Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-881-238/2012;

Teisėjas D. Paurys Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00368-2011-0;

2012 m. gruodžio 21 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, kolegijos teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam L. J., jo gynėjui advokatui Andrej Tiščenko, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nuosprendžiui įsiteisėjus, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius pradėti dirbti, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajai J. Z. padarytą turtinę žalą bei išlaidas už advokato pagalbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. J. 2 metams uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. Z. ir J. Z. priteista iš civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ po 4316 Lt neturtinei žalai atlyginti bei – J. Z. 350 Lt turtinei žalai atlyginti (už sugadintus žuvusiojo rūbus).

Tuo pačiu nuosprendžiu J. Z. priteista iš L. J. 11 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. Z. priteista iš L. J. 710 Lt už gedulingus pietus, 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1050 Lt už advokato pagalbą.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. Z. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą vestuvinį žiedą ir jos sūnaus K. Z. išlaikymui periodinių sumų priteisimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš L. J. priteistos valstybei 56,54 Lt proceso išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2011-04-29, apie 8.03 val., Jonavoje, Žemaitės gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namais, vairuodamas automobilį „Renault Safrane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET): 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“; 107 punkto reikalavimų nurodymą, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“; 158 punkto reikalavimų nurodymą, kad „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, nevykdydamas šių reikalavimų nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. Z., išvažiavo iš šalutinio kelio ir su juo susidūrė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuo patirtų sužalojimų M. Z. žuvo įvykio vietoje.

2011-10-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1804 (11) nurodyta, kad motociklo sustabdymo atstumas (73,4 m), o atstumas nuo susidūrimo vietos iki motociklo tuo metu, kai jo vairuotojas reagavo stabdymu į kliūtį (į kairę sukantį automobilį), buvo 62,4 m. Tai reiškia, kad susidariusioje situacijoje M. Z. nevykdė KET reikalavimų, net ir sustabdęs motociklą negalėjo išvengti susidūrimo, kadangi jis buvo mažesniu atstumu nuo susidūrimo vietos negu motociklo, judančio 88 kilometrų per valandą, sustabdymo atstumas, ir techniniu požiūriu nulėmė eismo įvykio kilimą. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog M. Z. važiuojant 50 km/h greičiu, apeliantas būtų spėjęs atlaisvinti motociklo važiavimo eismo juostą. Teisminio nagrinėjimo metu specialisto teiginiai, kad jis (nuteistasis) turėjo objektyvią galimybę matyti artėjantį motociklininką niekuo neparemti, o specialistas ir teismas ignoravo apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis motociklininką pastebėjo 50 metrų atstumu, Žemaitės g. prie pat išvažiavimo iš kiemo stovėjo pastatyti automobiliai, dėl ko jis negalėjo pastebėti motociklininko. Taip pat neargumentuotas tvirtinimas, kad spėjęs atlaisvinti važiuojamosios dalies dešinės pusės eismo juostą, vis tiek jo automobilis būtų sudaręs kliūtį motociklininkui. Priešingai bylos duomenimis nustatyta, kad M. Z. nesuvaldė motociklo ir nevaldomu motociklu važiavo 23,5 m, o prieš susidūrimą virto ant šono. Motociklininkas privalėjo stabdyti motociklą neprarasdamas jo valdomumo ir judėjimo stabilumo, nors, kaip pažymėta specialisto išvadoje, to nepadarė. Jei pamatęs kliūtį motociklas būtų buvęs suvaldytas, M. Z. būtų išlikusi galimybė nekliudomam pravažiuoti Žemaitės g. link, nes atstumas tam buvo pakankamas. Motociklininkas važiavo be šviesų, neturėdamas teisių, be apsaugos kostiumo, piko judėjimo metu, buvo baustas už KET pažeidimus 19 kartų, pirmą kartą vairavo motociklą, todėl pats sukėlė pasekmes, o teismas be pagrindo priteisė 13000 Lt neturtinei žalai atlyginti, suma turi būti mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi apylinkės teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymius teismas nustatė remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įpareigojančiomis įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį taikymui, nustatytos nepadarius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuosprendis surašytas nepažeidus Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) reikalavimų, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.

BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius (eismo įvykį, sąlygojusį kito žmogaus mirtį), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, itin svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kadangi eismo įvykio metu žuvo vienas iš KET reikalavimus pažeidusių eismo dalyvių, svarbu nustatyti, ar kito eismo dalyvio, nagrinėjamu atveju, - apelianto – padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. Taigi, eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 9, 107, 158 punktų reikalavimus, dėl to susidūrė su motociklu, kurį vairavo M. Z. ir kuris dėl įvykio žuvo. Būtent šie pažeidimai atskleidžia apeliantui pateikto kaltinimo esmę. KET 9 punkte nustatyta, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“. KET 107 punkte nustatyta kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms“. KET 158 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis, nepaisydamas šių reikalavimų, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio M. Z., ir būtent dėl šio reikalavimo pažeidimo įvyko eismo įvykis ir atsirado padariniai. Nustatęs šias faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai kvalifikavo L. J. veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad teismas pagrįstai nustatė būtinąjį priežastinį ryšį tarp L. J. padarytų KET pažeidimų ir eismo įvykio, ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Nagrinėjamoje byloje apelianto padaryti KET pažeidimai pripažinti pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau M. Z. KET pažeidimo (greičio viršijimo) įtaka eismo įvykio kilimui tinkamai neaptarta, nors specialisto išvadoje nedviprasmiškai kalbama, jog motociklininko veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, kaip ir apelianto veiksmai (įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalia esančios teritorijos neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio motociklininkui ir sudarė jam kliūtį). Kita vertus, motyvavimo stoka šiuo atveju nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti teismo nuosprendį, nes baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės asmeniui už KET pažeidimą, sukėlus sužalojimo ar mirtinus padarinius jam pačiam. Todėl net ir pripažinus faktą, kad ne tik apelianto, bet ir M. Z. KET pažeidimas buvo eismo įvykio ir kilusių padarinių būtina sąlyga ir dėsninga priežastis, tai nesuteiktų pagrindo traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už jam pačiam padarytus sužalojimus ar sukeltą mirtį arba kitaip vertinti L. J. padarytos veikos. M. Z. KET pažeidimas ir jo santykis su eismo įvykiu bei patirta žala gali turėti juridinę reikšmę sprendžiant civilinio ieškinio klausimą (pvz., nustatant asmens didelį neatsargumą), kuris šiuo atveju teismo įvertintas darant išvadas dėl civilinio ieškinio dydžio.

Nors apeliantas ginčija priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių buvimą, kolegija laiko, kad L. J. padaryta veika, KET pažeidimai ir jų padariniai pagrįstai teismo įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad apeliantas pažeidė KET: 9 punktą, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai; 107 punktą, kuriame nustatyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms; ir 158 punktą, nurodantį, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Nevykdžius arba netinkamai vykdžius šių taisyklių reikalavimus, eismo įvykio metu žuvo motociklą vairavęs M. Z.. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga arba eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo L. J. veiksmai, t. y. tai, kad ketindamas išsukti iš gyvenamųjų namų į pagrindinę - Žemaitės gatvę, Jonavoje, apeliantas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. neįsitikino, jog išsukti į pagrindinę gatvę yra visiškai saugu, nedavė kelio pagrindine gatve važiavusiam motociklo vairuotojui ir su juo susidūrė. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ne tik įvertinęs paties nuteistojo paaiškinimą apie tai, jog prieš sukdamas į pagrindinę gatvę jo matomumui trukdė Žemaitės g., kairėje pusėje pastatyti automobiliai (esant blogam matomumui, vairuotojas neturėjo teisės išvažiuoti į pagrindinį kelią, neįsitikinęs, kad tai daryti visiškai saugu), bei tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo R. S. paaiškinimus, kad pradėdamas važiuoti L. J. vairuojamas automobilis stabtelėjo 1-2 sekundėm ir tik tada nedideliu greičiu pradėjo lemtingą posūkį. Kolegija pažymi, kad apeliantas aiškino, jog už maždaug 50 metrų pamatė motociklininką, taigi apeliantas turėjo arba nepradėti važiuoti, arba į pagrindinį kelią išvažiuoti taip, kad nebūtų sudaryta kliūtis. Specialisto išvadoje nustatyta, jog apelianto įvažiavimas į pagrindinį kelią iš šalia esančios teritorijos, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, nedavimas kelio ir kliūties sudarymas artėjusiam prie jo pagrindiniu keliu motociklui „Yamaha YZF 600R“ techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė sąlygą eismo įvykiui kilti. Ta aplinkybė, kad įvyko susidūrimas, rodo, kad apeliantas išvažiavo į pagrindinį kelią neįsitikinęs savo veiksmų saugumu. Nors nustatyta aplinkybė, kad motociklininkas M. Z. važiavo didesniu nei leistina greičiu, tačiau bylos aplinkybės rodo, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne ta, kad jis viršijo greitį, o ta, kad nuteistasis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui, sudarė kliūtį keliu važiuojančiam motociklui, nuteistojo veiksmai buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Specialisto išvadoje patvirtinta, kad apeliantas turėjo objektyvią galimybę įvertinti motociklininko veiksmus ir turėjo objektyvią galimybę matyti artėjantį motociklą, o apelianto veiksmai buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, transporto priemonių susidūrimą.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas turėjo objektyvią galimybę pastebėti motociklą ir išvengti eismo įvykio. Šiai išvadai daryti pagrindą davė specialisto išvada, o taip pat pačios įvykio situacijos, oro sąlygų, paros laiko, įvykio vietoje buvusių ir teisme apklaustų asmenų parodymų vertinimas. Nėra pagrindo daryti išvadas, kad vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti artėjantį motociklą.

