- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 1-7-404/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00224-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- R. U., J. S., D. L.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gim. 1988 m. vasario 4 d., Plungės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. K. kaltinamas svetimo turto įgijimu apgaule.
Turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti R. U. turtą – 1000 Lt, M. K. (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2010 m. kovo 2 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti R. U. Olandijoje daržovių fabrike, sudarydamas su ja konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 0042, kuria įsipareigojo suteikti paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, rezervuoti gyvenamąją vietą Olandijoje, nurodydamas 2010 m. balandžio 20 d. planuojamą išvykimo datą į Olandiją, taip iš esmės apgavo nukentėjusiąją ir, paimdamas iš R. U. 1000 Lt, pagal pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412011, apgaule užvaldė nukentėjusiosios R. U. turtą – 1000 litų pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti J. S. turtą – 1000 Lt, M. K. (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2010 m. kovo 16 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti J. S. Olandijoje daržovių fabrike, sudarydamas su ja konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 0066, kuria įsipareigojo suteikti paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, rezervuoti gyvenamąją vietą Olandijoje, nurodydamas 2010 m. balandžio 20 d. planuojamą išvykimo datą į Olandiją, taip iš esmės apgavo nukentėjusiąją ir, paimdamas iš nukentėjusiosios J. S. 1000 Lt, pagal pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412034, apgaule užvaldė nukentėjusiosios J. S. turtą – 1000 litų pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti D. L. turtą – 800 Lt, M. K. Telšių g. 2, Plungės m., 2010 m. spalio 14 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti D. L. Norvegijoje žuvų fabrike, sudarydamas su juo paslaugų teikimo sutartį Nr. 00138, kuria įsipareigojo konsultuoti išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus teisingam paslaugos atlikimui, taip iš esmės apgavo nukentėjusįjį ir, paimdamas iš D. L. 800 Lt, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaitą – faktūrą Nr. MO00067, kasos pajamų orderį Nr. MAK10066, apgaule užvaldė nukentėjusiojo D. L. turtą – 800 Lt pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti G. V. turtą – 800 Lt, M. K. Telšių g. 2, Plungės m., 2010 m. lapkričio 23 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti G. V. Norvegijoje žuvų fabrike, sudarydamas su juo paslaugų teikimo sutartį Nr. 00169, kuria įsipareigojo konsultuoti įsidarbinimo Europos sąjungos šalyse klausimais, darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, supažindinti su pagrindinėmis užsienio valstybės mokestinėmis prievolėmis, kitais apgyvendinimo užsienio valstybėje klausimais, taip iš esmės apgavo nukentėjusįjį ir, paimdamas iš G. V. 800 Lt, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaitą – faktūrą Nr. MO00099, kasos pajamų orderį Nr. MAK10101, apgaule užvaldė nukentėjusiojo G. V. turtą – 800 Lt pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Be to, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti V. B. turtą – 800 Lt, M. K. Telšių g. 2, Plungės m., 2010 m. lapkričio 23 d., žodžiu melagingai pažadėdamas įdarbinti Valeriją B. N. žuvų fabrike, sudarydamas su ja paslaugų teikimo sutartį Nr. 00168, kuria įsipareigojo konsultuoti įsidarbinimo Europos sąjungos šalyse klausimais, darbo pasiūlymo ir darbo sutarties klausimais, supažindinti su pagrindinėmis užsienio valstybės mokestinėmis prievolėmis, kitais apgyvendinimo užsienio valstybėje klausimais, taip iš esmės apgavo nukentėjusiąją ir, paimdamas iš V. B. 800 Lt pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaitą – faktūrą Nr. MO00098, kasos pajamų orderį Nr. MAK10100, apgaule užvaldė nukentėjusiosios V. B. turtą – 800 Lt