Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-11-18 · Administracinė byla Nr. eI3-3354-809/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-18
Bylos Nr.
eI3-3354-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09137-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
T. L.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai

a Administracinė byla Nr. eI2-3354-809/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09137-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2023-10-04 sprendimą Nr. 3R-1016 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad apie Sprendimo priėmimą pareiškėjui buvo pranešta 2023-10-04, kas yra daugiau nei 5 darbo dienos. VDAI nesilaikė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies ir pažeidė pareiškėjo teises į gerą viešąjį administravimą.

Pažymi, kad UAB „Bitė Lietuva“ (Bendrovė) veiksmus skundė ne dėl 2020 metais (ne)atliktų veiksmų (pagal VDAI – „neatsakymo“), o dėl 2022 metais vykusio neveikimo, po to, kai buvo pateiktas pareiškėjo 2022-05-17 skundas. Todėl skundo pateikimo metu – 2023-09-16 18:38 val., nuo skundžiamos datos (po 2022-05-17) nebuvo pradėję daugiau nei 2 metai, todėl skundas buvo pateiktas neviršijus ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino – jis atitiko ADTAĮ reikalavimus skundui. VDAI turėjo prievolę laikytis išsamumo principo – atsakymas į skundą privalėjo atliepti į to skundo turinį. VDAI privalėjo išsiaiškinti (arba pagrįsti, kodėl to negali daryti), ar Bendrovė nepagrįstai, ar pagrįstai delsė pareiškėjui pateikti (ar nepateikė) informaciją apie veiksmus, kuriuos atliko po 2022-05-17 (nepraėjus 2 metams iki skundo) dėl 2020-07-17 ir 2020-08-11 prašymų. Mano, kad VDAI turėjo atsakyti – ar Bendrovė pateikė informaciją apie atliktus veiksmus ir kada, o jei pateikė, tai ar delsimas buvo ir, jei buvo, tai ar jis buvo pagrįstas ar nepagrįstas (taip, kaip nurodyta BDAR 12 straipsnio 3 dalyje).

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas pakartotinai akcentavo, kad VDAI skundė tai, kad Bendrovė informacijos apie atliktus veiksmus (asmens duomenų tvarkymo nutraukimą), kurių ėmėsi pagal jo reikalavimą, nepateikė nepagrįstai nedelsiant, t. y. ne iškarto po to, kai tokius veiksmus atliko. Taigi, vertinti, ar (pirma) Bendrovė jį informavo ir, ar nepagrįstai nedelsdama, galima tik nuo tada, kai asmens duomenų tvarkymo nutraukimo veiksmai buvo realiai atlikti – nuo 2022-05-17, o ne nuo 2020-07-17, kai jų dar net nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas Inspekcijoje buvo gautas 2023-09-18. Inspekcija 2023-09-21 raštu Nr. 2R-5420(2.13.Mr) kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos gavimo. Atsakymas Inspekcijoje buvo gautas 2023-09-22. Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 16 punktą, skundas laikomas gautu Inspekcijoje tik gavus patikslintą informaciją. Terminas sprendimui priimti buvo 2023-09-29, tačiau Inspekcija sprendimą priėmė 2023-10-04, t. y., praleidusi terminą 2 darbo dienas. Inspekcija priėmė skundžiamą sprendimą praleidusi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau, Inspekcijos nuomone, nežymus termino praleidimas (2 darbo dienos) nedaro sprendimo savaime neteisėtu.

