- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-09
- Bylos Nr.
- 1S-95-113/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs J. J. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2010-01-26 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė 2010-01-26 nutarimu J. J. skundo dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, A. L., D. L., V. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą K. K. turto pasisavinimą ir didelės žalos padarymą, melagingų duomenų pateikimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo 2005-04-05 įgaliojimo ir 2005-05-30 testamento suklastojimo, melagingų parodymų davimo, galimo A. L., D. L., V. A., R. S., V. Š. bendrininkavimo, A. L. neteisėtai įgyjant K. K. didelės vertės turtą, netenkino.
J. J. apskundus šį nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, Palangos miesto apylinkės teismas 2010-02-18 nutartimi atmetė jos skundą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos teisme gautas J. J. skundas dėl šios nutarties, ji skundu prašo panaikinti šią nutartį, patenkinti jos skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui išdėstytus prašymus. J. J. skunde nurodo, kad teismas jos skundą atmetė net nesvarstęs skundo motyvų ir argumentų, neišklausęs jos paaiškinimų. Teismas nurodė, kad ji kelia klausimą dėl prokuroro 2008-07-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau ji su tuo nesutinka. Pareiškėjos teigimu, dabar jau mirusiai jos senelei K. K. atkurta nuosavybės teisė į 28 ha žemės Šventosios teritorijoje. A. L. ne tik suklaidino jos senelę, dėdę Z. K., bet juos apgavęs, kartu su D. L. neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į senelei priklausančią žemės dalį, į 30 sklypų namų statybai. Šiuos sklypus A. L. pagal K. K. įgaliojimą pardavė žmonai D. L., pastarosios vardu šie sklypai buvo parduoti už kelis milijonus litų užsienio ir Lietuvos subjektų bendrovei. A. L., jei gavo pinigus už žemę, šiuos pinigus pasiėmė sau, senelei ir dėdei Z. K. nesumokėjo nei dalies sumos. A. L. teigė, kad turėjo teisę parduoti žemę, tačiau nustatyta, kad jis negalėjo pardavinėti žemės 2004 m., o 2005 m. pas notarą R. S. nusivežė K. K. ir neblaivų Z. K., kuris už K. K. pasirašė įgaliojimą, suteikiantį A. L. teisę parduoti jos žemę. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes prokurorė pareiškė ieškinį dėl 2005-04-05 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir taip užtikrino K. K. pažeistų teisių gynimą. Kadangi veikdamas pagal šį įgaliojimą A. L. neteisėtai pardavė 30 sklypų savo žmonai D. L. ir šį įgaliojimą bei sutartį užginčijo prokurorė, o A. L. grąžino pinigus, todėl ji, J. J., neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Mirus senelei K. K., ji, J. J., perėmė ieškovės teises.
Tačiau dabar, pareiškėjos nuomone, atsirado visiškai naujos aplinkybės, dėl kurių pasikeitė situacija ir baudžiamojoje byloje. Pirmiausia, paaiškėjo, kad A. L., K. K. esant blogos dvasinės, psichinės bei fizinės būklės, gavęs nurodymus iš notaro R. S. dėl liudytojų, nusivežė K. K. ir neblaivų Z. K. pas notarą, iš anksto susitaręs su V. A., kuris galbūt yra D. L. brolis, pažįstama V. Š., ir gavo notaro patvirtintą, bet ne K. K. pasirašytą testamentą. Testamentą liudijo ir jį pasirašė A. L. atsivežti tariami liudytojai bei neįgalus ir neblaivus Z. K. V. A. galimi giminystės ryšiai su A. L. ir D. L. tapo žinomi nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. A. L. kategoriškai tai neigia, o V. A. į teismą nevyksta. Tai, J. J. nuomone, rodo, kad minėti asmenys bijo išaiškėjusio melo, nes ikiteisminio tyrimo metu V. A., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teigė, jog A. L. nepažįsta, jog pastarasis jį užkalbino gatvėje, todėl jis ir nuėjo pas notarą. Šios aplinkybės paaiškėjo po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl prokurorė privalėjo atnaujinti tyrimą, patikrinti minėtą informaciją, o nustačiusi, kad A. L. ir V. A. buvo susieti giminystės ryšiais, tirti naujas aplinkybes ir priimti sprendimą, ar šių bei kitų asmenų veiksmuose nėra nusikaltimų sudėties, užvaldant K. K. turtą bei sudarant ir patvirtinant įgaliojimą, testamentą, sutartis tarp A. L. ir D. L. . Tačiau nei prokurorė, nei apylinkės teismas nenagrinėjo pateiktos informacijos.
