- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-892/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė, Algirdas Gailiūnas
- Trečiasis asmuo
- AS „Parex banka“, AB PAREX BANKA(AB„CITADELE'')bankas
- Atsakovas
- "Ranga IV investicijos", UAB „Ranga IV investicijos“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-8189-104/2010 pagal ieškovo UAB „Ranga IV investicijos“ direktoriaus L. P. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ (tretysis asmuo AS Parex banka) buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar UAB „Ranga IV investicijos“ pagal UAB „Ranga IV investicijos“ direktoriaus L. P. ieškinį keltina restruktūrizavimo byla (ar atsakovas yra mokus, ar nėra nutraukęs veiklos, ar restruktūrizavimo plano metmenys atitinka įstatymo jiems keliamus reikalavimus, ar galima pagrįstai tikėtis, kad iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą bus apsiekti restruktūrizavimo proceso tikslai)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Ranga IV investicijos“ restruktūrizavimo bylą ir nutarė atlikti kitus su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis, įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus – įmonė įsteigta 2001 m. lapkričio 6 d.; įmonė turi finansinių sunkumų; įmonė nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. UAB „Ranga IV investicijos“ pateikto restruktūrizavimo plano metmenys atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio reikalavimus, patvirtinti 2010 m. spalio 18 d. akcininkų sprendimu, pritarta restruktūrizavimo administratorės R. V. kandidatūrai. UAB „Ranga IV investicijos“ atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytas sąlygas restruktūrizavimui pradėti, įmonė įvykdė ir ĮRĮ 5 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl yra pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretysis asmuo AS „Parex banka“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Ranga IV investicijos. Atmetus atskirąjį skundą šioje dalyje, prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo ir UAB „Ranga IV investicijos“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Šiauleksa“. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Skundžiama nutartis yra be motyvų.
2. Skundžiama nutartis priimta pažeidžiant ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad ĮRĮ tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Apygardos teismas nevertino, ar yra reali galimybė pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus, ar bendrovė tiek restruktūrizavimo metu, tiek ir po to galės pelningai veikti, kaip atsakovo restruktūrizavimas paveiks atsakovo kreditorius.
3. Priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti ĮRĮ 4 ir 7 straipsniai, nustatantys sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas restruktūrizavimo procesas. Teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą neįvertinęs to, kad bendrovė yra nemoki (jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės) ir faktiškai nutraukusi veiklą bei tinkamai neišanalizavęs bendrovės turtinės padėties.
Pažymėtina ir tai, kad beveik visos bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomos sudarytos nuomos sutartys iš tiesų yra nutrūkusios, iš atsakovo patalpas nuomojusios bendrovės yra bankrutavusios arba bankrutuojančios. Pradėjus 2008 m. blogėti atsakovo finansinei padėčiai nauju patalpos nuomos sutarčių bendrovė sudarė vos keletą ir jos nedaro reikšmingos įtakos atsakovo finansinei padėčiai. Per 2009 m. atsakovo turto sumažėjo daugiau nei 100 mln. Lt, o įsipareigojimai keitėsi nežymiai. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. ir toliau matyti atsakovo turto mažėjimo tendencija, o įsipareigojimai šiuo laikotarpiu augo. Atsakovas klaidina teismą, nenurodydamas ir 130 mln. Lt skolos bankui kaip pradelsto įsipareigojimo, atsiradusio bankui nutraukus 2006 m. birželio19 d. ir 2007 m. kovo 1 d. kredito sutartis. Kad bendrovė nevykdo veiklos patvirtina ir iš jos finansinės atskaitomybės dokumentų matomas itin ženklus bendrovės piniginių srautų mažėjimas, kad rodo, kad faktiškai bendrovė negauna pajamų. Be to, banko atstovams nuvykus į bendrovės buveinę įteikti dokumentų dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bendrovės buveinę buvo užrakinta, nebuvo atsiliepiama ir telefonu, todėl kyla abejonių, ar bendrovėje darbuotojai realiai dirba.
4. Priimant skundžiamą nutartį pažeisti ĮRĮ 5 ir 12 straipsniai, nustatantys reikalavimus restruktūrizavimo plano metmenims ir restruktūrizavimo planui. Apygardos teismas neįvykdė pareigos ištirti ir įvertinti bendrovės, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, metmenis. Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatytas nuostolingos veiklos atsisakymas, nenurodyta, kokios naujos veiklos ketinama imtis tam, kad būtų atkurtas atsakovo mokumas. Metmenyse išvardijami tik daugiausiai jau nutrūkusios nuomos sutartys, o apie naujas galimas bendrovės veiklos kryptis neužsimenama. Metmenyse nėra nurodyta, kuo vadovaujantis nustatytos planuojamų parduoti nekilnojamųjų objektų kainos, todėl bankas atliko numatytų parduoti nekilnojamojo turto objektų vertinimą, pagal kurio išvadas, šių objektų kaina ženklai mažesnė už nurodytą restruktūrizavimo plano metmenyse.
