Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-245-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
1A-393-245-2012
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00484-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
Ž. P.
Nukentėjusysis
D. U.
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-245/2012Teisėja J. Sungailaitė Proceso Nr. 1-91-1-00484-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžio, kuriuo Ž. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš Ž. P. nukentėjusiajai D. U. priteista 2400 litų turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010-08-25, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), per nerakintas duris įsibrovė į E. U. priklausantį gyvenamą namą ir iš kambario pagrobė D. U. priklausantį kompiuterį ASUS 2400 Lt vertės, kompiuterio garso kolonėlę 30 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai padarydamas 2430 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis Ž. P. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jo veika nebuvo iš anksto suplanuota. Tikslas buvo susitikti su savo draugu V. U., sumanymas pavogti kompiuterį kilo tik tada, kai įėjo į namą pro nerakintas duris ir tik tada, kai pamatė kambaryje kompiuterį. Nukentėjusiosios atsiprašė teismo salėje, žalą pasižada atlyginti. Jo kaltės pripažinimas, padėjimas atskleisti nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą bei galimybę švelninti paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, jog jis turi šeimą, mažametį vaiką, į jauną amžių (jam 26 metai), jo atžvilgiu nėra atliekamas joks ikiteisminis tyrimas, jokių kitų nusikaltimų nėra padaręs, atlieka bausmę pataisos namuose, drausminių nuobaudų neturi. Nors jis teisiamas septintą kartą, bet išvadas yra padaręs, nori gyventi dorai, su šeima, auginti vaiką ir dirbti. Apelianto nuomone, teismas turėjo taikyti LR BK 61 str. 4 d., nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirti jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir paskyrė Ž. P. bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Bausmė individualizuota tinkamai.

Skirdamas bausmę Ž. P., parenkant jos rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 178 str. 1 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str. 2 d., Ž. P. už svetimo turto vagystę motyvuotai paskyrė vienerių metų šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Ž. P. teisiamas septintą kartą, vagystę padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir baudos, arešto bei laisvės atėmimo bausmės, tačiau esant nurodytoms aplinkybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

LR BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ž. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas Ž. P. pagrįstai paskyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nors nežymiai, bet yra mažesnė negu LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis. Todėl, atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą ir nuteistojo asmenybę, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, nėra per griežta ir yra tinkama bausmės tikslams realizuoti.

Šalies argumentai

Apeliantas, prašydamas skirti švelnesnę bausmę, skunde nurodė, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., kas rodo mažesnį jo pavojingumą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta bausmės skyrimo procese ir apeliacinės instancijos teismas pakartotinai tos pačios aplinkybės nevertina. O tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl apelianto amžiaus ir jo šeiminės padėties, nėra pagrindo nuosprendį keisti, švelninant paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėEvaldas Gražys