- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8089-723/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02218-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus r. 8-jam notarų biurui dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) viena priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t.y. priėmė santuokos metu įgyto turto sutuoktiniui tenkančią dalį, konkrečiai ½ viso turto, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas yra L. K. testamentinis įpėdinis. Po L. K. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, nepraleidęs įstatymų nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi į paskutinės mirusiosios gyvenamosios vietos Vilniaus rajono 8-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Palikimas priimtas testamento pagrindu, pagal kurį mirusioji jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, visą jai priklausančią žemę ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka pareiškėjui. Notarų biuras pareiškėjui negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes palikimą sudarantis turtas buvo įgytas testatorei gyvenant santuokoje su sutuoktiniu A. K.. Nors nekilnojamasis turtas įregistruotas palikėjos vardu, tačiau nuosavybės teisės į juos buvo įgytos santuokos su A. K. metu, todėl jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. Kadangi palikėja iki savo mirties nebuvo įforminusi palikimo priėmimo po vyro mirties, todėl šis faktas nustatytinas teismo tuo tikslu, kad pareiškėjas galėtų priimti palikimą pagal testamentą po L. K. mirties pilna apimtimi. Palikėjos sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje jie gyveno nuo (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė. Po sutuoktinio mirties L. K. liko gyventi šeimos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno iki savo mirties. Ji vedė ūkį, pati jį išlaikė, mokėjo mokesčius ir rinkliavas. Niekas kitas po L. K. sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo bei nepradėjo faktiškai naudotis turtu po jo mirties. Kadangi L. K. buvo senyvo amžiaus ir visiškai vieniša, jokios giminės jos nelankė, todėl kaimynystėje gyvenantis pareiškėjas ja rūpinosi ir daug jai padėjo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notarų biuro notarė A. K. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškime prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Patvirtino, kad pareiškėjo pareiškime nuosekliai ir išsamiai pateikti notarei žinomi faktai ir aplinkybės, papildomos medžiagos paveldėjimo byloje nėra.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas V. P. prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
4. Pareiškėjas pareiškime teismui suformulavo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. konkretaus nekilnojamojo turto (jo dalies) palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo kokį konkrečiai turtą faktiniu valdymu asmuo priima. Be to, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, t. y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – ir CK, 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškimas šioje dalyje (t.y. nurodyti konkretų paveldimą turtą) negali būti tenkinamas.
5. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra A. K. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).
6. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad A. K. ir L. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o L. K. mirė 2019-06-06. Iš Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notarų biuro išduoto (duomenys neskelbtini) liudijimo, notarinio registro Nr. 2012, matyti, kad L. K. palikimą priėmė pareiškėjas V. P.. Santuokos metu sutuoktiniai A. K. ir L. K. įsigijo nekilnojamojo turto, kuris buvo įregistruotas L. K. vardu. Nors nekilnojamasis turtas ir registruotas tik L. K. vardu, tačiau kadangi jis įgytas santuokos metu laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl notaras negali pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą paveldimą L. K. palikimą. Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad registre nėra įregistruota palikėjo A. K. palikimo priėmimo faktų, kas patvirtina aplinkybę, jog L. K. po savo sutuoktinio mirties dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė. Nors L. K. laiku ir nesikreipė į notarų biurą, tačiau ji toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ji toliau vedė ūkį, jį išlaikė, mokėjo mokesčius, t.y. po sutuoktinio mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo naudotis kaip savo paveldimu turtu.
7. Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad L. K. po savo sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.