Apibendrinant darytina išvada, kad restruktūrizavimo plano metmenys nenustato realių priemonių bendrovės mokumui atstatyti.
5. Abejonių kelia paskirto restruktūrizavimo administratoriaus nešališkumas, kadangi paskirtasis administratorius buvo pasirinktas pačios bendrovės.
Atsiliepimas
UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Skundžiama nutartis priimta 21010 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 24 d. (ĮRĮ 7 str. 6 d.), o atskirasis skundas parengtas 27 d. ir teismui paduotas tik 2010 m. gruodžio 30 d. ir neprašoma atnaujinti terminą jam paduoti.
2. Absoliučiu teismo nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) gali būti tik visiškas motyvų nebuvimas ir motyvų nebuvimui negali būti prilygintos situacijos, kai motyvai išdėstyti glaustai.
3. Apygardos teismas tinkamai įvertino atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, sudarė galimybes proceso dalyviams dėl jų pasisakyti žodinio proceso posėdžio metu.
4. Nepagrįsti apelianto argumentai apie atsakovo nemokumą. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 76 752, 128 Lt, o turto vertė – 177 830, 828 Lt. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įsipareigojimai, dėl kurių vyksta ginčas, nelaikomi pradelstais sprendžiant įmonės nemokumo klausimą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. byloje Nr. 2-1620/2010 nustatė, kad šiuo metu negalima teigti, kad atsakovas yra nemokus.
5. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad beveik visi nuomininkai yra bankrutuojantys ar bankrutavę. 2011 m. sausio 13 d. atsakovo turtą nuomoja 10 subjektų, be to, pagrindė kliūtis atsakovui sudaryti naujas nuomos sutartis yra apelianto prašymu areštuotas atsakovo nuomotinas turtas ir apelianto pasyvūs veiksmai, dėl kurių atsakovas praranda klientus.
6. Apeliantas neįrodė aplinkybių, kad atsakovo pajamos nuolatos mažėja.
7. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo restruktūrizavimo metmenys ekonomiškai nepagrįsti. Atsakovas ėmėsi veiksmų sumažinti nuostolius iš pagrindinės veiklos (nekilnojamojo turto projektų valdymo) ir iš investicinės veiklos, numato įvesti papildomas veiklas nekilnojamojo turto kompleksuose. Nepagrįstas ir argumentas, kad atsakovas nepagrindė numatomo parduoti turto kainų – jos pagrįstos UAB „Ober-Haus“ ekspertų išvadomis.
8. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad paskirta restruktūrizavimo proceso administratorė R. V. galėtų būti šališka.
9. Kartu su atsiliepimu pateikiamas 2011 m. sausio 14 d. UAB „Ober-Hause“ raštas „Dėl UAB „ranga IV investicijos“ turto vertinimo ataskaitų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Juridinių asmenų restruktūrizavimą reglamentuoja Lietuvos respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau ĮRĮ). Šis įstatymas kelia tikslus – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ranga IV investicijos“ yra pagrįstas ir ši bendrovė atitinka ĮRĮ restruktūrizuojamoms įmonėms keliamus reikalavimus, iškėlė restruktūrizavimo bylą. Apeliantas kreditorius AS ,,Parex bankas“ su teismo nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui nesutinka, nes mano, kad ši nutartis yra be motyvų.
ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas. Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad įmonė atitinka minėtame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir išvardijo reikalavimus, kuriuos atitinka įmonė, taip pat pažymėjo, kad pateikto restruktūrizavimo plano matmenys atitinka ĮR įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
Taigi, teismas analizavo byloje esančius įrodymus, tikrino, ar pateikti įrodymai leidžia kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, todėl teigti, kad sutartis yra be motyvų, nėra pagrindo. Iš kitos pusės įrodymų ir bylos aplinkybių analizė nėra išsami, tačiau vien tai neduoda pagrindo naikinti priimtą nutartį, nes šios kategorijos bylos nagrinėjamos įstatymų nustatytais glaustais terminais, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo užvilkins jos nagrinėjimą.
Apeliantas teigia, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negalėjo būti keliama, nes jis yra faktiškai nutraukęs veiklą.
Įmonė gali būti restruktūrizuojama esant sąlygoms, nustatytoms ĮRĮ įstatymo 4 straipsnyje. Teisėjų kolegija mano, kad atsakovas šiame straipsnyje nustatytas sąlygas atitinka. Įmonė jau turi finansinių sunkumų ir šios aplinkybės atskirajame skunde neginčijamos (ĮRĮ 4 str. 1 p.). Apeliantas teigia, kad įmonė yra nutraukusi veiklą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Pagal UAB ,,Ranga IV investicijos“ įstatų 3 punktą bendrovės veiklos pagrindiniai tikslai – užtikrinti ilgalaikį, patikimą ir efektyvų jos komercinės-ūkinės veiklos vykdymą bei plėtrą, racionalų turto ir kitų išteklių panaudojimą bei gauti pelną (Įstatų 3.1 punktas). Bendrovės pagrindinis veiklos objektas didmeninė ir mažmeninė prekyba, gamyba, paslaugų tiekimas (Įstatų 3.2 punktas). Bendrovė gali vykdyti ir bet kokią kitą veiklą, nedraudžiamą Lietuvos Respublikos įstatymų (Įstatų 3.3 punktas), be to ji gali užsiimti ir licencijuojama veikla nustatyta tvarka gavusi leidimus ar licencijas. Taigi, įmonė gali užsiimti labai plačia ūkine-komercine veikla. Byloje yra pateikti įrodymai, kad įmonė nuomoja patalpas, vysto nekilnojamojo turto projektus, atlieka šio turto operatoriaus funkcijas ir kt. Jos nuosavybėje yra nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini), 12 700 kv. metrų ploto ir negyvenamosios paskirties administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) 3658,31 kv. metrų ploto. Atsakovas nuomojo patalpas akcinei bendrovei SEB bankui 3658,31 kv. metrų ploto ir ši nuoma 2011 m. sausio 23 d. yra pratęsta iki 2013 m. gegužės 31 d., UAB ,,Klasikinių automobilių klubas“, UAB ,,Ranga group“, UAB ,,Vilniaus vartų klubas“, UAB ,,Ranga IV“ pastatų aptarnavimas ir kt. Patalpų nuoma yra veikla, todėl apelianto argumentai, kad atsakovas nevykdo veiklos, nepagrįsti.
Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas yra nemokus, todėl jam restruktūrizavimo byla negalėjo būti keliama.
Pagal ĮR įstatymo 4 straipsnio 3 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, o šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, taip pat, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Tokiu atveju teismui gali būti pateikiamas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo minėto įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė atitinka ir šią sąlygą. Teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Atsakovas teismui yra pateikęs 2010 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matosi, kad įmonės turtą sudaro 175772813 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 177930828 Lt. Pagal įmonės kreditorių 2010 m. rugsėjo 30 dienos sąrašą pradelsti įsipareigojimai yra 76752128 Lt, o nepradelsti- 101 078 699 Lt. Iš šių duomenų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus, nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu atsakovo nemokumas įrodinėjamas tuo, kad jis AB ,,Parex bankas“ ir AB ,,Parex banka“ skolingas 102720229,90 Lt (eurus perskaičiavus į litus), pagal dvi kreditavimo sutartis, kadangi bankai sutartis nutraukė, todėl atsakovas turi atsiskaityti nedelsiant ir todėl pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei įmonės turimas turtas.
Su tokiais atskirojo skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas sutarčių nutraukimą yra užginčijęs teisme. Byla neišspręsta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą į pradelstų įsiskolinimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, į pradelstus įsiskolinimus neįskaitomos ginčijamos skolos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1620/2010), todėl teigti, kad atsakovas yra nemokus nėra pagrindo.
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos įvertinti restruktūrizavimo plano metmenis, jie neatitinka ĮR įstatyme keliamų reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai įmonės restruktūrizavimo plano metmenims nustatyti ĮR įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.
Atsakovo parengtose restruktūrizavimo plano metmenyse yra apibūdinta esama įmonės būklė. Nurodytas veiklos pobūdis – didmeninė ir mažmeninė prekyba, gamyba ir paslaugų teikimas, nekilnojamojo turto investicinių projektų vykdymas ir įgyvendinimas. Yra įvardintas turimas turtas ir darbuotojų skaičius. Metmenyse priežastimi, dėl kurios įmonė turi finansinių sunkumų, nurodytas ekonomikos nuosmukis nekilnojamojo turto sektoriuje bei sumažėjusios pirkėjų galimybės įsigyti bendrovės valdomus nekilnojamojo turto objektus, pablogėjęs klientų (nuomininkų, užsakovų) atsiskaitymas bei pablogėjusios finansavimo sąlygos. Parengtuose metmenyse yra išsamus kreditorių sąrašas, nurodyti laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, ir kt. Taigi įmonės restruktūrizavimo plano metmenys parengti laikantis ĮR įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atskirajame skunde nurodyta, kad ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimams neatitinka parengtas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Šiame plane nėra numatytas nuostolingas veiklos atsisakymas, nenurodyta kokios naujos veiklos ketinama imtis, tam kad būtų atkurtas atsakovo mokumas, taip pat nenurodyta kuo vadovaujantis nustatytos planuojamų parduoti nekilnojamojo turto objektų kainos, nes jos yra žemesnės nei nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, nuostolingas veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitas įmonės ateities perspektyvas; įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomas gauti pajamas ir jų panaudojimas; turtas, kuris bus perkainuojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ir pajamos; numatomos nutraukti sutartys, sudarytas iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės. Akivaizdu, kad išdėstytos priemonės yra universalios įvairioms gamybinėms, verslo, statybos ir kitokioms įmonėms. Kokios priemonės bus taikomos restruktūrizuojant įmonę kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirenka ĮRĮ 6 straipsnyje nurodyti subjektai, kurie turi atsižvelgti į restruktūrizavimo tikslą – išsaugoti įmonę, plėtoti jos veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮR įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija mano, kad atsakovo parengtame preliminariame verslo plane numatytos priemonės atitinka ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytiems įmonės restruktūrizavimo tikslams. Uždarosios akcinės bendrovės ,,Ranga IV investicijos“ pagrindinė veikla susijusi su nekilnojamojo turto projektų investicine veikla ir šio turto valdymo paslaugomis. Verslo plane numatyta nuomoti, aptarnauti ir administruoti turimą nekilnojamąjį turtą, jį parduoti bei vystyti kitus projektus. Iš šios veiklos gaunamomis pajamomis numatyta sumokėti skolas, plėtoti įmonę ir tokiu būdu išvengti bankroto, todėl atskirojo skundo motyvai, kad įmonė plane turėjo numatyti priemones atsisakyti nuostolingos veiklos, nepagrįsti. Kita vertus šis verslo planas yra preliminarus ir jame gali būti nurodytos ne visos priemonės, kurios bus taikomos visą restruktūrizavimo laikotarpį.
Atskirajame skunde teigiama, kad preliminariame verslo plane numatytas parduoti turtas yra neteisingai įvertintas. Komercinio komplekso ,,Vilniaus vartai“ kaina pagal vertintojų išvadas yra 54 000 000 Lt, o administracinių patalpų Jogailos g. 10 Vilniuje – 18 000 000 Lt, todėl manoma, kad atsakovas pardavęs šiuos objektus nesugebės sumokėti turimas skolas bankams. Teisėjų kolegija mano, kad šie argumentai nepagrįsti. Byloje yra turto vertintojų ,,Ober haus“ raštas, kuriame teigiama, kad minėtas turtas buvo įvertintas neatsižvelgiant į turto nuomos pajamas, jose esantį nekilnojamąjį turtą ir kitokią įrangą bei į nekilnojamojo turto vertės galimą kitimą restruktūrizavimo laikotarpiu. Todėl teigti, kad turtas įvertintas neteisingai šiuo metu teigti nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu taip pat prašoma pakeisti paskirtą atsakovo restruktūrizavimo proceso administratorių, jeigu bus nutarta, kad restruktūrizavimo byla iškelta teisėtai. Apeliantas abejoja, ar administratorius, kurio kandidatūrą buvo pasiūliusi pati restruktūrizuojama įmonė, atliks administratoriaus funkcijas nešališkai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas retsruktūrizuojamos įmonės administratorius, naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮRĮ nustatytų reikalavimų. Apeliantas duomenų, kad paskirtasis administratorius neatitiktų ĮRĮ nustatytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Pažymėtina, kad bet kuris restruktūrizavimo proceso administratorius veikia vadovaudamasis teisės aktais. Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas paskiriamas atsakovo bankroto administratoriumi, jis turi tas pačias pareigas bei teises. Bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius savo kaip administratoriaus veikloje yra nepriklausomas nuo jo kandidatūrą ĮRĮ nustatyta tvarka pasiūliusio asmens. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu galiojančio Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – kodeksas) 10 punkte nustatyta, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų įtakos. Šiame kodekse įtvirtintų principų (kodekso 11 punktas) laikymasis taip pat užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kas pasiūlė administratoriaus kandidatūrą, administratorius turi siekti, kad jo veikla atitiktų restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesus bei sudarytų sąlygas teismui tinkamai nagrinėti bylą (kodekso 8 punktas). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, keisti pirmosios instancijos teismo paskirtą atsakovo restruktūrizavimo proceso administratorių atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, rodančios, jog buvo apsiūlytas ir paskirtas šališkas restruktūrizavimo proceso administratorius.
Galiausiai pastebėtina, kad, jeigu ateityje bus nustatyta, jog paskirtasis administratorius pareigas atlieka netinkamai, jis ĮRĮ nustatyta tvarka restruktūrizuojamos įmonės kreditorių iniciatyva galės būti atstatytinas (ĮRĮ 21 str. 4 d. 4, 5 p.). Šiame restruktūrizavimo proceso etape nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad paskirtasis restruktūrizavimo proceso administratorius savo pareigas gali atlikti netinkamai, todėl nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą atsakovo restruktūrizavimo proceso administratorių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.