- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- I-8367-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02191-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai R. S., pareiškėjos atstovui advokatui Algaudui Kiršai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. S. 2015-03-26 išsiuntė skundą (b. l. 1-2), kuriame prašo:
panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus 2-ojo pensijų skyriaus 2015-02-10 sprendimą Nr. (10.1)-3-15929;panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015-03-25 sprendimą Nr. (6.5)-I-2006;įpareigoti VSDFV Vilniaus 2-jį Pensijų skyrių įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti ir išmokėti R. S. vyro D. S., mirusio 2012-04-10, sumažintą pensijos kompensaciją už 2010-2011 metus;iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad ji, kaip testamentinė įpėdinė, kreipėsi į VSDFV Vilniaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl 2012-04-10 mirusio vyro D. S. kompensacijos už 2010-2011 metų laikotarpiu sumažintą senatvės pensijos dalį, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas.
Pareiškėja nesutinka su priimtais atsakovų sprendimais. Socialinio draudimo įstaigos aiškina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) nuostatas pareiškėjai nepalankia linkme. Pareiškėja abejoja šių teisės aktų ir jų aiškinimo atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintam principui – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip pat, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, aplinkybės juose yra nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos.
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 13-16) paaiškino, kad pareiškėjos vyrui D. S., valstybinės socialinio draudimo senatvės pensija (toliau ir – senatvės pensija) buvo sumažinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio nuostatomis.
VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius, 2015-02-10 raštu Nr. (10.1)-3-15929 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes Kompensavimo įstatyme nėra numatyta kompensuoti sumažintas pensijas, kurių mokėjimas buvo nutrauktas dėl pensijų gavėjų mirties iki 2014-05-22 (Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo). Be to, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad laikinas pensijų sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas neprieštaravo Konstitucijai. Pensijų gavėjo teisė į kompensuojamą sumą atsirado tik Kompensavimo įstatymui įsigaliojus, tai yra nuo 2014-05-22. Pareiškėjos vyras mirė 2012-04-10, taigi mirties dieną nebuvo įgijęs teisės į kompensuojamą sumą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 3 dalį, teisė į pensiją nėra paveldima. Taigi, mirusiųjų iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo įpėdiniai negali paveldėti teisės į sumas, kurios būtų mokamos palikėjui Kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis būtų gyvas. VSDFV Vilniaus 2-ojo pensijų skyriaus 2015-02-10 sprendimas Nr. (10.1)-3-15929 ir VSDFV 2015-03-25 sprendimas Nr. (6.5)-I-2006 yra teisėti ir pagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 23-26) paaiškina, kad VSDFV atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodama tuo, kad Kompensavimo įstatyme nėra numatytas dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1-4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4-6 dalių taikymo, sumažintos senatvės pensijos kompensavimas mirusių pensijų gavėjų paveldėtojams. Taip pat nėra pareiškėjos vyrui apskaičiuotų, bet dėl mirties negautų pensijos dalių, kurios turėtų būti išmokėtos, vadovaujantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 80 punktu.
Vadovaujantis Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi, pensijos gavėjui mirus, jį palaidojusiems asmenims išmokama pensija už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma. Kitos mirusiam pensininkui apskaičiuotos, bet neišmokėtos pensijų sumos, išmokamos mirusiojo įpėdiniams arba mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į bendro turto dalį liudijimą. Remiantis VSDFV duomenimis, D. S. iki jo mirties buvo išmokėta visa apskaičiuota priklausanti senatvės pensija, tad paveldėtojams mokėtinų sumų nėra. Kompensavimo įstatymas taikomas tik pensijų gavėjams, o ne mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojams.
Pensijos gavėjo teisė į kompensuojamąją sumą atsirado tik įsigaliojus Kompensavimo įstatymui. Kadangi, pareiškėjos vyras mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, mirties dieną jis nebuvo įgijęs teisės į kompensuojamų sumų išmokėjimą. Taip pat, vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 3 dalimi, teisė į pensiją nėra paveldima. Taigi, pareiškėja neturi teisės gauti jos mirusiam vyrui sumažintos pensijų dalies kompensavimo išmokas.
Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos, kaip testamentinės įpėdinės, teisės į mirusio sutuoktinio už 2010-2011 sumažintos senatvės pensijos dalies kompensaciją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktiniui D. S. nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 VSDFV Vilniaus skyrius valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi (b. l. 17-18). 2012-04-10 D. S. mirė (b. l. 8), pareiškėja yra D. S. testamentinė įpėdinė (b. l. 9).
Pareiškėja 2015-02-02 pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajam pensijų skyriui dėl vyro D. S. neišmokėtos senatvės pensijos dalies už 2010-2011 m. kompensavimo (b. l. 21).
VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2015-02-10 raštu Nr. (10.1)3-1592 atsisakė tenkinti pareiškėjos 2015-02-02 prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2014-05-22), o Kompensavimo įstatyme nėra numatyta kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, kurių mokėjimas buvo nutrauktas iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl pensijų gavėjų mirties (b. l. 20).
Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, 2015-02-20 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į VSDFV (b. l. 27). VSDFV 2015-03-25 sprendimu Nr. (6.5)I-2006 atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodama tuo, kad Kompensavimo įstatymas taikomas tik pensijų gavėjams, o ne mirusių pensininkų turto paveldėtojams. Pareiškėjos vyrui nėra apskaičiuotų, bet dėl mirties negautų pensijos dalių, kurios turėtų būti išmokėtos, vadovaujantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 80 punktu. Be to, pensijos gavėjo teisė į kompensuojamąją pensijos sumą, nustatytą Kompensavimo įstatyme, atsirado tik šiam įstatymui įsigaliojus. D. S. mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos, todėl mirties dieną jis nebuvo įgijęs teisės į praradimų, atsiradusių dėl Laikinojo įstatymo taikymo, kompensavimą (b. l. 28-29).
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pensininkui mirus, pensija išmokama jį palaidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.
Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (2014-03-19 redakcija) 80 punkte nustatyta, kad pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jeigu ji nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio už vieną mėnesį (Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalis). Kai pensija mokama už praėjusį mėnesį ir miręs asmuo iki mirties dienos šios pensijos nebuvo gavęs, mirusį pensininką laidojusiems asmenims taip pat išmokama jo iki mirties dienos negauta pensija už praėjusį mėnesį. Pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams (pagal įstatymą ar pagal testamentą), kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, arba (ir) mirusį pensininką pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktiniui iki mirties išmokėta visa apskaičiuota priklausiusi senatvės pensija, todėl VSDFV nekilo pareiga jo paveldėtojams išmokėti sumų, nustatytų minėtose nuostatose.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus, įsigaliojo 2014-05-22. Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas subjektų ratas, kuriems šis įstatymas taikomas, o būtent - asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos, įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.
Senatvės pensijų kompensavimo tvarka įtvirtinta Kompensavimo įstatymo 3 straipsnyje, pagal kurį valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos kompensuojamąsias sumas apskaičiuoja ir pradeda mokėti nereikalaudamos iš pensijos gavėjų prašymų <...> (1 dalis); asmenims, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti kompensuojamąją sumą, tačiau kuriems senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnis) arba kuriems yra pasibaigęs netekto darbingumo (invalidumo) pensijos skyrimo terminas (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio 3 dalis), kompensuojamoji suma išmokama, jeigu jie ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, mokėjusiai senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos formos prašymą dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją arba kitais teisės aktų nustatytais būdais patvirtina savo tapatybę. Gavusi tokį prašymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga apskaičiuoja asmeniui priklausančią kompensuojamąją sumą ir išmoka ją šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (2 dalis).
Ginčui aktualių nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti teismui išvadą, kad mirusių pensijų gavėjų paveldėtojai nepatenka į subjektų ratą, kuriam taikytinas Kompensavimo įstatymas.
Asmenims, kuriems senatvės pensijoms buvo taikomas Laikinojo įstatymo 6 straipsnis, teisė į dėl tokio mokėjimo susidariusią nepriemoką atsirado tik nuo Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2014-05-22. Iki šio įstatymo įsigaliojimo teisės į šios nepriemokos išmokėjimą pensijų gavėjai neturėjo, nes Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai. Pensijų praradimų, susijusių su Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymu, kompensavimo mechanizmas įtvirtintas Kompensavimo įstatyme, įsigaliojusiame 2014-05-22 ir galiojusiame jame nurodytiems subjektams – pensijų gavėjams. D. S. mirė 2012-04-10 – iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, todėl nei jis, nei jo testamentinė paveldėtoja neįgijo teisės į neišmokėtos pensijos kompensavimą. Pažymėtina, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją, viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Viešojoje teisėje dominuoja imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodas, teisės ir pareigos įstatymuose įtvirtintose normose nustatomos itin tiksliai ir nesukuriama prielaidų teisės normas aiškinti plečiamai net ir kito teisėkūros subjekto priimtų teisės aktų (LVAT administracinėje byloje Nr. A556 – 313/2010). Atsižvelgus į šį principą, Kompensavimo įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl VSDFV nekilo pareiga pareiškėjai išmokėti prašomos kompensacijos.
Nustatytos faktinės aplinkybės, aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja teismo išvadą, kad ginčijamuose VSDFV Vilniaus 2-ojo pensijų skyriaus 2015-02-10 sprendime Nr. (10.1)-3-15929, VSDFV 2015-03-25 sprendime Nr. (6.5)-I-2006 padarytos išvados, kad Kompensavimo įstatyme nėra numatyta kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo sumažintas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, kurių mokėjimas buvo nutrauktas iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl pensijų gavėjų mirties vertintinos kaip teisingos, todėl šių sprendimų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus skundo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d.).
Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.