Dėl nepagrįsto atsisakymo priimti skundą nurodo, kad Inspekcijoje pareiškėjo skundas buvo gautas 2023-09-18. Inspekcija, siekdama pasitikslinti, į kokį pareiškėjo prašymą Bendrovė neatsakė, 2023-09-21 raštu Nr. 2R-5420(2.13.Mr) prašė pareiškėjo patikslinti šią informaciją. Pareiškėjas į šį raštą atsakė 2023-09-22 elektroniniu laišku (Inspekcijos reg. Nr. 1R-6638(2.13.Mr)), kuriame nurodė, kad: „Primenu, kad 2020-07-17 d. Bendrovei pakartojau savo reikalavimą netvarkyti mano asmens duomenų tiesioginės rinkodaros tikslu, kai kreipiausi su pretenzija dėl paslaugos „Automatinis perskambinimas“ siūlymų“. Taip pat pareiškėjas atsakyme Inspekcijai nurodė, kad 2020-07-17 Bendrovei rašė „Žinote mano prieštaravimą reklamai, tiesioginei rinkodarai (siūlyti prekes ir/ar paslaugas, teirautis dėl jų) ir tuo tikslu tvarkyti mano asmens duomenis ir jums yra žinomas mano prieštaravimas. Taip pat jums yra duoti VVTAT ir VDAI nurodymai neteisėtos veiklos nevykdyti“. 2020-08-11 pareiškėjas Bendrovei išsiuntė tokio turinio žinutę „Draudžiu mano asmens duomenis naudoti reklamos/tiesioginės rinkodaros ar kitu su manimi nesuderintu tikslu, trukdyti paslaugų/prekių pasiūlymais ar teirautis nuomonės dėl jų“. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek skundo patikslinime akcentuoja, kad jis į Bendrovę su prašymu kreipėsi 2020-07-17, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas teikė skundą dėl to, kad Bendrovė neįgyvendino jo teisių būtent pagal šį prašymą. Taigi, pareiškėjas pats aiškiai išreiškė savo valią net keliuose laiškuose Inspekcijai nurodydamas, kad Bendrovė neįgyvendino jo teisių dėl 2020-07-17 prašymo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis skundą dėl to, kad Bendrovė toliau vykdo tiesioginę rinkodarą, telefonu siūlydama jam savo paslaugą „Automatinis perskambinimas“ Inspekcijai pateikė 2022-05-16, todėl Bendrovė jo asmens duomenų tvarkymą nutraukė po šios datos. Inspekcijos vertinimu, faktas, kada buvo pateiktas skundas yra niekaip nesusijęs su 2 metų termino skaičiavimu, nes terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Kadangi pareiškėjas kreipėsi į Bendrovę 2020 m. ir iš Bendrovės atsakymo negavo ar atsakymas jo netenkino, terminas yra skaičiuojamas nuo dienos, kai sueina terminas atsakymui į duomenų subjekto prašymą pateikti. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas pats sau prieštarauja akcentuodamas, kad į Bendrovę kreipėsi 2020-07-17, tačiau remdamasis neaiškiais kriterijais tvirtina, kad skundo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 metų. Inspekcija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais ir mano, kad pagrįstai atsisakė nagrinėti skundą remdamasi tinkamai apskaičiuotu pažeidimo padarymo senaties terminu.

Nurodo, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15 – 22 straipsnius. BDAR 15 straipsnyje įtvirtinta teisė susipažinti su savo duomenimis, 17 straipsnyje – teisė reikalauti ištrinti duomenis. Šiems abiem straipsniams galioja jau anksčiau minėtas BDAR 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas. Nagrinėjant skundą Inspekcija vertintų Bendrovės veiksmus dėl galimo BDAR 12 straipsnio 3 dalies pažeidimo, todėl, Inspekcijos vertinimu, vien aplinkybė, jog Inspekcija skundžiamame sprendime nurodė, kad Bendrovė neatsakė, kai pareiškėjas turėjo omenyje, kad informacija nebuvo pateikta nedelsiant, nėra esminė skundžiamo sprendimo klaida, kuri darytų sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023-10-04 sprendimo Nr. 3R-1016 (2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad VDAI 2023-09-18 buvo gautas skundas ir 2023-09-22 papildoma informacija. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas 2020-07-17 kreipėsi į UAB „Bitė Lietuva“ ir pakartojo savo reikalavimą netvarkyti jo asmens duomenų tiesioginės rinkodaros tikslu dėl paslaugos „Automatinis perskambinimas“ siūlymų. VDAI nustatė, kad dėl minėtos Bendrovės paslaugos, kaip tiesioginės rinkodaros pasiūlymų, VDAI yra priėmusi 2022-09-13 sprendimą Nr. 3R-775(2.13-1.E), kuriame nurodyta, kad Bendrovė nutraukė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą tiesioginės rinkodaros tikslu po pareiškėjo skundo pateikimo VDAI, tačiau konkrečios tvarkymo nutraukimo datos nenurodė. Tuo tarpu pareiškėjas prieštaravo, kad Bendrovei nutraukus asmens duomenų tvarkymą su tikslu paslaugai „Automatinis perskambinimas“ siūlyti, ji pareiškėjo neinformavo, kad jo asmens duomenys nebebus tvarkomi tuo tikslu. Pareiškėjo manymu, Bendrovė neatsakė į jo 2020-07-17 kreipimąsi ir tokiais savo veiksmais pažeidė BDAR 12 straipsnio 3 dalies nuostatas.

VDAI, vadovaudamasi 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Bendrovę 2020-07-17, o skundą Inspekcijai dėl neatsakymo į šį kreipimąsi pateikė 2023-09-18. Taigi, pareiškėjas dėl galimo BDAR 12 straipsnio 3 dalies pažeidimo pateikė skundą Inspekcijai daugiau nei po trijų metų nuo galimo jo asmens duomenų apsaugos pažeidimo, todėl įvertino, kad pareiškėjo skundas neatitinka ADTAĮ nuostatų, dėl ko skundą atsisakė priimti nagrinėti.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus). Atsakovė pripažįsta, jog praleido Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – sprendimą priėmė praleidusi terminą 2 darbo dienas (pareiškėjas skundą Inspekcijai pateikė 2023-09-18; terminas sprendimui priimti – 2023-09-29; Inspekcija sprendimą priėmė 2023-10-04), t. y. praleidusi terminą 2 darbo dienas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-1189/2013). Taigi, kaip matyti iš šiuo aspektu suformuotos teismų praktikos, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013).

Byloje nėra ginčo, kad Sprendimo priėmimo terminas buvo praleistas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad Inspekcija būtų sąmoningai vilkinusi skundo nagrinėjimą. Nors Sprendimas buvo priimtas nežymiai vėliau, nei Įstatyme nustatytas terminas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, tai nėra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris būtų lėmęs skundą padavusio asmens teisių pažeidimą ir kuris galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas skunde taip pat tik bendrai nurodė, kad terminas buvo praleistas, tačiau kokios realios neigiamos pasekmės pareiškėjui dėl to kilo, skunde nėra nurodyta. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamais, todėl naikinti Sprendimą dėl to, kad jis buvo priimtas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nėra teisinio pagrindo.

Nustatyta, kad pareiškėjas ginčą kelia tuo aspektu, kad 2020-07-17 d. ir 2020-08-11 d. teikė Bendrovei prašymą nutraukti asmens duomenų tvarkymą, tačiau šių prašymų pateikimo data negali būti atskaitos data 2 metų senaties terminui skaičiuoti (skundui VDAI pateikti). Pareiškėjo teigimu, pats asmens duomenų tvarkymo nutraukimo veiksmas įvyko tik po 2022-05-17, taigi skundas VDAI teiktas ne dėl atsakymo, į minėtus prašymus, nepateikimo ar vėlavimo pateikti, o dėl to, kad Bendrovė pareiškėjo prašymą nors ir įvykdė, tačiau apie tai nedelsiant jo neinformavo. Tuo tarpu Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas pats aiškiai išreiškė savo valią net keliuose laiškuose Inspekcijai nurodydamas, kad Bendrovė neįgyvendino jo teisių pagal 2020-07-17 prašymo, kas reiškia, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl jo Bendrovei pateikto 2020-07-17 prašymo, dėl ko ir buvo pagrindas atsisakyti nagrinėti Inspekcijoje 2023-09-18 gautą pareiškėjo 2023-09-16 (su vėlesniu papildymu) skundą Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu (kai nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai).

BDAR 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15 – 22 straipsnius.

Inspekcija skundžiamą srendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus 2023-09-16 ir 2023-09-21 skundus, iš kurių turinio nustatyta, kad pareiškėjas skunduose išdėstė argumentus dėl Bendrovės neveikimo, kuris pasireiškė nepranešimu pareiškėjui apie jo atžvilgiu nutrauktą asmens duomenų tvarkymą rinkodaros tikslais. Skundų turinys leidžia aiškiai nustatyti pareiškėjo kreipimosi tikslą ir keliamų klausimų esmę. Pareiškėjas atsakovės prašė nuspręsti (ištirti), ar Bendrovė pažeidė jo teises būti informuotam pranešimu apie Bendrovės atliktus veiksmus (kuriuos ir VDAI pripažino kaip atliktus), reaguojant į jo prašymą dėl asmens duomenų tvarkymo nutraukimo tiesioginės rinkodaros tikslu (konkrečiai dėl „Automatinis perskambinimas“ siūlymų), kaip numatyta BDAR 12 straipsnio 3 dalyje.

Taigi, priešingai, nei Sprendime nurodė atsakovė, pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi ne dėl neatsakymo į pareikėjo 2020-07-17 skundą, tačiau nepaisant to, kad Bendrovė pagal pareiškėjo prašymą nutraukė jo duomenų tvarkymą rinkodaros tikslais (dėl to ginčo byloje nėra), tačiau apie tai pareiškėjo neinformavo, kaip numatyta BDAR 12 straipsnio 3 dalyje. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta terminą (2 metai) susiejo su Bendrovės neatsakymu į pareikėjo 2020-07-17 skundą. Kaip nustatyta iš 2023-09-16 ir 2023-09-21 skundų turinio, pareiškėjo kreipimosi į Inspekcija tikslas – ištirti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neinformavimu apie jo atžvilgiu vykdyto duomenų rinkimo nutraukimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti Inspekcijos Sprendimą. Panaikinus Sprendimą Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-09-16 ir 2023-09-21 skundus. Nors pareiškėjas nėra suformulavęs reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti skundus, tuo atveju, jei skundas būtų patenkintas), tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį (esmę), įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus nelaikytina išėjimu už ginčo ribų.

Pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos (22,50 Eur), patirtos sumokėjus žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023-10-04 sprendimą Nr. 3R-1016 (2.13-1.E) ir įpareigoti pareiškėjo T. L. skundus išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui T. L. iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurai ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė