Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo J. J. B. (J. J. B.) atstovui advokatui Algiui Tursui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. B. (J. J. B.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SPRE-2410 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (1.45)I-8226.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos sprendimu anuliuojami visi pareiškėjui išduoti Al pažymėjimai, o darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiui, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. nustatoma, jog turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjo teigimu, nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014m. spalio 31 d. jis buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, įtrauktas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas, 2013 m. sausio 10 d. jam buvo išduoti Al pažymėjimai, jis pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbo ne vienerius metus, už jį kaip darbuotoją buvo mokami mokesčiai, todėl, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) nuostatomis, pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti garantuojama teisę į socialinę apsaugą. Pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai yra grindžiami objektyvios tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Pabrėžė, jog Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktas ir mokestinis tyrimas neturi jokios įrodomosios galios pareiškėjo darbinės veiklos nustatymui, kadangi pastaraisiais buvo tikrinama įmonė, o ne jos darbuotojai. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jam Al pažymėjimai buvo išduoti 2013 m. pradžioje, jau po UAB „Suzan Mars“ mokestinio tyrimo. Atkreipė dėmesį, jog Tarnyba, turėdama duomenis apie tariamą 2010 m. patikrinimą, vis vien įtraukė pareiškėją į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba ir VSDFV ginčijamuose sprendimuose remiasi 2014 m. vykdytu operatyviu patikrinimu, kurio duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje dirbo. Skundžiamuose sprendimuose nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartis, jis nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, taigi, kadangi pareiškėjo darbo sutartys sudarytos su Lietuvoje iki bankroto bylos iškėlimo veikusia UAB „Suzan Mars“ nėra panaikintos ir yra galiojančios, pareiškėjo įsitikinimu, jam taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 48–52).

Tarnyba pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o UAB „Suzan Mars“ įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje. UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu Naugarduko g. 41, Vilnius surasti nepavyko. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo įmonėje nepavyko. Be to, Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 iki 2012 m. birželio 30 d. Išanalizavus bendrovės patirtas išlaidas nustatyta, kad pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą. Kitų išlaidų bendrovė nepatyrė. Nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija. Nėra logikos, kad darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė nei bendrovėje dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus AVMI išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas. Tai rodo, kad įkurta bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų.

Atsakovė pažymėjo, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje, tačiau Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. sąlyga taikoma tik tada, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, nustatant taikytiną teisę šio straipsnio pagrindu nepakanka tik formaliai pasirašyti darbo sutartį vienoje valstybėje narėje ir kartu vykdyti savarankišką veiklą kitoje valstybėje narėje. Šiuo atveju privalo būti akcentuojamos šios sąlygos, t. y. asmuo privalo faktiškai dirbti pagal darbo sutartį vienoje valstybėje ir šis darbas neturi būti nedidelės apimties. Paaiškino, kad, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos socialinio draudimo teisės aktai. Tarnybos nuomone, pareiškėjas savo teiginius grindžia jam naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaiso sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–42).

VSDFV teigimu, iki Tarnybos sprendimo, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai, priėmimo už laikotarpį, kuriam buvo išduoti A1 pažymėjimai dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymo, pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos Lietuvos Respublikoje nemokėjo ir neteikė mokestinėms prievolėms įvykdyti Lietuvoje reikiamos informacijos. Tai, anot VSDFV, rodo, kad pareiškėjas, kreipdamasi į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo, neturėjo tikslo būti draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, o tiesiog siekė išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje. Atkreipė dėmesį, jog nei VDI, nei Vilniaus AVMI nenustatė, kad UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, tad jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo, todėl, VSDFV nuomone, atsakovė, įvertinusi turimus duomenis, tinkamai nustatė, kad pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883 13 str. 3 d.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 85, 129).

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl taikytinos socialinio draudimo teisės pareiškėjui nustatymo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 1 d., 2012 m. liepos 30 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. buvo sudaręs darbo sutartis su UAB „Suzan Mars“ dėl reklamos agento darbo (b. l. 16–22). Pareiškėjas buvo draudžiamas valstybinu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Be to, pareiškėjas Lenkijoje vertėsi individualia veikla.

2013 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo išduoti Al pažymėjimai laikotarpiams nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. balandžio 26 d., nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 21 d., nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuo 2012 m. sausio 7 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. birželio 17 d. ir nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.

Tarnyba skundžiamu 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. SPRE-2410, atsižvelgdama į VDI ir Vilniaus AVMI duomenis apie UAB „Suzan Mars“ veiklą, t. y. kad bendrovė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, joje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti reklamos agentų pareigoms atlikti, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo, nusprendė anuliuoti pareiškėjui išduotus Al pažymėjimus ir nustatyti, kad pareiškėjui darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 9–10).

Pareiškėjas minėtą Tarnybos sprendimą apskundė VSDFV (b. l. 46–47), tačiau VSDFV ginčijamu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.45)I-8226 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 11–13).

Teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antrašinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Kadangi pareiškėjas Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį, o Lenkijoje dirbo savarankiškai, šiuo atveju taikytina Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 d. nuostatas.

Tačiau teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. reglamente (EB) Nr. 987/2009, nustatančiame Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2009) nustatytas taikymo taisykles. Pažymėtina, kad vertinant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi, neužtenka konstatuoti, kad asmuo yra sudaręs darbo sutartį vienoje valstybėje narėje, o kitoje užsiima savarankiška veikla, nes turi būti įvertintas ir vykdomos veiklos / dirbamo darbo realumas. Be to, 2012 m. birželio 28 d. įsigaliojus Reglamentui Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 883/2004 ir Reglamentas Nr. 987/2009, Reglamento Nr. 465/2012 2 str. 2 d. b punktu Reglamento Nr. 987/2009 14 str. iš dalies pakeistas įterpiant 5 b dalį, pagal kurią siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 str., neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Taigi atliekant taikytinų teisės aktų nustatymą pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d., reikia atsižvelgti ir į asmens vykdomos veiklos apimtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2010 m. vasario 18 d. bandė atlikti UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimą, bet įmonės registracijos adresu darbuotojų nebuvo rasta. Tačiau į VDI Vilniaus skyrių atvykusi UAB „Suzan Mars“ tuometinė direktorė A. M. paaiškino, kad bendrovėje įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo ir nedirba (b. l. 23). Vilniaus AVMI atlikusi UAB „Suzan Mars“ operatyvų patikrinimą taip pat nurodė, kad su Lenkijos Respublikos gyventojais sudarytos darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą), todėl minėtos įmonės veiklos tikslas galimai yra įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažesnius mokesčius Lenkijos Respublikoje (b. l. 24–29, 60–61).

Teismas sutinka su atsakovės ir VSDFV pozicija, kad minėti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje nedirbo, todėl vien tai, kad pareiškėjas buvo pasirašęs darbo sutartis su UAB „Suzan Mars“ ar buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės.

Pažymėtina, kad A1 pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką Lietuvoje nustato VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 44.3 p. nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, paaiškėjus, kad nebėra Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų. Tvarkos aprašo II skyriuje, 15 p. nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Nagrinėjau atveju konstatavus, kad pareiškėjas realiai Lietuvoje nedirbo, spręstina, kad skundžiamas atsakovės sprendimas, kuriuo anuliuoti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimai, ir VSDFV sprendimas, patvirtinantis minėtą Tarnybos sprendimą, yra teisėti ir pagrįsti todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. B. (J. J. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.