Šalies argumentai
J. J. teigia, kad apylinkės teismo neobjektyvumas pasireiškė ir tuo, kad skundžiama nutartis buvo priimta jai nedalyvaujant, nors ji prašė skundą nagrinėti žodine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
J. J. skundas tenkintinas.
Išanalizavus gautą tyrimo medžiagą, J. J. skundų Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei, Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui turinį, konstatuotina, jog tiek prokurorė, tiek teismas savo procesiniuose dokumentuose padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog J. J. iš esmės skundžia prokuroro 2008-07-09 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 184 str. 2 d. dėl K. K. didelės vertės turto iššvaistymo, kurio ji neapskundė per BPK 214 str. 5 d. nurodytą terminą, taip pat neprašė atnaujinti praleistą apskundimo terminą, ir, tuo vadovaudamiesi, J. J. skundus atmetė. Tiek prokurorė 2010-01-26 nutarime, tiek teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo J. J. skunduose nurodytų aplinkybių, jų ryšio su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jų visumos. Nors pareiškėja skunduose nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, t. y. jau po prokuroro 2008-07-09 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo, paaiškėjo tam tikros aplinkybės, galinčios lemti nusikalstamų veikų požymių nustatymą jos minėtų asmenų veiksmuose, nei prokurorė, nei apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nereikalavo jokių duomenų iš minėtos civilinės bylos pateikimo. Todėl visiškai nesuprantamas prokurorės 2010-01-26 nutarimo argumentas, jog „pareiškėjas nepateikia jokių naujų duomenų, kurie įtakotų priimto procesinio sprendimo pagrįstumą, o tik galimų prielaidų ir samprotavimų paletę“. Taip pat nesuprantama, kodėl prokurorė J. J. teiginius dėl galimo 2005-04-05 įgaliojimo ir 2005-05-30 testamento suklastojimo vertina kaip deklaratyvius, nes J. J. skunde nurodė tokį manymą pagrindžiančias aplinkybes, kurios, kaip anksčiau minėta, nebuvo tiriamos, nebuvo aiškintasi jų ryšio su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, neanalizuota ikiteisminio tyrimo nustatytų ir J. J. skunde nurodytų aplinkybių visuma. Atkreiptinas dėmesys, jog pati prokurorė, gindama neveiksnia pripažintos K. K. teises ir teisėtus interesus, yra pareiškusi ieškinį teismui dėl 2005-04-05 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad K. K. šio įgaliojimo išdavimo metu dėl psichikos sveikatos sutrikimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o A. L. turėjo tai žinoti bei suprasti. Ji ieškinyje pažymėjo, kad yra „akivaizdu, jog A. L. įgaliojimo pagrindu veikė nesąžiningai ir ne K. K. interesais“, kad A. L. ir D. L., įsigydami K. K. sklypus, veikė kaip sutuoktiniai. O tai visiškai nesuderinama su prokurorės nutarime išsakyta pozicija, jog tiek 2005-04-05 įgaliojimo išdavimo, tiek 2005-05-30 testamento sudarymo metu „K. K. buvo veiksni, ir visi (tarp jų ir notaras) šių sandorių sudarymo metu dalyvavę asmenys nurodė, jog nekilo abejonių dėl K. K. psichikos sveikatos būklės“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ne J. J. skundo, bet prokurorės nutarimo teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaringi, nelogiški.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, J. J. skunduose aptartos aplinkybės, jų visuma sudaro pagrindo manyti, kad skunduose nurodytų asmenų veikose gali būti sukčiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo, melagingų parodymų nusikaltimų požymių, todėl būtina iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Tai, kad teisme yra nagrinėjama ir su tais pačiais įvykiais susijusi civilinė byla, nesuteikė jokio pagrindo prokurorei manyti, jog J. J. ikiteisminiu tyrimu siekia pasinaudoti kaip priemone išreikalauti trūkstamus įrodymus civilinėje byloje. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir atliekamas visais atvejais, jei gauta duomenų, kad padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika. Būtent ikiteisminio tyrimo institucijų pareiga yra patikrinti, kas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais motyvais atliko atitinkamus veiksmus, bei spręsti klausimą, ar tokie veiksmai, jų faktui pasitvirtinus, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pareiškėja mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir dėl to, kad buvo priimta jai nedalyvaujant, nors ji prašė kviesti ją į skundo nagrinėjimą. Tačiau BPK 64 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjant skundą, gali būti rengiamas posėdis. O tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo prerogatyva yra nuspręsti, rengti posėdį ir kviesti į jį skundą padavusį ir kitus BPK 64 str. 4 d. nurodytus asmenis, ar ne. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo kviečiama dalyvauti nagrinėjant jos skundą, nedaro teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog prokurorės 2010-01-26 nutarimas netenkinti J. J. skundo dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl šio nutarimo, nurodytų prokurorės sprendimo trūkumų bei jų įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui neįvertino, nepašalino. Todėl ir prokurorės nutarimas, ir skundžiama teismo nutartis naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 217 str., 439 str. 1 d., 441 str., 442 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-18 nutartį ir dėl J. J. skundo priimti naują sprendimą:
panaikinti Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2010-01-26 nutarimą ir perduoti prokurorui iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
Nutartis neskundžiama.