę. 2018 m. balandžio 16 d. bendrovė ir V. R. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu V. R. buvo suteiktas 1500 Eur kreditas 360 dienų laikotarpiui. Tą pačią dieną į V. R. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1425 Eur (75 Eur yra sutarties sudarymo mokestis, kuris išskaitomas iš išmokamos sumos). Minėtas aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėti priedai (1 t., b. l. 1–3, 11–21; 3 t., b. l. 38–62).

UAB „Sostinės kreditai“ 2018 m. birželio 21 d. pateikė duomenis, kad 2018 m. balandžio 17 d. 15.38 val. buvo išmokėtas 600 Eur kreditas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), klientas atliko asmens identifikaciją. Taip pat nurodyta, kad klientas visiškai atsiskaitė su bendrove 2018 m. gegužės 11 d., už jį sumokėjo V. M.. Atliekant kliento identifikaciją, bendrovei pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuotas V. R. automobilyje ant galinės sėdynės, šalia jo yra kitas asmuo, tačiau jo tapatybė neaiški (matoma tik dalis rankos) (3 t., b. l. 2–4, 7).

2018 m. spalio 16 d. iš UAB „Credit Service“ gauti duomenys, kad 2018 m. balandžio 16 d. 11.13 val., prisijungus prie savo asmeninio profilio interneto svetainėje www.vivus.lt, buvo gauta paraiška 1500 Eur vartojimo kreditui gauti. Tą pačią dieną, susisiekus su klientu telefonu, buvo paprašyta pateikti gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus. 2018 m. balandžio 16 d. V. R. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė papildomas pajamas patvirtinančius dokumentus. Kliento tapatybė buvo patvirtinta jam atvykus į AB „Lietuvos paštas“ Paypost skyrių Nr. 622, adresu Vilnius, Ukmergės g. 39 ir pateikus asmens tapatybės kortelę. 2018 m. balandžio 16 d. V. R. suteiktas 1500 Eur kreditas, pervedant jį į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pridedamų dokumentų matyti, kad kredito bendrovei buvo pateikta autorinė sutartis su UAB „Arkama“ Nr. (duomenys neskelbtini) , 2017 m. lapkričio 13 d. sutarties pakeitimas bei V. R. „Luminor“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Tikrinant duomenis nustatyta, kad V. R. banke „Luminor“ jokių sąskaitų neturi (3 t., b. l. 12–22).

Iš banko „Luminor“ elektroniniu paštu gautas atsakymas, kad tokio asmens (V. R.) ir sąskaitos jo vardu banke nėra (3 t., b. l. 80, 87 – informacija VMI, sąskaitos nėra).

Iš 2018 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. R. pateikė „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, jog į V. R. priklausančią „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti mokėjimai: 2018 m. balandžio 16 d. iš UAB „Nordecum“ pervesta 1425 Eur, 2018 m. balandžio 16 d. iš UAB „Credit Service“ pervesta 1500 Eur ir 2018 m. balandžio 17 d. iš UAB „Sostinės kreditai“ pervesta 600 Eur. Taip pat išraše užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 16 d. Z. A. per Lietuvos paštą į nukentėjusiojo sąskaitą įnešė 3 Eur (nurodyta skola). Iki 3 Eur įnešimo sąskaitoje buvo 0,39 Eur, iš kurių 0,01 Eur UAB „Nordecum“ patvirtinimas dėl sutikimo (1 t., b. l. 152–153).

2019 m. sausio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. R. atpažino V. P. kaip asmenį, prisistačiusį Dariaus vardu. Jis ne kartą lankėsi nukentėjusiojo namuose, pirko metalą, buvo atvykęs kartu su jam nepažįstama moterimi, pasiūlė užsidirbti papildomų pinigų ir kartu su jais važiuoti į Vilnių, savo vardu atidaryti sąskaitas banke (1 t., b. l. 162–167).

AB „Swedbank“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodyta, kad V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2014 m. kovo 25 d. (2 t., b. l. 142).

AB „Swedbank“ 2018 m. rugsėjo 3 d. pateiktame rašte nurodyta, kad V. R. 2018 m. balandžio 15 d. išduota nauja identifikavimo kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB Akropolio klientų aptarnavimo centre, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25. Iš AB „Swedbank“ pateikto finansinių operacijų išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 16 d. 16.08 val. į V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Z. A. pervedė 3 Eur (mokėjimo paskirtis – skola), taip pat paskolų suteikimo laikai, banko operacijų išklotinė (2 t., b. l. 145–146).

Iš AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. spalio 8 d. pateiktų duomenų matyti, kad Z. A. 3 Eur vietinę perlaidą į V. R. priklausančią sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2018 m. balandžio 16 d. 9.57 val. iš 606-ojo klientų aptarnavimo skyriaus, esančio Vilniuje, Savanorių pr. 40 (5 t., b. l. 2–4).

UAB „Credit Service“ į policijos tarnybinį el. paštą atsiuntė įrašus dėl paskolos suteikimo, kurie stenografuoti (CD prie bylos) (3 t., b. l. 25–30).

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis A. Š.)

Kaltinamoji Z. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena tokio žmogaus, galbūt tai – V. R. pažįstamas, kuris prašė pinigų alui.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta A. Š., J. P. ir L. A.. Nežino, kodėl sakoma, kad jį vežė.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Prieš dvejus metus kaime, kuriame gyvena, gatvėje sustojo automobilis Ford ir kaltinamieji jį pradėjo kalbinti, tačiau jie neprisistatė. Iš pradžių klausė, ar A. Š. žino, kur parduoda arklius, paskui sakė atsidaryti sąskaitą, todėl jis taip ir padarė, nes jam pažadėjo 50 Eur atlygį. Nukentėjusysis su kaltinamaisiais iš pradžių nuvyko į Marijampolę, ten atidarė banko sąskaitą, o po to nuvyko į Vilniuje esantį butą, kur kaltinamieji pasiėmė jo kortelę ir kažką su ja darė. Kitą dieną jis nuėjo į banką, išsiėmė 1300 Eur ir atidavė jiems. Nukentėjusysis į banką ėjo vienas, pateikė savo asmens dokumentus, išėmė pinigus ir atidavė kaltinamiesiems. Būdamas banke, pasirašinėjo dokumentus atidarant sąskaitą. Niekada nėra ėmęs greitojo kredito, nežino, kaip tą padaryti, net nemoka įsijungti kompiuterio. Už atliktą darbą gavo 20 Eur. Apie paimtą kreditą sužinojo maždaug po trijų mėnesių gavęs laišką, kuriame buvo nurodyta mokėti įnašą. „Šiaulių banke“ neturėjo sąskaitos, savo elektroninio pašto taip pat neturi, o jo telefonas yra mygtukinis. Jam girdėta, kas yra elektroninė bankininkystė, tačiau ja naudojęsis nėra. A. S. nepažįsta, paminėta įmonė jam nežinoma. Įvykio metu nedirbo, todėl neturėjo lėšų pragyvenimui.

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš metus Lazdijų r., Būdviečio k., prie jo sustojo pilkos spalvos automobilis Ford. Automobilyje buvę vyras ir moteris klausė, ar žino, kur galima nusipirkti arklių, bei pasiūlė atsisėsti pas juos į automobilį. A. Š. įlipus ir šiek tiek pavažiavus, minėti asmenys paprašė atidaryti banko sąskaitą, kad jiems galėtų iš užsienio pervesti pinigų (sumos neįvardijo). Už atidarytą sąskaitą nukentėjusiajam pažadėjo duoti 20 Eur, todėl jis sutiko ir iškart tą pačią dieną važiavo į Marijampolę, kur atidarė sąskaitą Šiaulių banke. Po to, visi važiavo į Vilnių. Visus banke gautus dokumentus A. Š. padavė jam nepažįstamiems žmonėms (t. y. vyrui ir moteriai), tačiau nežino, ką jie darė kelionės metu. Vilniaus mieste jie paprašė jo asmens dokumento ir kažkur nuėjo, o jį paliko automobilyje. Kitą dieną nuėjo į Šiaulių banką Vilniuje ir paprašė, kad išimtų visus pinigus. Nukentėjusysis pinigus sudėjo į voką (buvo virš 1000 Eur) ir, išėjęs iš banko, atidavė tiems žmonės, kurie jį ir atvežė. Tada jie parvežė jį namo, davė 20 Eur ir išvažiavo, daugiau jų nematė. A. Š. banke gautus dokumentus jie pasiliko, nes jis neturi jų. Asmenis yra atpažinęs iš nuotraukų. Apie jo vardu paimtą kreditą sužinojo maždaug po mėnesio nuo tada, kai buvo Vilniuje. Kreditą išdavusios įstaigos pavadinimo neatsimena. Kas registravo anketą ir kas pervedė pinigus už registracijos mokestį, jis nežino. Taip pat nežino, kas teikė paraišką gauti paskolai. Mano, kad visa tai galėjo padaryti jam nepažįstami žmonės, su kurias važiavo į Vilnių. Jis internetu nesinaudoja, nes nemoka to daryti. Nukentėjusysis turi atsidaręs sąskaitą Šiaulių banke, bet jos numerio nežino, nes tą padarė Marijampolėje, su tikslu, kad į sąskaitą pervestų pinigus. Jis telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nesinaudoja ir nesinaudojo. Mano, kad jais gali naudotis jam nepažįstami asmenys, kurie jį vežė į Vilnių. Dėl paskolos gavimo su niekuo nebendravo, taip pat niekam nieko nesiuntė. Autorinės sutarties su UAB „Arkama“ direktoriumi A. S. nėra niekada sudaręs, tokio žmogaus ir įmonės nėra girdėjęs ir nepažįsta. Su šia įmone jokių santykių nėra turėjęs ir jokių pajamų nėra gavęs. Dėl šio įvykio patyrė turtinę žalą, kadangi yra skolingas 1500 Eur, taip pat skola didėja, kadangi jos nemoka (4 t., b. l. 153–156).

2019 m. sausio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. Š. atpažino Z. A. ir V. P., kaip asmenis, jo vardu paėmusius kreditus (4 t., b. l. 173–183).

