Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2A-1313-613/2016Teisėja Jurgita Grigonienė (S) Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00081-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.1.18; 3.3.1.21

2016 m. rugpjūčio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį įrenginį – automobilių apžiūros estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 1994 m. rugsėjo 19 d. potvarkiu Klaipėdos rajono valdyba patvirtino pareiškėjui nuosavybės teisę į iš ŽŪB „Dovilai“ įsigytą pastatų kompleksą – garažą ir daržinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šie pastatai 1994 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo akte ir ŽŪB „Dovilai“ likvidacinės komisijos posėdžio protokole Nr. 1 įvardyti kaip sandėlis. Minėti pastatai yra pareiškėjui nuo 2003 m. kovo 14 d. priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad šalia išvardytų pastatų buvo ir inžinerinis įrenginys – automobilių apžiūros estakada, kuri buvo laikoma ir dabar laikytina mechaninių dirbtuvių dalimi. Įgydamas garažą ir daržinę, jis buvo įsitikinęs, kad kartu įgijo ir estakadą, nes dalis šios estakados įėjo į pareiškėjui priklausančią žemę. Jis nuo 1994 m. nepertraukiamai prižiūri ir naudojasi šiuo inžineriniu įrenginiu – automobilių apžiūros estakada – kaip sava, nes visą laiką laikė šį nekilnojamąjį turtą savo nuosavybe, tretieji asmenys jokių pretenzijų jam nepareiškė.Pareiškėjas savo lėšomis atliko šios estakados kadastrinius matavimus, buvo parengta kadastro ir registro duomenų byla, estakadai suteiktas unikalus numeris, daiktinės teisės į automobilių apžiūros estakadą nėra įregistruotos.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pareiškėjas neįrodė fakto, kad estakada įeina į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų apie leidimą statyti mechanines dirbtuves su automobilių apžiūros estakada, o įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, t. y. nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas pareiškėjo apeliacinis skundas. Pareiškėjas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, ir nurodo, jog:nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į inžinerinį įrenginį – automobilių apžiūros estakadą – kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu;inžinerinio įrenginio – automobilių apžiūros estakados – valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Įsigijęs garažą ir daržinę pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog kartu įsigijo ir automobilių apžiūros estakadą, juolab kad dalis šio inžinerinio įrenginio įeina į pareiškėjo valdytą žemės sklypą;daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu;daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai;daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas;daikto valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą laikotarpį;skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė visus prieinamomis priemonėmis galimus gauti dokumentus, iš kurių matyti, jog jokie statybos dokumentai iš Lėbartų tarybinio ūkio saugoti į archyvus perduoti nebuvo. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog estakada buvo statoma 1950–1954 metais, o tuo metu kaimo vietovėse teisinė registracija ne tik inžinerinių statinių, bet ir pastatų praktiškai nebuvo atliekama. Teismas nenurodė, kokių reikalavimų estakada neatitinka, kad jos negalima laikyti privačios nuosavybės teisės objektu. Pareiškėjas nurodo, jog neturi galimybės gauti ar atkurti estakados statybos dokumentus, nes jie nustatyta tvarka nėra perduoti saugoti, t. y. nėra išlikę;pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nurodo, jog tiek Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tiek VĮ Turto bankas nepatvirtino, jog inžinerinis statinys – automobilių apžiūros aikštelė – priklauso savivaldybei ar valstybei. Priešingai, atsiliepimuose nurodė, kad automobilių apžiūros estakada nėra įtraukta į jų turto apskaitos registrus.Pareiškėjas mano, jog yra visos LR CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, leidžiančios pareiškėjui įgyti nuosavybės teisę į inžinerinį įrenginį – automobilių apžiūros estakadą.Teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimas į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus; neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisių į jį. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. valdymas turi būti įregistruojamas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo, t. y. iki 2000 metų CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus; daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas; Žemė, esanti po inžineriniu statiniu, nesuformuota ir yra valstybinė. Inžinerinis statinys, priešingai, nei teigia pareiškėjas, yra už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų.Teisme taip pat gautas suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimas į apeliacinį skundą. VĮ Turto bankas nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti bei palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: apie objektą, į kurį apeliantas prašo nustatyti jam nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, nėra duomenų. Dėl to pareiškėjo teiginys, jog 1994 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo aktu jam buvo perduota ir automobilių apžiūros estakada, yra nepagrįstas; jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas suskurtas statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju yra pateiktas Klaipėdos apskrities archyvo pranešimas, jog Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinio (buvusio tarybinio) ūkio 1950, 1952–1954 m. archyviniuose dokumentuose duomenų apie automobilių apžiūros estakados projektavimą, statybą ir priėmimą eksploatuoti nėra; taip pat byloje yra pakankamai duomenų, jog šis inžinerinis įrenginys yra valstybinėje žemėje, kuri nebuvo išnuomota ar kitais pagrindais suteikta naudotis pareiškėjui. Dėl to į tokį objektą nuosavybės teisę pareiškėjas galėtų įgyti tik viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų nustatyta tvarka ir tik įstatyme nustatytos sutarties pagrindu; jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, aplinkybę, jog pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama atstovės R. S., dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį įvaldomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjas, siekdamas įgyti ginčo statinį pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CPK 178 straipsnis).Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. pareiškėjas nėra ginčo statinio savininkas, dėl to teisėjų kolegija plačiau dėl šios nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti būtinos sąlygos plačiau nepasisako.Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo statinys nėra įregistruotas kito asmens vardu, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija bei VĮ Turto bankas nepatvirtino, kad inžinerinis statinys priklauso savivaldybei ar valstybei. Suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius bei VĮ Turto bankas nurodo, jog draudžiama pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius statinius. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuotų asmenų argumentu, jog ginčo statinys priklauso valstybei ar savivaldybei, dėl to negali būti įgyjamąja senatimi įgyjamos nuosavybės teisės objektas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti faktą, jog ginčo objektas priklauso valstybei ar savivaldybei. Iš byloje esančio 1994 m. birželio 8 d. protokolo Nr. 1 (9 b. l.) bei 1994 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo akto (8 b. l.) matyti, jog pareiškėjas sandėlį už pajus įsigijo iš žemės ūkio bendrovės „Dovilai“, iš Fizinių ir juridinių asmenų, kuriems patvirtintos nuosavybės teisės į pastatus ir statinius, sąrašo (11–12 b. l.), patvirtinto Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 19 d. potvarkiu Nr. 541-v „Dėl nuosavybės teisių patvirtinimo“ (10 b. l.), matyti, jog pareiškėjas garažo pastatą ir daržinės pastatą taip pat įsigijo iš žemės ūkio bendrovės „Dovilai“. Byloje nėra duomenų, jog žemės ūkio bendrovė „Dovilai“ nuosavybės teise priklausė valstybei ar savivaldybei, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti, jog minėtai bendrovei priklausantis turtas yra valstybės ar savivaldybės turtas. Priešingai, iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. sausio 5 d. pažymos Nr. (4.6.11.)RA-39 (25 b. l.) matyti, jog nekilnojamasis daiktas (un. Nr. 4400-4008-9996) ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais bei nurodytais byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus bei VĮ Turto banko argumentą, jog ginčo statinys priklauso valstybei ar savivaldybei. Tuo pačiu pagrindu nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog ginčo objektas priklauso valstybei ar savivaldybei.Dar viena nuosavybės teisei įgyjamosios senaties būdu įgyti būtina sąlyga yra ta, jog asmuo turi būti daiktą įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Apie objektą, į kurį apeliantas prašo nustatyti jam nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą, nėra duomenų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo objektą būtų įgijęs. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės bei pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į garažą bei daržinę, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjas taip pat yra įgijęs ir ginčo objektą – estakadą. Aplinkybė, kad pareiškėjas manė, jog kartu su garažu įgijo ir automobilių priežiūros estakadą, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas estakadą įgijo. Dėl to sutiktina su suinteresuoto asmens VĮ Turto banko argumentu, kad pareiškėjo teiginys, jog 1994 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo aktu jam buvo perduota ir automobilių apžiūros estakada, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog viena iš būtinų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti sąlygų – asmuo turi būti daiktą įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) – neįrodyta.Byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl atviro nekilnojamojo daikto valdymo. Pareiškėjas nurodo, jog visą laiką daiktą valdė atvirai. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka, nurodo, jog po 2003 m. liepos 1 d. valdymas turi būti įregistruojamas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo, t. y. iki 2000 metų CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus, šį savo argumentą suinteresuotas asmuo taip pat grindžia kasacinio teismo formuojama teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentu. Pažymėtina, kad CK 4.27 straipsnio 2 dalis nepaneigia galimybės, jog nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas taikyti įgyjamąją senatį, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikšmės. Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. Griežė v. VĮ Valstybės turto fondas, VĮ Varėnos miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-399/2010). Pažymėtina, jog būtent suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. 3K-7-67/2011 išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog tuo atveju, kai valdytojas siekia įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu, nepriklausomai nuo valdymo įregistravimo ar neįregistravimo privalo būti nustatomos specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintos nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu sąlygos. Dėl to sisteminė valdymo ir įgyjamosios senaties institutus reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, kad taikant įgyjamąją senatį turėtų būti vadovaujamasi CK 4.22 straipsnio 1 dalyje pateikiamais valdymo pagrindais ir specialiosiomis įgyjamąją senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 4.68–4.71 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu. Dėl to suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentas, jog valdymas turi būti įregistruojamas viešame registre, atmestinas kaip nepagrįstas.Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas. Tai – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių pirminių estakados sukūrimo dokumentų (statybos leidimo, projekto ir pan.). Bylos šalys šios aplinkybės neginčija. Aplinkybę, jog nėra jokių ginčo objekto sukūrimo dokumentų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Klaipėdos apskrities archyvo 2016 m. balandžio 5 d. raštas Nr. (2.3.6)6R-325 „Dėl duomenų pateikimo“ (57 b. l.), kuriame nurodoma, jog Klaipėdos rajono Lėbartų valstybinio (buvusio tarybinio) ūkio 1950, 1952–1954 metų archyviniuose dokumentuose duomenų apie leidimą statyti mechanines dirbtuves su automobilių apžiūros estakada, minėtų statinių projektavimo dokumentų, priėmimo eksploatuoti aktų, ilgalaikio turto apskaitos žurnalų nerasta. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ginčo objektas buvo sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o neatitinkant šių reikalavimų, konstatuotina, jog automobilių apžiūros estakada nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių reikalavimų estakada neatitinka, kad jos negalima laikyti privačios nuosavybės teisės objektu. Kaip jau minėta, nėra pagrindo konstatuoti, jog estakada sukurta statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Faktas, jog pareiškėjas neturi galimybės gauti ar atkurti estakados statybos dokumentų, nes jie nustatyta tvarka nėra perduoti saugoti, t. y. nėra išlikę, nepatvirtina ir neįrodo estakados sukūrimo teisėtumo ar statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos atitikties.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog žemė, esanti po inžineriniu statiniu, nesuformuota ir yra valstybinė. Inžinerinis statinys, priešingai, nei teigia pareiškėjas, yra už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų. VĮ Turto bankas taip pat remiasi argumentu, jog byloje yra pakankamai duomenų, jog šis inžinerinis įrenginys yra valstybinėje žemėje, kuri nebuvo išnuomota ar kitais pagrindais suteikta naudotis pareiškėjui. Dėl to į tokį objektą nuosavybės teisę pareiškėjas galėtų įgyti tik viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų nustatyta tvarka ir tik įstatyme nustatytos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šiuos suinteresuotų asmenų argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog šios nutarties 18 punkte yra nurodytos visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisėms pagal įgyjamąją senatį įgyti. Faktas, jog žemės sklypo, kuriame stovi ginčo objektas, priklausymas valstybei nepaneigia asmens galimybės įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, jeigu yra įrodomos visos šios nutarties 18 punkte nurodytos būtinos sąlygos. Santykiai, susiję su galimu valstybinės žemės perdavimu asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, esantį valstybinėje žemėje, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl estakados priklausymo nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiŽydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėGiedrė Seselskytė