pinigų, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinamasis M. K. duodamas parodymus teisme, dėl visų jam pareikštų įtarimų kaltės nepripažino ir parodė, kad iš pradžių savo personalinėje įmonėje, o vėliau įsteigtoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba direktoriumi, teikė konsultavimo paslaugas išvykstantiems dirbti į užsienį apie įsidarbinimo galimybes, atlyginimo minimumą, pagal pareikalavimą parūpindavo kelionę, būstą, tačiau niekada nesiūlė konkretaus darbo, kadangi, neturėdamas licencijos, įdarbinimu neužsiėmė. Informacija internete buvo publikuojama per reklamos agentą. Sutartys su klientais buvo sudaromos tik konsultavimo pagrindu, su jomis susipažinę arba supažindinti klientai, šiuo atveju ir nukentėjusieji, jas pasirašydavo ir sumokėdavo kiekvienu konkrečiu atveju sutartą mokestį už paslaugas, gauti už suteiktas paslaugas pinigai buvo įtraukti į apskaitą, sumokėti visi reikalingi mokesčiai. Tarpininkaujant dėl įsidarbinimo konkrečiose šalyse buvo paruošęs lankstinukus, rinko informaciją viešoje erdvėje, iš konkurentų kitais būdais ir pan. Su jokia užsienio įmone nebuvo sudaręs sandorių ir neturėjo įsipareigojimų. Tai kuo yra kaltinamas, jo įsitikinimu, yra civiliniai teisiniai santykiai, paslaugų sutartys nenuginčytos, jam pareikšti kaltinimai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl turi būti išteisintas. Nukentėjusiųjų ieškinių nepripažįsta.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. U. teisme parodė, kad 2010 metų vasario mėnesio pabaigoje nusprendė pasiieškoti darbo užsienyje, todėl internete pradėjo ieškoti įmonės, kuri užsiima įdarbinimu užsienyje, konkrečiai Olandijoje, nes ten norėjo dirbti. Rado skelbimą apie M. K. individualią įmonę, kuri užsiima įdarbinimu Olandijoje daržovių fabrike ir rezervuoja gyvenamąją vietą, buvo nurodytas įmonės adresas ir kontaktinis telefonas, kuriuo paskambinusi sužinojo, kad įmonė tikrai užsiima įdarbinimu Olandijoje daržovių fabrike, garantuoja gyvenamosios vietos suradimą bei rezervavimą, nurodė preliminarų mėnesinį darbo užmokestį fabrike, tos sąlygos ją tenkino, todėl M. K. prašymu elektroniniu paštu išsiuntė savo gyvenimo aprašymą anglų ir lietuvių kalbomis, paso kopiją, mokslų baigimo diplomo kopiją, iš buvusios darbovietės rekomendaciją. Vėliau telefonu buvo informuota, kad ji atrinkta darbui Olandijoje daržovių fabrike, todėl kovo mėnesio pradžioje su draugais D. P. ir A. P. atvyko į M. K. įmonės ofisą Plungėje, kuriame be M. K. buvo dar vienas vyresnis amžiumi vyriškis, jis į jų pokalbį nesikišo. Jai buvo pateikta sutartis, kurioje buvo nurodytas planuojamas išvykimas į Olandiją balandžio mėnesį, M. K. garantavo darbo vietą daržovių fabrike, todėl ji pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį ir sumokėjo M. K. 1.000 Lt už įdarbinimą Olandijoje. Po sutarties pasirašymo M. K. ją informavo, kad išvykstant dirbti reikia pasiimti savo patalynę, nesant garantijos, kad ten ją duos, buvo surašytas pinigų priėmimo kvitas, sutarties ir kvito po vieną egzempliorių ji gavo. Balandžio mėnesio pradžioje jai paskambinęs vyriškis pasakė, kad kelionė į Olandiją yra atidedama maždaug mėnesiui, nes olandai nebaigė statyti kažkokio angaro, pažadėjo paskambinti po mėnesio. Skambučio nesulaukė, D. P. internete atsitiktinai rado informaciją, kad yra M. K. apgautų žmonių dėl įdarbinimo Olandijoje, tada įtarė sukčiavimą. Pavykus susisiekti su M. K. ji buvo įtikinta, kad tikrai bus įdarbinta Olandijoje, todėl sutiko dar laukti. Vėliau paskambinęs M. K. jai pasiūlė vykti dirbti į Angliją kambarine viešbutyje, tačiau ji nesutiko. Apie birželio mėnesio vidurį ji skambino M. K., tačiau telefonas buvo išjungtas, dar vėliau pavyko susisiekti, tada reikalavo sugrąžinti sumokėtus pinigus, kurių neatgavo. Dėl M. K. kaltės ji patyrė 1.340 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 1.000 Lt sumokėtas mokestis už įdarbinimą, 160 Lt kelionės išlaidų atvykti į Plungę sutarties sudarymui, 20 Lt telefoniniai pokalbiai, 160 Lt kelionės išlaidų dalyvaujant ikiteisminio tyrimo apklausose, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.