Iš UAB „Credit Service“ 2019 m. liepos 4 d pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 26 d. 18.56 val., prisijungus prie savo asmeninio profilio interneto svetainėje www.vivus.lt, buvo pateikta paraiška 1500 Eur vartojimo kreditui gauti. Tą pačią dieną telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus. 2018 m. balandžio 26 d. A. Š. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė papildomas pajamas patvirtinančius dokumentus. Kliento tapatybė buvo patvirtinta jam atvykus į AB „Lietuvos paštas“ Paypost skyrių Nr. 531 ir pateikus asmens tapatybės kortelę. 2018 m. balandžio 26 d. A. Š. suteiktas 1500 Eur kreditas, pervedant jį į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito bendrovei buvo pateikta autorinė sutartis ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau minėta sąskaita atidaryta tik 2018 m. balandžio 25 d.(5 t., b. l. 21–53).

Iš AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. lapkričio 22 d. pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. balandžio 25 d. A. Š. vardu Šiaulių banke atidaryta mokėjimo kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sudaryta „SB linijos“ paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. iš UAB „Credit Service“ gauta 1500 Eur, iš kurių 1227,74 Eur A. Š. tą pačią dieną nusiėmė AB „Šiaulių banko“ Vilniaus filiale. 2018 m. balandžio 26 d. Z. A. 2 kartus (pirmą kartą 5 Eur, antrą kartą 3 Eur) įnešė pinigus į A. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos pašte“ (4 t., b. l. 192–200).

Iš AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. spalio 8 d. pateiktų duomenų matyti, kad Z. A. Z. A. 2018 m. balandžio 26 d. 9.33 val. į A. Š. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ išsiuntė 3 Eur vietinę perlaidą iš 411-ojo klientų aptarnavimo skyriaus, esančio Vilniuje, Kapsų g. 2A. Siųsdama vietines pinigų perlaidas, Z. A. pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę (5 t., b. l. 2–4).

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis A. P.)

Kaltinamoji Z. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino V. P. ir pasakė, kad turi pažiūrėti arklius kaime, Lazdijų r., todėl ji važiavo su juo kartu. Tame kaime moteris susipažino su A. P., kuris papasakojo jai, kad turi sergančią mamą ir pats serga. Z. A. tada davė jam 20 Eur nupirkti mamai pavalgyti. A. P. pasakė, kad jų neužteks, nes reikia vaistams maždaug 1000 Eur, todėl moteris pasiūlė paimti kreditą ir nurodė, kad taip darė su savo sugyventiniu. A. P. teiravosi, kaip tą padaryti, todėl kaltinamoji viską jam paaiškino bei padėjo. Ji nurodė, kad reikia turėti elektroninės bankininkystės prisijungimą ir paaiškino, kad jis turi nuvažiuoti į banką. Z. A. kartu su A. P. ir V. P. važiavo į Vilniuje esantį banką, nes nežinojo, kur rasti Lazdijuose. Tiksliai neatsimena, galbūt A. P. Marijampolėje išsiėmė kortelę ir tik po to visi važiavo į Vilnių. Moteris siūlė A. P. važiuoti į Vilnių. Galbūt A. P. čia išsigrynino pinigus, tiksliai neatsimena. Z. A. kartu su nukentėjusiuoju nuėjo į banką, kur jis pasidarė reikalingas korteles, pasiėmė prisijungimo kodus, vėliau, padedant kaltinamajai, užpildė kredito paraišką per telefoną, kuris priklausė Z. A.. Iniciatyva imti kreditą buvo nukentėjusiojo, ji tik užregistravo prašymą dėl kredito suteikimo, paskui A. P. paskambino įmonės atstovas, visko klausinėjo, tačiau prašymą A. P. pildė pats. A. P. jos paklausė, kaip gali atsidėkoti, o ji teigė, kad gali nupirkti saldainių, todėl nukentėjusysis davė 200 Eur ir pasakė, kad tai jai saldainiams. A. P. neturėjo jai sumokėti. Kaltinamoji neprisimena, kokiame tinklapyje A. P. paėmė kreditą ir kur išgrynino pinigus. Kaltinamoji gavo 200 Eur, o V. P. – tik atlygį už degalus. Nukentėjusysis Vilniuje buvo kelias dienas, taip pat buvo pas Z. A. svečiuose su nakvyne. Jis atvykdavo tik tada, kai reikdavo tvarkyti reikalus, po to V. P. parveždavo jį namo. Tą pačią dieną A. P. nepasiėmė kredito. Be to, A. P. nusipirko sau naują išmanųjį telefoną „Huawei“, todėl Z. A. parodė, kur galima rasti saloną, kartu su juo nebuvo. Iki telefonų salono ji nuvežė A. P. galbūt su taksi.

Kaltinamoji Z. A. ikiteisminio tyrimo metu savo rašytiniuose parodymuose nurodė, kad 2018 m. gegužės mėn., tiksliau datos nepamena, atvyko pas V. P. į svečius ir jis pranešė, kad važiuos į Dzūkiją. Moteris išreiškė norą vykti kartu ir aplankyti V. R., tačiau jo nebuvo namuose. V. P. dar norėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą A. P., kuris turėjo surasti jam arklių. Minėtas vyras kieme gėrė alų, teigė, kad arklių dar nerado ir pradėjo guostis, kad jam skubiai reikia pinigų. Kaltinamoji paaiškino, kad tokiu atveju galima gauti kreditą. Vyrui paklausus, kaip tai daroma, ji atsakė, kad galima kreditą gauti telefonu, tik reikia elektroninės bankininkystės duomenų bei banko sąskaitos. A. P. norėjo gauti 1500 Eur kreditą, todėl kaltinamoji už pagalbą paprašė 200 Eur, taip pat nurodė, kad reiks vykti į banką, esantį mieste. A. P. sutiko, pasiėmė dokumentus bei paprašė, kad V. P. juos abu nuvežtų į miestą, žadėdamas jam už tai sumokėti. Vilniuje kartu abu nuėjo į banką, tačiau kokį dabar neprisimena, kur A. P. vardu paėmė elektroninės bankininkystės prisijungimus, kodus, atidarė banko sąskaitą. Tada Z. A. telefonu pateikė prašymą kreditui gauti ir į A. P. sąskaitą buvo pervesta 1500 Eur. Minėtus pinigus išgrynino kažkuriame prekybos centre esančiame bankomate. Už gautas lėšas A. P. pavaišino pietumis, vėliau V. P. jį parvežė į (duomenys neskelbtini). Už kelionę nukentėjusysis sumokėjo 100 Eur. V. P. ir 200 Eur davė Z. A. už pagalbą gaunant kreditą. Kaltinamoji A. P. važiuojant į Vilnių ir būnant kavinėje sakė, kad jis turės kiekvieną mėnesį mokėti paskolos grąžinimą. Nukentėjusysis su tuo sutiko, todėl kredito paėmimo pasekmės jam buvo žinomos. Kokiu telefonu aparatu bei numeriu naudodamasi ir iš kokių įmonių ji užsakė kreditus, pasakyti negali, nes neprisimena. Kaltinamoji kredito bendrovių duomenis buvo mačiusi skelbimuose, o kaip paimami kreditai žinojo, nes matė, kaip kreditą savo reikmėms ėmė jos pažįstama. Todėl tokiu pačiu būdu gavo kreditus ir A. P. prašymu. Jai nesuprantama, kodėl yra kaltinama sukčiavimo būdu paėmus kreditus, jeigu kreditas buvo imamas su A. P. sutikimu, jo pačio iniciatyva, tik su jos pagalba. Vyras suprato, kad kreditus reikės grąžinti, bet tuo metu jam tai nebuvo aktualu. Pinigai gauti kredito būdu buvo atiduoti pačiam A. P., o ji gavo tik tiek, kiek pats davė. Kaltinamoji nurodo, kad B. M. bei Z. M. šiuose kreditų gavimuose nedalyvavo, ji šiuos asmenis žino tik kaip V. P. giminaičius, bet jų nesieja nei draugystės, nei giminystės ryšiai (6 t., b. l. 146–148).

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės ar birželio mėn. iš V. R. namų pasiėmė Z. A. ir kartu vyko pažiūrėti gyvulių. Jie sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). V. P., ateidamas iš parduotuvės, pastebėjo, kad Z. A. kalbėjosi su A. P., kuris sakė, kad jo motina serga, sunku gyventi. Z. A. pasisiūlė padėti ir paaiškino, kad jis gali pasiimti paskolą. Vyras nemokėjo to padaryti, todėl klausė Z. A., vėliau bandė pasiimti paskolą, tačiau kaltinamasis nežino, ar tikrai ją gavo. V. P. nukentėjusįjį ir Z. A. nuvežė į Vilnių ir paliko, o pats išvažiavo. Dėl telefono „Huawei“ nieko nežino.

Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 20 d. rašytiniuose parodymuose nurodė, kad šių metų gegužės mėn., tiksliau datos nepamena, jis atvyko į (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės teiravosi maždaug 70 m. amžiaus vyro, kas parduoda arklius. Jis nežinojo, tačiau pasiūlė kartu išgerti alaus. Pokalbio metu nukentėjusysis prasitarė, kad jam trūksta pinigų vaistams sergančiai motinai. V. P. pasiūlė už surastus pirkti arklius duosiantis jam pinigų. Kaltinamasis A. P. parvežė į namus, o pats išvyko. Po keletos dienų su Z. A. buvo Dzūkijoje, pasisvečiuoti pas jo tėvus bei aplankyti V. R.. Kadangi V. R. nebuvo namuose, kaltinamasis nusprendė nuvažiuoti pas A. P. paklausti, gal bus suradęs arklių. Atvykus, vyras kieme gėrė alų, juo pavaišino ir Z. A.. A. P. arklių pardavimui nesurado, todėl Z. A. pasiūlė jam pasiimti kreditą, jeigu skubiai reikia pinigų. Vyrui paklausus, kaip tai daroma, Z. A. paaiškino, kad kreditą gauti galima telefonu, tik reikia turėti elektroninės bankininkystės duomenis ir banko sąskaitą. A. P. išreiškė norą paimti 1500 Eur kreditą bei sutiko sumokėti Z. A. už pagalbą 200 Eur. V. P. juos nuvežė į Vilniuje esantį banką (kur važiuoti nurodė Z. A.), iš kurio nukentėjusysis parsinešė dokumentus ir korteles. Tada Z. A. telefonu užsakė paskolą, kuri, kaip suprato, buvo pervesta į atidarytą A. P. sąskaitą. Z. A. nurodymu kaltinamasis nuvažiavo prie prekybos centro, kur nukentėjusysis kartu su kaltinamąja išgrynino pinigus. Už gautus pinigus jie kavinėje pavalgė, išgėrė alkoholinių gėrimų. Z. A. informavo A. P., kad jam reikės kas mėnesį mokėti įmokas, o vyras su tuo sutiko. Po to, V. P. nukentėjusįjį parvežė namo į (duomenys neskelbtini), už tai gavo 100 Eur, o Z. A. už pagalbą gaunant kreditą – 200 Eur. Jokiame sukčiavime jis nedalyvavo, kredito nepaėmė, juos užsakė Z. A.. Be to, kreditai buvo imami su nukentėjusiųjų sutikimu ir jiems suprantant, kad kreditus reikės grąžinti, o pinigai būdavo atiduodami tiems, kieno vardu imami kreditai. Jis atsakingai pareiškia, kad B. M. bei Z. M. šiuose kreditų gavimuose nedalyvavo. Z. M. nė vieno iš minėtų asmenų nėra mačiusi ir jokių kontaktų su jais nėra turėjusi, bent jau jam apie tai nežinoma (6 t., b. l. 104–107).

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Įvykio dieną (galimai gegužės mėnesį) ėjo gatve ((duomenys neskelbtini)) į parduotuvę, jie sustojo ir paklausė jo, ar norėtų uždirbti 20 Eur bei ar turi sąskaitą banke, ar neturi reikalų su antstoliais. Kitą dieną jie nuvežė nukentėjusįjį į Marijampolę, o jis atidarė sąskaitą „Šiaulių banke“, paskui važiavo į Vilnių. Kaltinamieji paprašė jo asmens tapatybės kortelės. Kadangi Vilniuje niekad nėra buvęs, tą dieną ten ir pernakvojo. Sakė, kad turi giminaičiai atsiųsti pinigų, o jie turi problemų su antstoliais, todėl prašė, kad A. P. išimtų pinigus. Už tai jam pažadėjo 20 Eur. Kitą dieną nukentėjusysis išėmė 1500 Eur, kuriuos atidavė kaltinamiesiems. Kaltinamieji jį parvežė namo, davė 20 Eur ir viskas. Paskui jis gavo sąskaitą iš „Vivus.lt“ dėl 63 Eur apmokėjimo, todėl kreipėsi į policiją. Tuo metu nukentėjusysis nedirbo, gauna invalidumo išmoką, todėl norėjo užsidirbti. Banke jis pasirašinėjo dokumentus, atsidarė sąskaitą. Grįžęs į automobilį, gautus kodus padėjo ant automobilio galinės sėdynės. Vilniuje jis buvo tris paras, po to, jį parvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Internetu ir internetine bankininkyste naudotis nemoka, anksčiau nėra ėmęs greitųjų kreditų. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad buvo telefonų salone, kuriame pirko telefoną, nes kaltinamiesiems jo reikėjo. Moteris jo vardu pirko minėtą telefoną, teigė, kad sąskaitas susimokės patys. A. P. nurodė, kad automobilį vairavo V. P., kartu važiavo Z. A.. Kitų asmenų nebuvo.

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 16 val. ėjo pas draugą pasiskolinti įrankio. Jam einant (duomenys neskelbtini) sustojo sidabrinės spalvos automobilis Mercedes, kurio valstybinių numerių tiksliai nepamena (skaičiai galėjo būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)). Automobilyje buvę du jauni romų tautybės asmenys, (vyras ir moteris) teiravosi, kur gyvena S. B.. Jis paaiškino, tačiau minėti asmenys paprašė parodyti. Vyras sutiko ir įsėdo į jų automobilį. Vairuotojas A. P. pasiūlė užsidirbti 200 Eur ir paaiškino, kad nieko sudėtingo daryti nereiks, į banko sąskaitą bus pervesti pinigai, o A. P. juos turės išgryninti ir atiduoti. Kaltinamasis minėjo, kad pardavė butą, tačiau turi problemų su antstoliais, todėl negali į savo sąskaitą gauti pinigų. A. P. sutiko papildomai užsidirbti. Jie sutarė, kad romų tautybės asmenys atvažiuos jo paimti kitą dieną apie 10 val. toje pačioje gatvių sankirtoje. Atvykus prie S. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), prie kapinių, tikslaus adreso nežino, nukentėjusysis išlipo ir nuėjo savo reikalais. Nežino, ar romų tautybės asmenys buvo pas S. B.. A. P. pasakė neturintis banko sąskaitos, todėl kaltinamasis pasiūlė atidaryti naują sąskaitą banke. 2018 m. gegužės 10 d. apie 10 val. minėtas automobilis su tais pačiais asmenimis atvyko į sutartą vietą. A. P. įsėdo į automobilį ir visi nuvažiavo į Marijampolę atidaryti banko sąskaitos. Nukentėjusysis klausė, kodėl važiavo ne į Lazdijus, tačiau kaltinamasis atsakė, kad taip reikia. Atvykus prie Šiaulių banko, kaltinamasis A. P. papasakojo, ką sakyti nuėjus į banką, t. y., kad nori atsidaryti sąskaitą ir nurodė būtinai paimti elektroninės bankininkystės duomenis. A. P. banke atsidarė sąskaitą, jam padavė du lapus su visokiais kodais ir pasakė, kad kortelė bus už savaitės. Jis su minėtais dokumentais grįžo į tomų tautybės asmenų automobilį, kur moteris sėdėjo gale, o vyras prie vairo. Automobilyje romų tautybės asmenys dažnai savo kalba kalbėjo telefonu. Nei prieš atvykstant į banką, nei po išėjimo niekur daugiau sustoję nebuvo, nematė, kad jie susitiktų su kokiais asmenimis, tačiau kai nuėjo į banką, jie laukė ant suoliuko netoli banko, ne automobilyje. Po to visi vyko į Vilnių, kur A. P. nakvojo romų tautybės asmenų bute. Kelionės metu moteris paprašė parodyti lapus, kuriuos nukentėjusysis gavo banke, vėliau juos padėjo ant automobilio sėdynės. Kitą dieną apie 15 val. į A. P. banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, apie tai informavo kaltinamieji. Tada visi nuvyko į prekybos centre esantį „Šiaulių banką“, kur A. P. turėjo nuimti į jo sąskaitą pervestus 1500 Eur. Romų tautybės asmenys laukė šalia banko esančioje kavinukėje. A. P. nuėmė pinigus ir juos padavė kaltinamajai, kuri juos įsidėjo į rankinę. Po to, visi nuėjo pavalgyti į kažkokią kebabinę, esančią netoliese. A. P. klausė, kur jam dėti banke gautus lapus, tačiau jie niekam nebuvo reikalingi, todėl išmetė į šiukšlių dėžę, esančią prekybos centre. Maždaug 19–20 val. nukentėjusįjį parvežė namo į (duomenys neskelbtini) ir už atliktą darbą davė 20 Eur. A. P. pasakė, kad buvo tartasi kitaip, tačiau romų tautybės asmenys teigė, kad ne visus pinigus jiems pervedė. Kuomet perves likusią dalį ir jis juos išims, atsiskaitys su juo iki galo. A. P. 2018 m. birželio 29 d. gavo laišką iš www.vivus.lt, kuriame nurodyta, kad vėluoja sumokėti 62.28 Eur kreditą. Jis kreditų jokių niekada nėra ėmęs. Mano, kad jo vardu kreditą paėmė romų tautybės asmenys, kurie prisistatė Remigijaus ir Ingos vardais (3 t., b. l. 151–152).

Nukentėjusysis A. P., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad romų tautybės asmenis galėtų atpažinti. Vyras buvo maždaug 25 metų amžiaus, tamsių, trumpų plaukų, su trumpa barzda, 165–170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Moteris buvo truputį jaunesnė, ilgų (iki pečių), tamsiai juodų, lygių plaukų, ant veido jokių apgamų ar kitų žymių nebuvo, ji buvo apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vieną dieną ji plaukus nešiojo palaidus, o kitą dieną buvo susirišusi į kuodą. Po nagrinėjamo įvykio praėjus kelioms dienoms, jam į mobilųjį telefoną paskambino tas pats vyras, vardu Remigijus, ir klausė, kaip jam sekasi ir ar jis dar negavo jokio laiško. Jam atsakius, kad jokio laiško negavo, vyras prašė pranešti apie gavimą. Kokiu numeriu skambinti nepasakė, tačiau nukentėjusysis užsirašė telefono numerį, iš kurio buvo skambinta. Kai gavo iš www.vivus.lt laišką dėl 62 Eur skolos, iš karto paskambino užsirašytu numeriu, bet vyras neatsiliepė, nors jo telefonas buvo neišjungtas. Paskambinus kelis kartus ir niekam nurodytu numeriu neatsiliepus, jis suprato, kad minėti romų tautybės asmenys jį apgavo, t. y. jo vardu paėmė paskolą ir gautus pinigus pasisavino sau. Iš viso jis jiems išėmė 1500 Eur, tačiau kokią tikslai paskolą jie paėmė jo vardu, nežino. Jis pats jokių dokumentų dėl paskolos išdavimo jokioje įstaigoje, nei internetu nepildė ir niekam jokių prašymų pats neteikė. Nei vyras, nei moteris iš jo dokumentų, kuriuos jam davė Marijampolėje esančiame „Šiaulių banke“, paėmę nebuvo, tačiau jie buvo prašę jo parodyti dokumentus, kai važiavo iš Marijampolės į Vilnių, o paskui juos laikė padėtus atvirai, kai buvo apsistoję Vilniuje kažkokiuose apartamentuose, todėl bet kuriuo laiku jie šiuos duomenis galėjo nufotografuoti. Banke mokėjimo kortelės jam iš karto išdavę nebuvo, sakė, kad ją galės atsiimti tik po savaitės, todėl jos neturėjo ir vėliau neatsiėmė. Kokius tiksliai dokumentus davė banke, jis pasakyti negali, nes nesigilino, iš viso buvo du A4 formato lapai. Po to, kai jiems Vilniuje banke išėmė 1500 Eur, A. P. šiuos lapus prie jų išmetė į šiukšliadėžę. Iš kur romų tautybės asmenys sužinojo, kad jam yra pervesta 1500 Eur, jis nežino, tačiau gali būti, kad jie į telefoną gavo SMS žinutę. Į jam priklausantį telefoną niekas jokios žinutės apie tai, kad į jo asmeninę sąskaitą yra pervesta 1500 Eur, nesiuntė. Be to, jiems laukiant, kol perves į jo sąskaitą pinigus (jie minėjo, kad pinigus turi persiųsti su jais buvusios moters brolis iš Ispanijos), moteris paprašė paimti nukentėjusiojo vardu mobiliojo telefoną, tačiau jie susimokės patys. Iš pradžių jis to daryti nenorėjo, tačiau moteris vis įkalbinėjo, todėl sutiko tai padaryti. Tada jie nuvežė A. P. į kažkokį prekybos centrą ir ten esančiame „Tele2“ salone jis paėmė savo vardu mobilųjį telefoną, kurį išsirinko romų tautybės asmenys ir pasiėmė sau. Kiek pamena, visus reikalingus duomenis pateikė pats, nei vyras, nei moteris kažkokių duomenų pardavėjai nesakė. Iki šiol jokio laiško dėl nemokamų pinigų už paimtą telefoną negavo ir niekam jokių pinigų nėra sumokėjęs. Salone išduotus dokumentus paėmė su juo buvusi moteris, jam jokių dokumentų nepaliko. Jis sutiko paimti šį telefoną tik todėl, kad romų tautybės moteris pasakė, kad jam jokių pinigų niekam mokėti nereikės. Ar telefoną ji paėmė su SIM kortele, ar be jos, nežino (3 t., b. l. 153–156).