Taigi motociklininko padarytas KET pažeidimas – greičio viršijimas – būtinosios eismo padarinių kilimo sąlygos požiūriu nebuvo eismo įvykio priežastis. Kolegijos nuomone, pastarąją išvadą arba būtinojo priežastinio ryšio tarp jo padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio nebuvimą irgi patvirtina minėtoji specialisto išvada, nurodanti, jog motociklininkui važiuojant 50 km/h greičiu, automobilio vairuotojas per papildomą 1,42 s laiko tarpą važiuodamas nustatytu apie 13 km/h greičiu, nuvažiuodamas papildomą 5,1 m atstumą judėjimo krytimi, būtų spėjęs atlaisvinti Žemaitės g. važiuojamos dalies dešinės pusės (motociklininko važiavimo) eismo juostą, tačiau vis tiek būtų sudaręs kliūtį motociklo vairuotojui.

Kolegija sprendžia, jog specialisto išvadoje nurodyta motociklininko pareiga stabdyti vairuojamą motociklą neprarandant valdomumo ir stabilumo, nebuvo eismo įvykio būtinoji sąlyga, nes šios pareigos netinkamą vykdymą iš dalies sąlygojo anksčiau minėti L. J. padaryti KET pažeidimai, pagrinde nulėmę BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytų nusikalstamų padarinių atsiradimą.

Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nesant Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo, t. y. nesudarius kliūties M. Z. vairuojamam motociklui, kelių eismo įvykis nebūtų įvykęs, t. y. kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga.

Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė eismo įvykio sąlyga buvo automobilio vairuotojo L. J. veiksmai. Nuteistasis, sankryžoje įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, sudarė kliūtį motociklo vairuotojui, kuris prie sankryžos artėjo pagrindiniu keliu. Jis pažeidė KET 9, 107 ir 158 punktus, nes veikos padarymo metu buvusiomis sąlygomis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio M. Z. vairuojamam motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iš kairės pusės, ir su juo susidūrė, todėl šie pažeidimai buvo būtina padarinių (eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus) sąlyga. Abejoti tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino M. Z. padarytų KET pažeidimų, ir padarė klaidingas išvadas, jog dėl eismo įvykio kaltas tik apeliantas. Teismų praktikoje laikomasi tos nuostatos, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismai turi nustatyti kiekvieno iš jų padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Teismų praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Specialisto išvadoje patvirtinta, kad kelio ruože motociklininkui važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, automobilis vis tiek būtų sudaręs kliūtį motociklo vairuotojui. Taigi darytina išvada, kad motociklininkas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu jam išvažiavus iš šalutinio į pagrindinį kelią ir techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo veiksmai.