2010 m. kovo 2 d. tarp paslaugų teikėjo – direktoriaus M. K. ir paslaugų gavėjo – R. U. pasirašyta konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 0042, kuria M. K. įmonė, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo R. U. suteikti paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, rezervuoti gyvenamąją vietą Olandijoje, nurodyta planuojamo išvykimo data į Olandiją 2010 m. balandžio 20 d., su teise keisti išvykimo datą, mokestis už paslaugas 1.000 Lt, pinigai nėra grąžinami, R. U. patvirtino, kad visos paslaugų teikimo sutarties sąlygos aptartos individualiai ir jai išaiškintos prieš pasirašant sutartį, jas supranta ir su jomis sutinka. (T.1, b.l. 15).
Pagal konsultavimo sutartį Nr. 0042 R. U. 1.000 Lt sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412011. (T.1, b.l. 14).
Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisme buvo pagarsinti liudytojų D. ir A. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja D. P. parodė, kad dėl draugės R. U. įdarbinimo Olandijoje daržovių fabrike, ji pati telefonu bendravo su M. K., kartu su sutuoktiniu vežė ją į Plungę sutarties pasirašymui. Iš M. K. ji girdėjo, kad iš viso įdarbinimas kainuos 2.000 Lt, atlyginimo per mėnesį gaus 1.400 eurų, įdarbins šešiems mėnesiams, su galimybe pratęsti darbo sutartį, nurodė konkrečią išvykimo datą 2010-04-10. Sutartį, kurią pasirašė R. U., skaitė ir ji, matė kaip buvo sumokėti 1.000 Lt. Kai vieną kartą buvo gautas pranešimas apie atidedamą išvykimą, kitą kartą nebuvo galima prisiskambinti M. K., įtarė, kad R. U. buvo apgauta, tai patvirtino jos surasti neigiami atsiliepimai internete apie M. K. įmonę. (T.1, b.l. 26-27).
Liudytojas A. P. parodė, kad R. U. į Plungę vežė jis, kartu vyko jo sutuoktinė D. P.. Jis irgi buvo nuėjęs į M. K. įmonės ofisą, girdėjo pokalbį tarp M. K. ir R. U. dėl įdarbinimo Olandijoje daržovių fabrike, dėl išvykimo laiko, suprato, kad už paslaugas R. U. sumokėjo 1.000 Lt avanso. Vėliau išvykimas buvo atidedamas, R. U. negalėjo prisiskambinti M. K., suprato, kad R. U. buvo apgauta. (T.1, b.l. 28-29).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. teisme parodė, kad 2010 metų kovo mėnesį jos pažįstama Žana internete rado skelbimą apie teikiamą pagalbą ieškant darbo užsienyje bei įdarbinant Olandijoje, buvo nurodytas kontaktinis telefonas, juo ji paskambino ir su vyriškiu pasikalbėjo apie įdarbinimą Olandijoje. Jai buvo paaiškinta, kad norint įsidarbinti Olandijoje reikės sumokėti 2.000 Lt mokestį, už pirmą mėnesį pragyvenimo Olandijoje ir kelionę 1.000 Lt reikia iš karto sumokėti, o likusius 1.000 Lt reikės sumokėti vėliau Olandijoje, susitarė dėl susitikimo Plungėje. Į Plungę ji atvažiavo kartu su drauge Žana, susirado ofisą, kuriame bendravo M. K.. Jai buvo paaiškinta, kad firma oficialiai užsiima Lietuvoje gyvenančių žmonių įdarbinimu užsienyje, kad Olandijoje yra atstovas, kuris moka užsienio kalbą ir aprūpina klientus darbu bei gyvenamąja vieta, jis ir sutvarkys visus dokumentus bei suteiks reikiamą pagalbą. Paaiškino, kad dirbti reikės daržovių fabrike, atlyginimas bus mokamas pagal Olandijos minimumą ir iš algos bus išskaičiuojamas gyvenamosios vietos mokestis, už įdarbinimą Olandijoje daržovių fabrike, reikia sumokėti 1.000 Lt sudarant sutartį, o kitus 1.000 Lt reikės sumokėti po įsidarbinimo, kokius šiltesnius rūbus reikia vežtis darbui, nurodė išvykimo datą. Ją tenkino visos sąlygos, todėl tą pačią dieną pasirašė su M. K. konsultavimo paslaugų sutartį, sumokėjo 1.000 Lt pinigų. Gavo po vieną egzempliorių sutarties ir pinigų priėmimo kvito. 2010-04-20 numatyta išvyka buvo atidėta, M. K. paskambino draugei Žanai ir pasakė, kad išvykimas atidedamas maždaug mėnesiui. Gegužės mėnesį ir ji, ir Žana skambino M. K. norėdamos sužinoti tikslią išvykimo datą, M. K. informavo, kad į Olandiją įdarbinimui neveš, nes nebėra daržovių fabrike darbo, pinigų negrąžins, todėl siūlė važiuoti dirbti į Angliją, pagal tą pačią sudarytą sutartį. Vykti dirbti į Angliją atsisakė, paprašė grąžinti įmokėtus 1.000 Lt, M. K. atsisakė pinigus grąžinti, tuo pokalbis ir baigėsi. Dėl M. K. kaltės ji patyrė 1.000 Lt turtinę žalą, 3.000 Lt neturtinę žalą, turėjo 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl 4.400 Lt prašo priteisti iš kaltinamojo.
2010 m. kovo 16 d. tarp paslaugų teikėjo – direktoriaus M. K. ir paslaugų gavėjo – J. S. pasirašyta konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 0066, kuria M. K. įmonė, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo J. S. suteikti paslaugas mokesčių klausimais Olandijoje, rezervuoti gyvenamąją vietą Olandijoje, nurodyta planuojamo išvykimo data į Olandiją 2010 m. balandžio 20 d., su teise keisti išvykimo datą, mokestis už paslaugas 1.000 Lt, pinigai nėra grąžinami, J. S. patvirtino, kad visos paslaugų teikimo sutarties sąlygos aptartos individualiai ir jai išaiškintos prieš pasirašant sutartį, jas supranta ir su jomis sutinka. (T.1, b.l. 71).
Pagal konsultavimo sutartį Nr. 0066 J. S. 1.000 Lt sumokėjo pagal pinigų priėmimo kvitą serija VJK Nr. 0412034. (T.1, b.l. 72).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. L. teisme parodė, kad 2010 metų spalio mėnesio pradžioje, ieškodamas darbo užsienyje, internete rado skelbimą apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima įdarbinimu užsienyje ir padeda įsidarbinti Norvegijoje daržovių arba žuvies fabrikuose, buvo nurodyta bendrovės buveinė ir kontaktinis telefonas. Pokalbio telefonu metu jam buvo paaiškinta, kad norint įsidarbinti Norvegijoje reikia atvykti į Plungę, susimokėti 800 Lt ir aptarti įdarbinimo reikalus, todėl spalio mėnesio viduryje atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą Plungėje, kur M. K. jam paaiškino, kad artimiausia išvyka organizuojama spalio gale, dirbas su jūros gėrybėmis, surinktą grupę iš Klaipėdos veš autobusu, nuvykus į Norvegiją pasitiks žmogus, kuris padės susitvarkyti įdarbinimo ir apgyvendinimo dokumentus, gyvenamą vietą parūpins darbdavys bendrabučio tipo name, už tai reikės mokėti pačiam. Įdarbinimo ir apgyvendinimo sąlygos jį tenkino, todėl pasirašė paslaugų teikimo sutartį, M. K. sumokėjo už įdarbinimą 800 Lt. Apie įdarbinimą ir apgyvendinimą Norvegijoje pateiktoje sutartyje nebuvo parašyta, kaip paaiškino M. K., kad pagal Lietuvos Respublikoje veikiančius įstatymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali oficialiai teikti įdarbinimo užsienyje paslaugų. M. K. pažadėjo apie tikslų išvykimo laiką ir datą jam pranešti prieš dvi savaites iki išvykimo. Nesulaukęs skambučio pasiskambino pats, jam buvo paaiškinta, kad dar nesurinko viso grupės, todėl išvykimas atidedamas iki grupė bus surinkta. Nesulaukęs iš M. K. jokių žinių, lapkričio mėnesio gale vėl paskambino, gauta ta pati informacija, kad dar nesurinkta grupė. Tada jis paprašė grąžinti jo sumokėtus 800 Lt, M. K. nesutiko. Vėliau sužinojo, kad nuo M. K. yra nukentėję ir daugiau asmenų, todėl kreipėsi į policiją. Dėl M. K. kaltės jis patyrė 1.136 Lt turtinę žalą, kurią sudaro sumokėti 800 Lt už pažadėtą įdarbinimą Norvegijoje, du kartus kelionės išlaidų po 168 Lt atvykimui iš Vilniaus į Plungę sutarties sudarymui ir apklausai ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo.
2010 m. spalio 14 d. tarp paslaugų teikėjo – konsultanto M. K. ir paslaugų gavėjo – D. L. pasirašyta konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 00138, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo D. L. konsultuoti išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus teisingam paslaugos atlikimui, su apmokėjimo sąlygomis, šalių atsakomybe, teisėmis ir pareigomis, taikytina teise ir ginčų sprendimo tvarka. (T.1, b.l. 115-116).
Pagal konsultavimo sutartį Nr. 00138 D. L. 800 Lt sumokėjo pagal pinigų kasos pajamų orderį Nr. MAK10066. (T.1, b.l. 117-118).
Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. teisme buvo pagarsinti nukentėjusiųjų G. V. ir V. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. V. parodė, kad 2010 m. lapkričio mėnesį internete rado skelbimą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo darbą Norvegijoje. Paskambinęs skelbime nurodytu telefonu susitarė, kad atvyks pasirašyti sutarties dėl įdarbinimo. 2010 m. lapkričio 23 d. jis su drauge V. B. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą. Direktorius pateikė pasirašyti sutartį dėl įdarbinimo, perskaitęs ją užsiminė, kad nėra jokių garantijų dėl įdarbinimo, tada direktorius paaiškino, kad pagal įstatymus įdarbinti negali, sutartis yra tik dėl konsultacijų, o susitarimas dėl įdarbinimo yra žodinis. Jis ir V. B. sumokėjo po 800 Lt, direktorius pažadėjo paskambinti prieš savaitę iki išvykimo. 2010-12-13 paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pranešė, kad su V. B. vyksime dirbti į Angliją, kadangi Norvegijoje mažas uždarbis. Jis pasakė, kad yra apgautas, išviliojo pinigus, o direktorius atsakė, kad pagal sutartį buvo suteiktos konsultacinės paslaugos, sutarties galiojimas yra pasibaigęs, pinigų negrąžins. Jam padaryta turtinė žala už 800 Lt, pagal prašymą pripažintas civiliniu ieškovu. (T.1, b.l. 84-85, 87, 88).
2010 m. lapkričio 23 d. tarp paslaugų teikėjo – konsultanto M. K. ir paslaugų gavėjo – G. V. pasirašyta konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 00169, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo G. V. konsultuoti išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus teisingam paslaugos atlikimui, su apmokėjimo sąlygomis, šalių atsakomybe, teisėmis ir pareigomis, taikytina teise ir ginčų sprendimo tvarka. (T.1, b.l. 79-80).
Pagal konsultavimo sutartį Nr. 00169 G. V. 800 Lt sumokėjo pagal pinigų kasos pajamų orderį Nr. MAK10101. (T.1, b.l. 81-82).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. parodė, kad pagal 2010 m. lapkričio mėnesį internete rastą skelbimą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomą darbą Norvegijoje, jos draugas G. V. telefonu gavo informaciją apie įdarbinimą Norvegijoje, gyvenamąją vietą, gyvenimo sąlygas, nuomą, atlyginimą, nuvykimą į darbo vietą, draudimą, kurios tenkino juos abu, todėl 2010 m. lapkričio mėnesį abu su G. V. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą Plungėje, kur direktorius pateikė pasirašyti sutartį dėl įdarbinimo. Perskaičiusi ją užsiminė, kad nėra jokių garantijų dėl įdarbinimo, jai buvo paaiškinta, kad pagal įstatymus įdarbinti negali, sutartis yra tik dėl konsultacijų, o susitarimas dėl įdarbinimo yra žodinis. Kai 2010-12-13 G. V. paskambino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pranešė, kad jie abu vyks dirbti į Angliją, kadangi Norvegijoje mažas uždarbis. Kai G. V. pasakė, kad yra apgauti ir išviliojo pinigus, direktorius atsakė, kad pagal sutartį buvo suteiktos konsultacinės paslaugos, sutarties galiojimas yra pasibaigęs, pinigų negrąžins. Jai padaryta turtinė žala už 800 Lt, pagal prašymą pripažinta civiline ieškove. (T.1, b.l. 102-103, 105, 106).
2010 m. lapkričio 23 d. tarp paslaugų teikėjo – konsultanto M. K. ir paslaugų gavėjo – V. B. pasirašyta konsultavimo paslaugų sutartis Nr. 00168, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. K., įsipareigojo V. B. konsultuoti išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus teisingam paslaugos atlikimui, su apmokėjimo sąlygomis, šalių atsakomybe, teisėmis ir pareigomis, taikytina teise ir ginčų sprendimo tvarka. (T.1, b.l. 97-98).
Pagal konsultavimo sutartį Nr. 00168 V. B. 800 Lt sumokėjo pagal pinigų kasos pajamų orderį Nr. MAK10100. (T.1, b.l. 99-100).
M. K. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymu.
Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimas pagal BK 182 str. 1 d. objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
Lietuvos teismų praktika reikalauja, kad siekiant asmens veiksmus kvalifikuoti kaip apgaulingus, sudarančius sukčiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar asmuo, sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, suvokė, žinojo ir iš anksto siekė šios sutarties nevykdyti ir taip apgaulės būdu užgrobti svetimą turtą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė - tai asmens suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas" jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys Nr. 2K-387/2008, 2K-851/2001 ir kt.). Taigi, tokiu atveju neišvengiamai būtina nustatyti šį subjektyvųjį elementą - išankstinę asmens tyčią siekti apgaulės būdu tyčia ir neteisėtai užvaldyti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Šioje byloje sprendžiant, ar kaltinamojo M. K. veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina sukčiavimu, atsižvelgiant į tai, kokius ketinimus jis turėjo sudarydamas tokias sutartis.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyriaus duomenis pažymoje Nr. (1.11)V3-10714 matyti, kad M. K. buvo registruotas vykdantis individualią veiklą nuo 2009-01-01 iki 2009-03-16, nuo 2009-10-28 iki 2010-10-20. (T.1, b.l. 184).