Iš UAB „Credit Service“ 2018 m. spalio 9 d. pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 11 d. 13.18 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio interneto svetainėje www.vivus.lt buvo gauta paraiška 1500 Eur vartojimo kreditui gauti. Tą pačią dieną susisiekus su klientu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paprašyta pateikti gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus. 2018 m. gegužės 11 d. A. P. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė papildomas pajamas patvirtinančius dokumentus. Kliento tapatybė buvo patvirtinta, jam atvykus į AB „Lietuvos paštas“ Paypost skyrių Nr. 531, esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 9, bei pateikus asmens tapatybės kortelę. 2018 m. gegužės 11 d. A. P. suteiktas 1500 Eur kreditas, pervedant pinigus į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pridedamų dokumentų matyti, kad kredito bendrovei buvo pateikta pažyma apie pajamas, kurias išmokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyrius (4 t., b. l. 33–37).

Iš UAB „Tele2“ 2018 m. rugsėjo 3 d. pateiktų duomenų matyti, kad A. P. 2018 m. gegužės 13 d., „Tele2“ salone, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jam buvo išduotos 2 SIM kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo įsigytas mobiliojo ryšio telefonas Huawei P20 LITE 64 GB. Mokėjimai pagal sudarytą sutartį atliekami nebuvo. UAB „Tele2“ patyrė 6147,85 Eur žalą, nes už paslaugas nebuvo mokėta (4 t., b. l. 64, 71–77).

2018 m. rugpjūčio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. P. pateikė lapelį su ant jo užrašytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir www.vivus.lt pranešimą (3 t., b. l. 165–167).

2019 m. sausio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. P. atpažino Z. A. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (3 t., b. l. 171–175).

Iš AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. liepos 3 d. pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 10 d. A. P. vardu Šiaulių banke yra atidaryta mokėjimo kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat sudaryta „SB linijos“ paslaugos teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 11 d. iš UAB „Credit Service“ gauta 1500 Eur, iš kurių tą pačią dieną 1490 Eur A. P. išėmė AB „Šiaulių banko“ Vilniaus filiale, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25 (4 t., b. l. 6–7, 15–19).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis J. P.)

Kaltinamoji Z. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena tokio asmens. L. A. taip pat nepažįsta.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. P. nepažįsta ir jo nevežė.

Nukentėjusysis J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilyje su juo kartu buvo L. A.. Jie abu buvo vežami į Marijampolę, Jurbarką ir Vilnių. Kelionės metu kaltinamieji kalbėjo jam nesuprantama kalba. Atvykus į Vilnių, J. P. buvo nuvežtas pasirašyti dokumentų į mobiliųjų telefonų saloną. Už tai pinigų negavo. Kai skambino policijai, buvo bute kartu su L. A.. Nukentėjusysis gauna invalidumo išmoką, jį kamuoja ligos. Tuo metu kai vyko įvykis, vartojo alkoholį.

Nukentėjusysis J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, gauna invalidumo išmoką, nes turi (duomenys neskelbtini), tačiau teismo neveiksniu nėra pripažintas. Jam sunku orientuotis aplinkoje, suprasti kažkokius dokumentus bei jų svarbą. 2018 m. gegužės 26 d. apie 21 val., jam būnant namuose, pas jį tamsios spalvos automobiliu atvyko jo pažįstamas L. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Su juo kartu buvo tamsaus gymio (panašūs į romų tautybės), nepažįstami asmenys (vyras ir moteris). L. A. paprašė padėti, o J. P. sutiko, todėl įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Kelionės metu vairuotojas ir moteris kalbėjosi savo kalba. Jie važiavo nemažai laiko, į kokią vietą buvo nuvežtas nežino, nes buvo tamsu ir jis nesiorientavo. Kuomet prašvito, jis matė televizijos bokštą, todėl suprato, kad yra Vilniuje. L. A. su juo jau nebuvo, kur jis dingo, nežino, nes buvo užmigęs. Automobilyje buvo tik J. P. ir automobilio vairuotojas, jie nuvyko į parduotuvę. J. P. buvo kasdieniškai apsirengęs ir minėtiems asmenims kažkas netiko, todėl jam lietuviškai pasakė, kad reikia persirengti. Jam nupirko džinsus ir marškinėlius. Nuvažiavo į kažkokį butą, kur nukentėjusiajam liepė persirengti ir išsimaudyti. Jis taip ir padarė, po to nuvažiavo į kitą parduotuvę, kur J. P. romų tautybės asmenys liepė pasirašyti dokumentus, todėl jis taip ir padarė, tačiau nesuprato, jų turinio. Jie buvo parduotuvėje, kur prekiaujama mobiliojo ryšio telefonais. Kaltinamasis pasakė, kad duos nukentėjusiajam telefoną. Išėjus iš parduotuvės, J. P. buvo nuvežtas į butą, esantį antrame aukšte, kur buvo ir L. A.. Vyras, kuris jį atvežė, pasakė, kad čia lauktų pirmadienio ir palikęs raktą išvažiavo. Nukentėjusysis buvo išsigandęs ir nežinojo, kur randasi ir kodėl. J. P. turėjo telefoną, todėl paskambino seseriai J. S. ir pranešė, kad yra Vilniuje užrakintas. Netrukus juos paėmė Vilniaus policija, po to, pažįstamas R. B. parvežė namo. 2019 m. gegužės 15 d. J. P. gavo pranešimą, kad yra jam registruotas laiškas. Kadangi pats nieko nesupranta, skambino seseriai, kuri, patikrinusi dokumentus, pasakė, kad jis skolingas už kažkokius telefonus. Jis pats jokių telefonų niekada nepirko ir neėmė išsimokėtinai. Supranta, kad juo pasinaudojo asmenys, kurie buvo nusivežę į Vilnių (5 t., b. l. 71–72).

Nukentėjusysis J. P., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad moteris, kuri jį vežė į Vilniaus miestą, buvo neaukšto ūgio (apie 160 cm), tamsių, ilgio maždaug iki pečių plaukų. Išskirtinis požymis nosis, kuri buvo nevisai tiesi, su kuprele ir ilga, todėl labiausiai įsiminė. Dar kartą pamatęs tą pačią moterį, galėtų atpažinti. Vyras, kuris buvo su moterimi, atrodė vidutinio kūno sudėjimo, tamsaus veido, trumpų plaukų, priekyje viršuje praplikęs, išskirtinių požymių daugiau nepastebėjo. Vyro, kuris buvo kartu su moterimi, dar kartą pamatęs atpažinti negalėtų, nes jam labiau įsiminė moteris (5 t., b. l. 73).

2019 m. birželio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. P. atpažino Z. A., kaip asmenį, kuri jį ir L. A. vežėsi į Vilnių, kur jis pasirašė kažkokius dokumentus (5 t., b. l. 80–82).

Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam matyti man du vyrai (nurodė V. R. ir A. P.). Kiek pamena, buvo gautas iškvietimas Žemaitės gatvėje, kad šie vyrai laukė policijos pareigūnų. Buvo bandoma išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet buvo matyti, kad žmonės nesiorientuoja aplinkoje, jie negalėjo nieko paaiškinti, todėl buvo nuvežti į antrąjį policijos komisariatą, kur buvo informuotos giminės ir jie perduoti joms. Galimai vienas iš vyrų turėjo kažkokią negalią. Pranešime buvo parašyta, kad jie yra ne vietiniai ir laikomi bute, jei gerai prisimena, telefonu bandė kalbėtis su jais, tačiau negalėjo papasakoti kur jie laikomi. Pranešimas buvo dėl to, kad minėti asmenys per prievartą yra laikomi kažkokiame bute. Iš jų kalbų nieko nėjo suprasti.

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo parodė, kad dirba Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, tačiau 2018 metų gegužės mėnesį dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Viena iš jo funkcijų buvo reaguoti į įvykius. Tikslios datos ir laiko jis pasakyti negali, tai galėjo būti 2018 metų gegužę, vakare, jis dirbo vienas, su žymėtu tarnybiniu automobiliu. Per raciją gavo pranešimą, jog Vilniuje, Žemaitės g. 8, yra sulaikyti 2 paieškomi asmenys, kurie neva buvo prieš tai užrakinti kažkokiame bute. Jam privažiavus į vietą, ten jau buvo patrulių ekipažas, su kuriais buvo 2 asmenys, vyrai. Aiškinantis aplinkybes, nustatyta, jog jie buvo ieškomi, nes prieš tai vieno iš šių asmenų giminaitė pranešė, jog jie užrakinti kažkokiame bute. Jis neatsimena, ar minėti asmenys buvo neblaivūs, tačiau su jais buvo sunku susikalbėti, iš pokalbio atrodė, kad jie sunkiai susivokia aplinkoje. Bendraujant su jais, teiravosi, kokiame bute jie buvo užrakinti, kas užrakino, tačiau jokio konkretaus paaiškinimo ar naudingos informacijos nepasakė. Negalėjo pasakyti ar aprodyti, kuriame name, kokiame bute buvo užrakinti. Kadangi jie negalėjo nurodyti buto, nei paaiškinti, kur buvo užrakinti, asmenys buvo pristatyti į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, kur telefonu buvo informuota vieno iš vyrų sesuo, jog asmenys rasti. Sesuo, kiek pamena, surado pažįstamą, kuris automobiliu turėjo atvažiuoti į Vilnių pasiimti abu asmenis, nuvežti namo, tačiau kur tiksliai, į kokį miestelį jau neatsimena. Pasibaigus jo darbo laikui, asmenys vis dar buvo komisariate, jis išvažiavo namo, asmenis paliko su budėtojais, kad sulauktų asmens, kuris turėjo juos nuvežti namo (5 t., b. l. 118–119).

Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta daug ką iš esančių asmenų, jam matyti ir kaltinamieji. Pas jį buvo atvažiavę romų tautybės žmonės (vyras ir moteris) ir klausė, ar turi metalo, už kurį jam davė degtinės. Kitą dieną pamatė, kad buvo paimti vertingi daiktai. Po savaitės pas motiną atvyko romų tautybės asmenys, kurie sakė, kad žino, kas pavogė daiktus. Jie pasiėmė L. A. kartu ir nuvyko pas J. P.. Visi kartu jie nuvažiavo į Kauną, o po to į Vilnių. Liudytojas nakvojo bute kartu su vyru ir moterimi, tačiau J. P. kartu nebuvo. Paskui minėti romų tautybės žmonės atvežė jį pas J. P. į kitą butą, nupirko butelį degtinės ir dešrelių, nes buvo nevalgę gal tris paras. Jie išgėrė alkoholį ir pastebėjo, kad buto durys atrakintos, todėl pasišalino iš buto. Juos surado policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą.

Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų pavasarį, tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus atvažiavo romų tautybės asmenys, kurie supirkinėjo metalo laužą. Jis turėjo senų sudegusių šaldytuvų, kuriuos atidavė už alaus butelį. Šalia minėtų šaldytuvų, kurie buvo sukrauti sodybos kieme, buvo suvirinimo aparatas. Romų tautybės asmenys kraudamiesi šaldytuvus, įsikrovė ir jo suvirinimo aparatą, kai jis buvo namuose, todėl tai pastebėjo tik kitą dieną po jų išvykimo. Dėl to liudytojas į policiją nesikreipė ir pareiškimo nepateikė. Maždaug po dviejų mėnesių, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti 2018 metų gegužės mėnuo, jis pastebėjo pas savo motiną, kuri gyvena tame pačiame kaime, atvykusius romų tautybės asmenis. Atvykę buvo vyras ir moteris. Vyras buvo apie 1,60 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plikas, su akiniais nuo saulės, moteris buvo tamsaus gymio, ilgų, juodų, tiesių plaukų. Išskirtiniai moters požymiai – didelė, ne tiesi nosis su kuprele. Tiek vyrą, tiek moterį dar kartą pamatęs galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. Priėjęs arčiau, jis pamatė, kad tai – ne tie asmenys, kurie ėmė iš jo metalą, tačiau vis tiek pas juos paklausė, kur jo suvirinimo aparatas. Vyras jam atsakė, kad jis suvirinimo aparato neėmė, tačiau žino, kad jis yra Simne ir pasiūlė nuvežti pasiimti. Liudytojas sutiko ir jie trise išvažiavo, pakeliui paprašė užsukti pas jo draugą J. P.. Todėl visi minėti asmenys išvažiavo pilkos spalvos Ford Mondeo automobiliu, kurios valstybinių numerių skaičiai galimai (duomenys neskelbtini). Jie vyko per Marijampolę iki Panemunės mikrorajono, esančio Kaune. Tas vietas puikiai pažįsta, kadangi ten yra buvęs daugybę kartų. Panemunėje minėtas vyras ir moteris susitiko su kitais romų tautybės asmenimis, jie kažką tarpusavyje kalbėjo jam nesuprantama kalba. Kelionės metu jie bendravo tarpusavyje jam nesuprantama kalba, su juo romų tautybės asmenys kalbėjo daugiausiai rusiškai. Baigę kalbėtis Panemunėje, minėti vyras ir moteris atnešė jiems butelį degtinės ir išvažiavo. Jie sakė liudytojui, kad būna Panevėžyje, tačiau jis pasakė, kad žino kur jie būna ir klausė, kada važiuos į Simną. Po to, nuvažiavo į Vilnių, kur sustojo Ozo gatvėje. Vyras, kuris juos atvežė, kažkam paskambino ir atvažiavo kitas romų tautybės asmuo su VW Golf markės automobiliu. Jis pasiėmė J. P. ir išsivežė. Jie trise nuėjo į kažkokį viešbutį, ten kambaryje liudytojas klausė, dėl ko jis čia yra, norėjo išeiti, tačiau vyras duris užrakino ir pasakė, kad eitų miegoti, nieko jam daugiau neaiškino. Jis atsigulė ant žemės, o vyras ir kartu buvusi moteris atsigulė į lovą. Atsikėlus ryte atėjo tas asmuo, kuris buvo išsivežęs J. P.. Kaip suprato iš jų kalbos, jie nakvojo kažkur kitoje gatvės pusėje. Atėjęs vyras atnešė J. P. drabužius ir pasakė, kad J. P. išgėrė ir prisituštino į kelnes, todėl jį perrengė, padėjo drabužius ir išėjo. Jis pas vyrą, kuris juos atvežė į Vilnių, klausė, kada juos veš namo, jis atsakė, kad tuoj, tik dar pas direktorių nuvažiuos. Nuvažiavo kažkur link stoties, sustojo, matė, kad atvažiavo ir automobilis, kuriame buvo J. P.. Vyras ir moteris, kurie vežėsi jį, išlipo ir jį užrakino automobilyje, liepė laukti. Matė, kad J. P. su romų tautybės asmeniu, kuris jį atvežė, ir su romų tautybės asmenimis, kurie atvežė liudytoją, visi kažkur nuėjo. Jie sugrįžo maždaug už dviejų valandų. J. P. įsodino į VW golf automobilį, o jį tie patys asmenys (vyras ir moteris) nuvežė į kitoje kelio pusėje esantį butą pirmame aukšte. Jiems atvykus tame bute nieko nebuvo. Liudytojas buvo paliktas bute, o netrukus į jį atvežė ir J. P., kuris turėjo vieno litro talpos degtinės butelį ir dešrelių. Juos tame bute paliko. Jie su J. P. išgėrė maždaug pusę butelio ir jis patikrino duris, pamatė, kad jos atrakintos. Prieš tai jam skambino brolis, kuris sakė, kad randasi kažkur Vilniuje. Po to jam paskambino ir pasakė, kad yra iš policijos kriminalistas, kuris jiems liepė išeiti iš buto ir eiti link kokios nors parduotuvės. Jie su J. P. išėjo iš buto ir ėjo per kelią, ne per pėsčiųjų perėją, ten juos sustabdė policija ir netrukus atvyko kriminalistas, kuris juos paėmė ir nuvežė į komisariatą. Ten kriminalistas kažką surašė ir liepė jiems pasirašyti, tačiau nežino tiksliai ką. Kiek žino, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Po to atvyko pažįstamas iš (duomenys neskelbtini)., ir juos parvežė namo. Jis pats dėl šio įvykio niekaip nenukentėjo, niekur jokių dokumentų nepasirašinėjo, savo jokio dokumento niekam davęs nebuvo, nes jo neturėjo. Kiek žino, J. P. buvo nusivežę paimti kažkokių telefonų ir girdėjo, kaip J. P. policijoje sakė, kad pasirašė ant kažkokių dokumentų, tačiau ką, kada, kur jis pasirašė, jis nematė ir nežino, pas jį daugiau neklausinėjo ir jis jam nepasakojo, todėl daugiau apie šį įvykį papasakoti nieko negali. (5 t., b. l. 122–124).

2019 m. birželio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad L. A. atpažino 1 nuotraukoje esančią Z. A., kaip asmenį, kuri jį ir J. P. vežėsi į Vilniaus miestą, kur J. P. pasirašė kažkokius dokumentus (5 t., b. l. 125–129)

2019 m. spalio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog L. A. atpažino 3 nuotraukoje esantį V. P. kaip asmenį, kuris jį ir J. P. vežėsi į Vilniaus miestą bei vairavo automobilį (5 t., b. l. 140–145).

UAB „Mobili prekyba“ 2019 m. liepos 30 d. pateikė informaciją, kad 2018 m. gegužės 27 d. UAB „Mobili prekyba“ salone, adresu Vilnius, Ozo g. 25, J. P. vardu buvo sudaryta „Mokilizingas“ vartojamojo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo įsigyti 2 mobiliojo ryšio telefonai Samsung Galaxy S9+, kiekvienas 784,25 Eur vertės. AB „Mokilizingas“ yra atsiskaičiusi su UAB „Mobili prekyba“ už minėtos vartojamojo kredito sutarties sudarymą (5 t., b. l. 148).

AB „Mokilizingas“ pareiškime dėl galimai apgaulės būdu sudarytos sutarties nurodyta, kad 2018 m. gegužės 27 d. UAB „Mobili prekyba“ salone, adresu Vilnius, Ozo g. 25, J. P. vardu, tarpininkaujant UAB „Mobili prekyba“, buvo sudaryta AB „Mokilizingas“ vartojamojo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsigyti 2 mobiliojo ryšio telefonai Samsung Galaxy S9+. Perduoto turto vertė 1568,50 Eur. Įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo vykdomi. Bendras įsipareigojimas pagal sutartį 2323,80 Eur (5 t., b. l. 155–162).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas <...> neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti <...>.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis V. R.)

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

1) nukentėjusiojo V. R. vardu 2018 m. balandžio 16 d. 11.13 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungus prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.vivus.lt, buvo pateikti jo registracijos ir identifikavimo duomenys bei sudaryta su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartis 1500 Eur paskolai gauti, o minėta bendrovė tą pačią dieną pervedė į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervedė 1500 Eur kreditą;

2) nukentėjusiojo V. R. vardu 2018 m. balandžio 16 d. 12.42 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungus prie UAB „Nordecum“ interneto svetainės www.smspinigai.lt, buvo pateikti jo registracijos ir identifikavimo duomenys bei sudaryta su UAB „Nordecum“ vartojimo kredito sutartis 1500 Eur paskolai gauti, o minėta bendrovė tą pačią dieną pervedė į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervedė 1425 Eur kreditą;

3) nukentėjusiojo V. R. vardu 2018 m. balandžio 17 d. 15.17 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungus prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.ecocredit.lt, buvo pateikti jo registracijos ir identifikavimo duomenys bei sudaryta su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartis 600 Eur paskolai gauti, o minėta bendrovė tą pačią dieną pervedė į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervedė 600 Eur kreditą.