Ta aplinkybė, kad prieš susidūrimą motociklininkas stabdė, rodo, jog jam kelyje atsirado kliūtis ir iškilo grėsmė, jis ėmėsi reikiamų priemonių (stabdė), siekdamas išvengti susidūrimo. Taip pat byloje nustatyta, kad kliūtis buvo apelianto automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį ir užtvėręs motociklininkui pravažiavimą. Taigi įvykis nebūtų įvykęs, jeigu nuteistojo vairuojamas automobilis nebūtų išvažiavęs į pagrindinį kelią. Taigi apelianto veiksmai buvo eismo įvykio priežastis, kilusių padarinių būtina sąlyga ir pasekmių priežastis.

Kolegija konstatuoja, kad M. Z. veiksmai (greičio viršijimas) prieštaravo KET nustatytiems reikalavimams, techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nors jis ir pažeidė KET (viršijo leistiną greitį), tačiau jo veiksmai patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET nebūtų pažeidęs L. J., nes pagrindinė autoavarijos priežastis yra nuteistojo padaryti KET pažeidimai. M. Z. konkrečioje situacijoje neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu. Įvertinus bylos duomenis konstatuojama, kad M. Z. veiksmai (greičio viršijimas, stabdymo metu stabilumo praradimas) nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. L. J. būtų galėjęs išvengti eismo įvykio, jeigu būtų buvęs pakankamai rūpestingas bei atidus ir būtų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę-motociklą.

Apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad M. Z. neturėjo teisės vairuoti motociklą, buvo be kostiumo, baustas, neturi esminės reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui, nes jomis negalima paneigti priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių.

Kolegija konstatuoja, kad apelianto kaltumas nėra grindžiamas vien liudytojų R. S. ar D. Š. parodymais. Teismas, nustatydamas L. J. kaltumą, rėmėsi visais bylos duomenimis, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti minėtų liudytojų parodymus.

Nepagrįstas skundo argumentas, kad specialisto išvada neįrodo, jog apeliantas turėjo realią galimybę įvertinti motociklininko veiksmus ir matyti jį artėjantį. Priešingai, specialisto išvada šią aplinkybę tvirtina.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas neatsargiu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos žuvusiojo artimiesiems dydžio klausimas, esant situacijai, kai dėl eismo įvykyje žuvęs asmuo irgi padarė KET pažeidimus, nepripažintus įvykio kilimo būtinąją sąlyga. Skunde teigiama, jog dėl eismo įvykio padarinių esant paties žuvusiojo dalinei kaltei (jis ne mažiau kaip 33 km/h viršijo leistiną greitį, vairavo neturėdamas tam teisių ir/ar patirties (vairavo ne savo dviratę transporto priemonę), nenaudojo specialaus (apsauginio) kostiumo, stabdydamas nesugebėjo tinkamai suvaldyti motociklo, apylinkės teismas jo artimiesiems priteisė per dideles sumas neturtinei žalai atlyginti.

Nesutikdama su šiais argumentais, kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog žuvusiojo sutuoktinės reikalautas neturtinės žalos dydis sumažintas nuo 100000 Lt iki 11000 Lt, o žuvusiojo motinos – nuo 80000 Lt iki 2000 Lt (neskaitant, jog civilinėms ieškovės po 4316 Lt dar priteista iš civilinio atsakovo UADB „Ergo“). Žymiai sumažinęs žuvusiojo artimiausių šeimos narių prašomas atlyginti sumas, apylinkės teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde išdėstytus pagrindinius argumentus, t. y. į tai, jog neturėdamas teisės vairuoti motociklo, M. Z. jį vairavo gerokai viršydamas leistiną greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu, t. y. nustatė netiesioginį priežastinį ryšį tarp žuvusiojo neteisėtų veiksmų ir tragiškos lemties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas šių reikalavimų nepažeidė, ir nors detaliai pastarųjų ir kitų (pvz., pagal CK 6.282 str. 1 d., nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas) žalos dydžio nustatymo taisyklių taikymo neargumentavo, tačiau nustatė atitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijus neturtinės žalos dydį, kurį dar sumažinti apelianto nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais.

Todėl nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmetamas, teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.