Pagal Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriaus duomenis pažymoje Nr. (14.35)018-6152 matyti, kad M. K. vykdomos individualios veiklos pobūdis nuo 2009-10-28 buvo <...> 691030* Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas bei kitos veiklos, neturinčios sąsajų su įdarbinimo paslaugų teikimu <...>. (T.1, b.l. 189).
Pagal duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, įregistruotose juridinių asmenų registre 2010-04-22, bendrovės ūkinė veikla yra <...> 63.99 Kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla <...>. Įstatuose numatyta, kad bendrovė gali vykdyti ir kitą veiklą, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, o licencijuojamą arba nustatyta tvarka vykdomą veiklą bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas arba leidimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. (T.1, b.l. 170-179).
Iš pranešimų internete (T.1, b.l. 58, 73, 120-124) matyti, kad M. K. skelbimų pagalba ieškojo klientų, su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos konsultavimo paslaugų sutartys (T.1, b. l. 15, 71, 79-80, 97-98, 115-116), kiekvienos sutarties objektas buvo tarpininkavimas surandant darbo vietą užsienyje, konsultavimas išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais.
Kaip teismas minėjo šiame nuosprendyje, apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Šioje byloje esminė apgaulė reikštų, kad M. K. sudarydamas konsultavimo sutartis, tarpininkaujant surandant darbo vietą užsienyje, konsultuojant išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais, buvo nusprendęs šių sutarčių nevykdyti, o sudarytos sutartys buvo fiktyvios ir sudarytos tam, kad būtų galima apgaule pasisavinti nukentėjusiųjų turtą - pinigus, neketinant tarpininkauti ieškant darbo užsienyje.
Motyvuojamoji dalis
Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad visi nukentėjusieji sutartis pasirašė, t.y. jie buvo su sutarties sąlygomis susipažinę ir su jomis sutiko, nė vienoje iš su nukentėjusiaisiais pasirašytų sutarčių nebuvo nurodyta, kad kaltinamasis M. K. jiems konkrečioje užsienio šalyje suras konkrečią darbo vietą, iš sudarytų sutarčių turinio matyti, kad jos buvo sudarytos dėl tarpininkavimo surandant darbo vietą užsienyje, viena iš M. K. individualios įmonės veiklos rūšių - <...> bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas bei kitos veiklos, neturinčios sąsajų su įdarbinimo paslaugų teikimu <...>, viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklų - <...> kita, niekur kitur nepriskirta, informacinių paslaugų veikla <...>, t. y. jis turėjo teisę tarpininkauti surandant darbo vietas, su nukentėjusiais sudarytos sutartys yra tikros, realios, jos nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytos kaip apsimestinės ar niekinės, iš klientų gautus pinigus įmonė tinkamai, kaip to reikalauja teisės aktai, apskaitė ir užpajamavo buhalterijoje, darbo vietos buvo ieškomos, nukentėjusiems buvo siūloma vykti į užsienio šalis, tačiau juos ne visada tenkindavo pateikti pasiūlymai, neišvykdavo dėl objektyviai pasikeitusių aplinkybių.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. veika sudarant su nukentėjusiaisiais sutartis dėl tarpininkavimo surandant darbo vietas užsienyje, konsultuojant išvykimo, kelionės organizavimo, mokesčių, gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais nelaikytinos sukčiavimu (BK 182 str. 1 d.), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 str.), todėl M. K. išteisintinas pagal BK 182 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p.
2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimo Nr. 40 4.5 punkte nurodyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas kaltinamąjį atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendime nurodo baudžiamąjį įstatymą, nurodo skiriamos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, panaikina procesines prievartos priemones. Nutraukiant baudžiamąją bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Kardomoji priemonė panaikintina. (BPK 139 str. 1 d.).
Ieškovų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais. (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas. (BPK 151 str. 8 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302, 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
R. U., J. S., D. L., G. V., V. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Panaikinti nuosavybės teisų apribojimą į M. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą už 4.400 Lt, jo nepakankant piniginėms lėšoms bankuose, pagal 2011-10-07 teisėjo V.Gedeikio nutartį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.