Nors kaltinamieji Z. A. ir V. P. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad minėtas paskolas pasiėmė pats nukentėjusysis V. R. savo iniciatyva, tačiau tai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis nemoka naudotis kompiuteriu, internetu, nežino, kaip imti paskolą internetu, neturi elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), o jo telefonas yra mygtukinis. Nukentėjusysis nurodė, kad bylai reikšmingu laiku kaltinamieji, pasivadinę svetimais vardais – atitinkamai Dariumi ir Inga, atvažiavo į kaimą, kuriame gyvena jis. V. R. buvo pasiūlyta užsidirbti, nukentėjusysis sutiko su tuo, pasiėmė savo banko mokėjimo kortelę, kitus dokumentus ir jis buvo nuvežtas kaltinamųjų į Vilnių. Pernakvojus kitą rytą nuėjo į banką, kur jam banko darbuotojas davė elektroninės bankininkystės dokumentus, o jis perdavė šiuos dokumentus kaltinamiesiems. Vėliau buvo išimti pinigai iš bankomatų. Kaltinamieji visą laiką buvo su nukentėjusiuoju. V. R. nebuvo duodami pinigai. Vėliau nukentėjusysis buvo V. P. nuvežtas namo. Nukentėjusysis davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 122–125, 127–133). Liudytoja V. M. bylą nagrinėjant teisme taip pat patvirtino, kad nematė, jog V. R. naudotųsi kompiuteriu ar internetu bei nežinojo, kad būtų ėmęs paskolų. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių V. R. ir liudytoja V. M. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ir (ar) apkalbėti kaltinamuosius. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis savarankiškai negalėjo paimti paskolų internetu (naudodamasis internetine bankininkyste) dėl objektyvios priežasties – dėl nemokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir 2018 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad Z. A. 2018 m. balandžio 16 d. per Lietuvos paštą į nukentėjusiojo sąskaitą įnešė 3 Eur (nurodyta skola) (1 t., b. l. 150, 152). Akivaizdu, kad V. R., iš tiesų norėdamas gauti paskolą ir mokėdamas naudotis interneto technologijomis, pats įneštų minėtą pinigų sumą į savo banko sąskaitą. Be to, byloje nenustatyta, kad V. R. iš tiesų reikėjo imti paskolų. Z. A. ir V. P. versija, kad nukentėjusysis draugavo su Z. A., jie gyveno kartu, todėl jiems buvo būtina gauti pinigų, paneigta paties V. R. parodymais, kad jis niekada nedraugavo su kaltinamąja. Šiuo atveju neįtikėtina, kad Z. A. su nukentėjusiuoju, tarp kurių yra nemažas metų skirtumas, siejo romantiniai santykiai, juolab jie per itin trumpą laiką neva nusprendė gyventi kartu. Šiame kontekste pasakytina, kad liudytoja V. M. apibūdino V. R. kaip patiklų, nesuvokiantį, kad jį gali kažkas apgauti. Todėl nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl savo būdo, asmeninių savybių buvo įtikintas kaltinamųjų vykti į kitą miestą (Vilnių) ir buvo juo pasinaudota, kad būtų paimtos paskolos nukentėjusiojo vardu, o iš bendrovių gauti pinigai būtų išgryninti.

Byloje nustatyta, kad V. R. buvo nuvežtas į „Swedbank“ AB „Akropolio“ klientų aptarnavimo centrą, esantį Vilniuje, Ozo g. 25, kad V. R. gautų identifikavimo kodų kortelę, kurią V. P. su Z. A. šalia minėto banko iš V. R. paėmė kartu su V. R. mokėjimo kortele, taip kaltinamieji neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi. Tai buvo daroma su abiejų kaltinamųjų žinia, todėl jie veikė kaip vykdytojai. Atsižvelgiant į tai, ši V. P. ir Z. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

V. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nuvežė Z. A. ir V. R. į Vilnių, tačiau kaltinamasis nežinojo, ką minėti asmenys veikė, taip pat nevežė jų į banką. Kita vertus, tokie V. P. parodymai prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams, bet ir paties kaltinamojo rašytiniams parodymams, pateiktiems ikiteisminio tyrimo metu, kad „nukentėjusysis pasiūlė paimti kreditą nuomai ir pragyvenimui, todėl Z. A. informavo, kad tą galima padaryti internetu, tik reikia turėti elektroninę bankininkystę (ją galima pasidaryti banke). V. P. paprašytas nuvežė juos abu į banko „Swedbank“ skyrių, kur V. R. buvo suteikti elektroninės bankininkystės duomenys. <...> Kiek pamena, jie gavo 1500 Eur, kuriuos išgrynino bankomate prie kažkokios parduotuvės Vilniuje. Sugrįžęs su pinigais, nukentėjusysis sumokėjo V. P. už kelionę 70 Eur ir jis išvyko į Marijampolę.“. Taigi V. P. baudžiamojo proceso metu davė visiškai prieštaringus parodymus, ar jis žinojo, kad nukentėjusiojo vardu buvo imamos paskolos, ar ne. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. P. visų pirma kaip asmuo, vairuojantis automobilį, buvo reikalingas, kad nukentėjusysis buvo nuvežtas į Vilnių, vežiojamas po šį miestą, taip būtų realizuotas nusikalstamas tikslas.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamieji Z. A. ir V. P. įgijo pinigus, kurie buvo gauti V. R. vardu. Pirma, tokią aplinkybę nurodė pats nukentėjusysis, apklausiamas baudžiamojo proceso metu. Antra, 2018 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota AB „Swedbank“ pateiktų nuotraukų iš bankomato apžiūra. Dalyje pateiktų nuotraukų matyti būtent Z. A. veidas (2 t., b. l. 130–136). V. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. R. sumokėjo kaltinamajam už kurą. Taigi kaltinamasis iš dalies pripažino, kad įgijo nukentėjusiojo vardu tam tikrą pinigų sumą, gautą iš paskolos (ikiteisminio tyrimo metu rašytiniuose parodymuose jis aiškiai nurodė tokią aplinkybę). Kita vertus, V. P. šiuo atveju bando sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nes pats V. R. teigė, kad V. P. buvo tuo metu, kai ne vieną kartą išimami pinigai iš pasiimtų paskolų. Todėl neabejotina, kad tai buvo daroma su kaltinamojo žinia. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. P. su Z. A. veikė kaip bendrininkai, todėl jiems inkriminuojama bendrai įgyta pinigų suma.

Pagal byloje esantį banko „Swedbank“ išrašą iš V. R. banko sąskaitos buvo išimta: 1) 1000 Eur (2018 m. balandžio 16 d. 18.56 val.); 2) 1000 Eur (2018 m. balandžio 17 d. 0.33 val.); 3) 100 Eur (2018 m. balandžio 17 d. 0.35 val.); 4) 100 Eur (2018 m. balandžio 17 d. 0.35 val.); 5) 100 Eur (2018 m. balandžio 17 d. 0.36 val.); 6) 621,36 Eur (2018 m. balandžio 17 d.); 7) 600 Eur (2018 m. balandžio 17 d. 16.38 val.), t. y. iš viso 3521,36 Eur (1 t., b. l. 152–153).

Taigi Z. A. ir V. P. bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule, pasinaudodami V. R. vardu, įgijo vartojimo kredito bendrovių suteiktas paskolas už minėtą pinigų sumą. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonių, kad kaltinamieji suvokė, kad apgaule įgyja svetimą turtą, ir norėjo taip veikti.

Todėl Z. A. ir V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis A. Š.)

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. Š. vardu 2018 m. balandžio 26 d. 16.24 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungus prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.vivus.lt, buvo pateikti jo registracijos ir identifikavimo duomenys bei sudaryta su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartis 1500 Eur paskolai gauti, o minėta bendrovė tą pačią dieną pervedė į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervedė 1500 Eur kreditą.

A. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis nemoka naudotis kompiuteriu, internetu, nežino, kaip imti paskolą internetu, savo elektroninio pašto taip pat neturi, o jo telefonas yra mygtukinis. Nukentėjusysis patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku atvykę į kaimą, kuriame jis gyveno, kaltinamieji prašė padėti atidaryti banko sąskaitą ir už tai žadėjo 50 Eur atlygį. Nukentėjusysis sutiko ir jis su kaltinamaisiais nuvyko iš pradžių į Marijampolę, kur banke buvo atidaryta jo banko sąskaita, o po to jie nuvyko į Vilniuje esantį butą, kaltinamieji kažką darė su banko kortele. Kitą dieną A. Š. nuėjo į banką, išėmė pinigus ir atidavė juos kaltinamiesiems. Nukentėjusysis davė iš esmės tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 153–156). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. Š. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamuosius. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis savarankiškai negalėjo paimti paskolos internetu (naudodamasis internetine bankininkyste) dėl objektyvios priežasties – dėl nemokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis. Pažymėtina, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamuosius kaip asmenis, kurių įkalbėtas A. Š. padarė minėtus veiksmus (4 t., b. l. 173–183), tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Tai, kad darant inkriminuotas nusikalstamas veikas, dalyvavo Z. A., be kita ko, netiesiogiai įrodo aplinkybė, kad ji AB „Lietuvos pašte“ 2 kartus (pirmą kartą 5 Eur, antrą kartą 3 Eur) įnešė pinigus į A. Š. banko sąskaitą (4 t., b. l. 199–200). Akivaizdu, kad kaltinamoji, nežinodama A. Š. ir jo banko sąskaitos, kitų duomenų, negalėjo atlikti minėtų finansinių operacijų. Todėl nėra abejonių, kad Z. A. ir V. P. buvo susitikę su A. Š. ir jis buvo vežamas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir tikslais. Šiame kontekste pasakytina, kad byloje nenustatyta, jog A. Š., tuo metu gyvenusiam Lazdijų r., apskritai reikėjo vykti į Marijampolę atidaryti banke banko sąskaitą, o po to vykti į visiškai kitą miestą – Vilnių. Priešingai, toks nukentėjusiojo elgesys būtų nelogiškas. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl savo būdo, asmeninių savybių buvo įtikintas kaltinamųjų vykti į kitus miestus ir juo buvo pasinaudota, kad būtų paimta paskola nukentėjusiojo vardu, o iš bendrovės gauti pinigai būtų išgryninti. Be to, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo atveju V. P. ir Z. A., pasirinkdami skirtingų veiksmų padarymą skirtinguose miestuose, siekė apsunkinti išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nustatyti tikruosius kaltininkus.

Byloje nustatyta, kad A. Š. buvo nuvežtas į „Šiaulių banko“ Marijampolės klientų aptarnavimo centrą, esantį Marijampolėje, Kęstučio g. 9, kad jis atsidarytų sąskaitą ir gautų „SB Linijos“ paslaugos teikimo sutartį, kurią Z. A. su V. P. automobilyje iš A. P. paėmė, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė. Tai buvo daroma su abiejų kaltinamųjų žinia, todėl jie veikė kaip vykdytojai. Atsižvelgiant į tai, ši V. P. ir Z. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Pagal byloje esantį banko „Šiaulių bankas“ išrašą iš A. Š. banko sąskaitos buvo išimta 1227,74 Eur (4 t., b. l. 199). Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamieji neteisėtai įgijo minėtą pinigų sumą apgaule. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad iš banko paimta pinigų suma buvo perduota kaltinamiesiems. Teismas, įvertinęs minėtus A. Š. parodymus, neabejoja jų tikrumu. Pripažintina, kad V. P. su Z. A. veikė kaip bendrininkai, todėl jiems inkriminuojama bendrai įgyta pinigų suma. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ką jie vėliau darė su gautais pinigais.

Taigi Z. A. ir V. P. bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule, pasinaudodami A. Š. vardu, įgijo vartojimo kredito bendrovės suteiktą paskolą už minėtą pinigų sumą. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonių, kad kaltinamieji suvokė, kad apgaule įgyja svetimą turtą, ir norėjo taip veikti.

Todėl Z. A. ir V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 214 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų (nukentėjusysis A. P.)

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo A. P. vardu 2018 m. gegužės 11 d. 13.18 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje prisijungus prie UAB „Credit Service“ interneto svetainės www.vivus.lt, buvo pateikti jo registracijos ir identifikavimo duomenys bei sudaryta su UAB „Credit Service“ vartojimo kredito sutartis 1500 Eur paskolai gauti, o minėta bendrovė tą pačią dieną pervedė į nukentėjusiojo banko sąskaitą pervedė 1500 Eur kreditą.

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nemoka naudotis internetu ir internetine bankininkyste, anksčiau nėra ėmęs greitųjų kreditų, jo mobiliojo ryšio telefonas yra paprastas. Nukentėjusysis patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku kaltinamieji, atvykę į kaimą, kuriame gyveno jis, paklausė, ar nori užsidirbti 20 Eur, kad būtų atidaryta banke sąskaitą. A. P. sutiko, todėl jis buvo nuvežtas į Marijampolę, kur „Šiaulių banke“ buvo atidaryta jo banko sąskaita. Bankas išdavė dokumentus, kodus. A. P., grįžęs į automobilį, kodus padėjo ant automobilio galinės sėdynės. Po to, nuvažiavo į Vilnių, kur buvo tris paras. Kaltinamieji sakė, kad turi giminaičiai atsiųsti pinigų, o jie turi problemų su antstoliais, todėl prašė, kad A. P. išimtų pinigus. Kitą dieną nukentėjusysis išėmė 1500 Eur, kuriuos atidavė kaltinamiesiems. A. P. teisiamojo posėdžio metu atpažino V. P. ir Z. A. kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus. Nukentėjusysis, be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu atpažino Z. A. (3 t., b. l. 171–175). A. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (3 t., b. l. 151–152, 153–156). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. P. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamuosius. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusysis savarankiškai negalėjo paimti paskolos internetu (naudodamasis internetine bankininkyste) dėl objektyvios priežasties – dėl nemokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis. Šiame kontekste pasakytina, kad byloje nenustatyta, jog A. P., tuo metu gyvenusiam Lazdijų r., apskritai reikėjo vykti į Marijampolę atidaryti banke banko sąskaitą, o po to vykti į visiškai kitą miestą – Vilnių. Priešingai, toks nukentėjusiojo elgesys būtų nelogiškas. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl savo būdo, asmeninių savybių buvo įtikintas kaltinamųjų vykti į kitus miestus ir juo buvo pasinaudota, kad būtų paimta paskola nukentėjusiojo vardu, o iš bendrovės gauti pinigai būtų išgryninti. Z. A. ir V. P. versija, kad A. P. savo iniciatyva pageidavo pasiimti paskolą, o Z. A. tik padėjo jam įgyvendinti tokį norą, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Be to, visiškai neįtikėtina, kad reikėjo važiuoti į kelis skirtingus miestus, kad būtų galima pasiimti neva nukentėjusiajam reikalingą paskolą. V. P. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad nežino, ar A. P. gavo paskolą, ar ne. Kita vertus, tokie jo parodymai, be kita ko, neatitinka jo rašytinių parodymų, pateiktų ikiteisminio tyrimo metu, kad „V. P. juos nuvežė į Vilniuje esantį banką (kur važiuoti nurodė Z. A.), iš kurio nukentėjusysis parsinešė dokumentus ir korteles. Tada Z. A. telefonu užsakė paskolą, kuri, kaip suprato, buvo pervesta į atidarytą A. P. sąskaitą. Z. A. nurodymu kaltinamasis nuvažiavo prie prekybos centro, kur nukentėjusysis kartu su kaltinamąja išgrynino pinigus. Už gautus pinigus jie kavinėje pavalgė, išgėrė alkoholinių gėrimų. Z. A. informavo A. P., kad jam reikės kas mėnesį mokėti įmokas, o vyras su tuo sutiko. Po to, V. P. nukentėjusįjį parvežė namo į (duomenys neskelbtini), už tai gavo 100 Eur, o Z. A. už pagalbą gaunant kreditą – 200 Eur“ (6 t., b. l. 104–107). Taigi V. P. nurodytos aplinkybė baudžiamojo proceso metu skiriasi iš esmės. Be to, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo atveju V. P. ir Z. A., pasirinkdami skirtingų veiksmų padarymą skirtinguose miestuose, siekė apsunkinti išsiaiškinti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nustatyti tikruosius kaltininkus. Galiausiai teismas pastebi, kad nusikalstamos veikos mechanizmas yra iš esmės toks pats kaip A. Š. atveju, iš dalies – V. R. atveju. Todėl nėra abejonių, kad būtent kaltinamieji darė jiems inkriminuojamus veiksmus.

Byloje nustatyta, kad A. P. buvo nuvežtas į „Šiaulių banko“ Marijampolės klientų aptarnavimo centrą, esantį Marijampolėje, Kęstučio g. 9, kad jis atsidarytų sąskaitą ir gautų „SB Linijos“ paslaugos teikimo sutartį, kurią Z. A. su V. P. automobilyje iš A. P. paėmė, taip neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė su savimi. Atsižvelgiant į tai, ši V. P. ir Z. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Pagal byloje esantį banko „Šiaulių bankas“ išrašą iš A. P. banko sąskaitos buvo išimta 1490 Eur (4 t., b. l. 7). Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamieji neteisėtai įgijo minėtą pinigų sumą apgaule. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad iš banko paimta pinigų suma buvo perduota kaltinamiesiems. Teismas, įvertinęs minėtus A. P. parodymus, neabejoja jų tikrumu. Pripažintina, kad V. P. su Z. A. veikė kaip bendrininkai, todėl jiems inkriminuojama bendrai įgyta pinigų suma. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ką jie vėliau darė su gautais pinigais.

Taigi Z. A. ir V. P. bendrais nusikalstamais veiksmais apgaule, pasinaudodami A. P. vardu, įgijo vartojimo kredito bendrovės suteiktą paskolą už minėtą pinigų sumą. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonių, kad kaltinamieji suvokė, kad apgaule įgyja svetimą turtą, ir norėjo taip veikti.

Todėl Z. A. ir V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

Be to, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. P. 2018 m. gegužės 13 d. Vilniuje, Ozo g. 25, esančioje UAB „Tele2“ atstovybėje, sudarė sutartį su UAB „Tele2“ ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Lite“, 379 Eur vertės.

Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėmė išmanų mobiliojo ryšio telefoną, nes kaltinamiesiems reikėjo jo. Abu kaltinamieji buvo telefonų salone ir žadėjo patys mokėti sąskaitas už telefonus. Todėl A. P. sudarė sutartį su bendrovė ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį perdavė Z. A.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių A. P. būtų reikalingas išmanus mobiliojo ryšio telefonas. Atsižvelgtina į tai, kad V. P. nuvežė A. P. su Z. A. į Vilnių, o vėliau parvežė nukentėjusįjį namo po šio įvykio. A. P. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. (iki sutarties sudarymo dėl mobiliojo ryšio telefono) nebuvo išvykęs iš Vilniaus. Šiuo atveju neįtikėtina, kad V. P., bendraudamas su A. P., nežinojo apie paimtą mobiliojo ryšio telefoną iš salono. Taigi nėra abejonių, kad Z. A. veikė bendrai su V. P., kad nukentėjusysis paimtų mobiliojo ryšio telefoną ir jis būtų perduotas. Tai, kad A. P. perdavė mobiliojo ryšio telefoną Z. A., savaime nereiškia, kad V. P. nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, juolab, pasak nukentėjusiojo, jis buvo įtikintas abiejų asmenų, kad mobiliojo ryšio telefonas reikalingas. Abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kas toliau buvo daroma su aptariamu daiktu.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. P. sudarė sutartį su UAB „Tele2“ ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Lite“, įtikintas V. P. ir Z. A., nors realiai tuo daiktu nesinaudojo, jis buvo perduotas kaltinamųjų žiniai, taip pat nebuvo ruošiamasi mokėti įmokų už mobiliojo ryšio telefoną ir kitų išlaidų, patvirtina, kad kaltinamieji panaudojo apgaulę prieš UAB „Tele2“, pasinaudodami trečiuoju asmeniu, ir ta apgaulė buvo esminė.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Todėl Z. A. ir V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusysis J. P.)

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. P. UAB „Mobili prekyba“, esančioje Vilniuje, Upės g. 5, pasirašė AB „Mokilizingas“ paskolos sutartį dėl 1568,50 Eur paskolos ir įgijo du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung G965 Galaxy S9+“.

Liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam matyti kaltinamieji. Jie vežė liudytoją ir J. P. į Kauną, o po to į Vilnių. Atvažiavus į Vilniuje esantį butą, L. A. nakvojo bute, o J. P. kartu nebuvo – jie buvo išskirti. Vėliau romų tautybės žmonės L. A. nuvežė pas J. P. į kitą butą. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (5 t., b. l. 122–124). Nukentėjusysis J. P. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis su L. A. buvo nuvežti į Vilnių. Šiame mieste nukentėjusysis buvo nuvežtas pasirašyti dokumentų į telefonų saloną, už tai pinigų negavo. Tokie J. P. parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 t., 71–72, 73). Teismas, įvertinęs J. P. sveikatos būklę, neabejoja, kad nukentėjusiajam nei paskola, nei išmanieji mobiliojo ryšio telefonai nėra reikalingi. Liudytojas L. A. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jis atpažino V. P. ir Z. A. kaip asmenis, su kuriais jis ir J. P. važiavo į Vilnių. Šis liudytojas taip pat atpažino kaltinamuosius ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 125–129, 140–145). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis ar liudytojas L. A. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus. Išvadą, kad L. A. atpažino kaltinamuosius, kurie iš tiesų dalyvavo nagrinėjamame įvykyje, sustiprina ir ta aplinkybė, kad J. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino Z. A. (5 t., b. l. 80–82). Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas L. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis su J. P. buvo vežamas automobiliu Ford Mondeo, o nukentėjusysis A. Š. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad jis buvo vežamas tos pačios markės automobiliu (byloje nustatyta, kad vairuotojas buvo V. P.). Tai netiesiogiai taip pat patvirtina, kad nusikalstamai veikė V. P..

Teismas, įvertinęs J. P. sveikatos būklę, jo socialinius įgūdžius, neabejoja, kad nukentėjusysis buvo vežamas iš Lazdijų rajono į Vilnių neatsitiktinai, t. y. kad būtų galima pasinaudoti J. P. įgyvendinant nusikalstamus tikslus (paimti paskolą ir įgyti mobiliojo ryšio telefonus). Teismas šiuo atveju neabejoja, kad nukentėjusįjį vežė būtent abu kaltinamieji. Pagal bylos duomenis, atvežtas į Vilnių, J. P. buvo paimtas kito romų tautybės asmens, o nukentėjusysis UAB „Mobili prekyba“, esančioje Vilniuje, Upės g. 5, pasirašė AB „Mokilizingas“ paskolos sutartį dėl 1568,50 Eur paskolos ir įgijo du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung G965 Galaxy S9+“. Taigi V. P. ir Z. A. tikslingai perdavė nukentėjusįjį minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taigi kaltinamieji veikė bendrai su kitu asmeniu.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad J. P. nors ir pasirašė paskolos sutartį dėl 1568,50 Eur paskolos bei įgijo du mobiliojo ryšio telefonus, tačiau nukentėjusysis realiai neišreiškė tokios savo valios, o juo buvo pasinaudota. Akivaizdu, kad kaltinamieji su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė bendrai, kad būtų panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, kad visų jų naudai būtų įgyti mobiliojo ryšio telefonai. V. P. ir Z. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kas toliau buvo daroma su šiais daiktais.

Pagal bylos aplinkybes kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Todėl Z. A. ir V. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip sukčiavimas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. P. ir Z. A. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – kaltinamieji tiesiogine tyčia padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir tris nusikalstamas veikas finansų sistemai, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų. V. P. ir Z. A. veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai. Taip pat atsižvelgtina į apgaule įgytų pinigų (daiktų) vertes.

V. P. ir Z. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); Z. A. atsakomybę sunkina taip pat tai, kad ji padarė nusikalstamas veikas būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn tris kartus, šiuo metu teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba pagal individualią veiklą.

Z. A. anksčiau vieną kartą teista, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. ir Z. A. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies ir 214 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis už kiekvieną nusikalstamą veiką yra mažesnis, nei vidurkis. Švelnesnėmis, nei suėmimas, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (po tris mėnesius už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką), ir paskirti Z. A. ir V. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 2 mėnesiams. Pridėtinų švelnesnių bausmių dalys nustatomos atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti kaltinamiesiems bausmės vykdymą, vertina visų pirma tai, kad Z. A. ir V. P. padarė nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai. Jie nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Nors kaltinamieji padarė nusikalstamų veikų daugetą, tačiau pažymėtina, kad apgaule įgyto svetimo turto vertės nėra itin didelės. Nors kaltinamieji anksčiau teisti, tačiau jų teistumai išnykę. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo dėl Z. A. ir V. P. buvo priimta naujų apkaltinamųjų nuosprendžių. Be to, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesus, kad šiuo atveju kaltinamieji, būdami laisvėje, turės didesnes galimybes atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytas turtines žalas.

Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti kaltinamiesiems BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą dvejiems metams ir keturiems mėnesiams (nustatydamas tokį terminą, teismas vertina ne tik kaltinamųjų asmenybes, tačiau jų padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes).

Atidedant Z. A. ir V. P. bausmių vykdymą, jiems skirtinos pareigos:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) tokį patį laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, Z. A. ir V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus ir 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 30 procentų padarytos bendros turtinės žalos.

V. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 650 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 8).

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 66–68).

AB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 2323,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 137).

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 5010,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 54–55).

UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 6147,85 Eur turtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 78).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-152-303/2017).

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo pusseserė V. M. sumokėjo 650 Eur UAB „Sostinės kreditai“ už 600 Eur paskolą ir 50 Eur palūkanų. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jis sumokėjo 650 Eur savo pusseserei. Liudytoja V. M. patvirtino V. R. nurodytas aplinkybes. Tai, kad V. M. sumokėjo UAB „Sostinės kreditai“, patvirtina šios bendrovės pateikta informacija (3 t., b. l. 7). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. R. ir liudytojos V. M. pateikta informacija, todėl pripažintina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinės žalos, kuri priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Byloje nustatyta, kad, panaudojus prieš UAB „Nordecum“ apgaulę, V. R. vardu buvo suteikta 1500 Eur paskola. Kadangi dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala UAB (duomenys neskelbtini), todėl ji visa priteistina solidariai iš jų.

Byloje nustatyta, kad, panaudojus prieš AB (duomenys neskelbtini) apgaulę, J. P. vardu buvo sudaryta sutartis dėl dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Samsung S9+“. Ši bendrovė tikėjosi gauti iš viso 2323,80 Eur minėtos sutarties pagrindu (5 t., b. l. 158). Kadangi dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta turtinė žala AB „Mokilizingas“, todėl ji visa priteistina solidariai iš jų.

Byloje nustatyta, kad, panaudojus prieš UAB (duomenys neskelbtini) apgaulę, V. R. vardu buvo suteikta 1500 Eur paskola, taip pat siektos gauti kitos pinigų sumos (išlaidos) (18 Eur komisinis mokestis; 166,49 Eur palūkanos; 3,93 Eur vėlavimo palūkanos); A. P. vardu buvo suteikta 1500 Eur, taip pat siektos gauti kitos pinigų sumos (išlaidos) (9 Eur komisinis mokestis; 84,12 Eur palūkanos; 0,63 Eur vėlavimo palūkanos); A. Š. vardu buvo suteikta 1500 Eur paskola, taip pat siektos gauti kitos pinigų sumos (išlaidos) (30 Eur komisinis mokestis; 188,39 Eur palūkanos; 10,20 Eur vėlavimo palūkanos) (5 t., b. l. 21–39). Minėta bendrovė iš viso patyrė 5010,76 Eur turtinės žalos. Kadangi ši turtinė žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl ji priteistina iš jų solidariai.

Byloje nustatyta, kad, panaudojus apgaulę prieš A. P., UAB (duomenys neskelbtini) suteikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Lite“, 379 Eur vertės. Šis telefonas buvo įgytas bendrais kaltinamųjų veiksmais. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) patyrė kitas išlaidas (valstybės nustatytą atminties laikmenos vienkartinį mokestį 5,25 Eur; mokesčius už panaudotą laiką/papildomas paslaugas 5756,85 Eur; ekrano draudimą 6,75 Eur) (4 t., b. l. 72–76, 80–81). Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo padaryta bendra 6147,85 Eur, todėl ji priteistina solidariai iš kaltinamųjų. Šiuo atveju neturi reikšmės kuris iš kaltinamųjų ir kiek naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, nes šis daiktas buvo įgytas bendrais jų nusikalstamais veiksmais, todėl Z. A. ir V. P. turi atsakyti už civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą.

VI. Kiti klausimai

Z. A. ir V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 33–35; 130–131). Ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakete Nr. 1 esančius daiktus palikti prie bylos medžiagos.

Nukentėjusiųjų atstovės advokatės teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymus dėl išlaidų atlyginimo už suteiktas antrines teisinės pagalbos išlaidas (dėl V. R. advokatės J. T. Litvinskienės 448 Eur darbo užmokesčio ir dėl J. P. advokatės A. Saulėnienės 398,72 Eur darbo užmokesčio).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, įvertinęs V. R. ir A. Saulėnienės atstovių advokačių dalyvavimo procese trukmę, jų aktyvumą, taip pat kaltinamųjų turtinę padėtį, pripažįsta, kad iš Z. A. ir V. P. priteistina solidariai iš viso 400 Eur (už kiekvieno nukentėjusiojo atstovės advokatės paslaugas po 200 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. R.), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl V. R.), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Š.), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Š.), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P. paskolos), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P.), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P. mobiliojo ryšio telefono), ir paskirti jai laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Z. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl J. P.), ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (po tris mėnesius už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką), ir paskirti Z. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti Z. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant pareigas:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, Z. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus ir 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 30 procentų padarytos bendros turtinės žalos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl V. R.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl V. R.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 5 mėnesiams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Š.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl A. Š.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P. paskolos), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl A. P. mobiliojo ryšio telefono), ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl J. P.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (po tris mėnesius už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką), ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 2 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant pareigas:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus ir 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 30 procentų padarytos bendros turtinės žalos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. A. ir V. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš Z. A. ir V. P. solidariai priteisti:

1) nukentėjusiajam V. R. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo;

2) civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo;

3) civilinei ieškovei AB (duomenys neskelbtini) 2323,80 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo;

4) civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 5010,76 Eur (penkis tūkstančius dešimt eurų ir septyniasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo;

5) civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 6147,85 Eur (šešis tūkstančius šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš Z. A. ir V. P. solidariai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (už kiekvieno nukentėjusiojo V. R. ir J. P. atstovės advokatės paslaugas po 200 Eur) valstybės naudai.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakete Nr. 1 esančius daiktus palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis