Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-02
Bylos Nr.
1A-19-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
Nukentėjusysis
E. B.
Nuteistasis
M. N.
Advokatai
Jurijus Stepanovas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-113/2009

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Valentino Janonio, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nukentėjusiajai E. B.,nuteistajam M. N.,gynėjui advokatui Jurijui Stepanovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. ir nukentėjusiosios E. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str., M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kalių transporto priemones 2 metams. Iš M. N. nukentėjusiajai E. B. priteista 8273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad jis 2007-11-30 apie 16.50 val. Baltijos pr., ties įvažiavimu į Taikos pr. žiedinę sankryžą, Klaipėdos m., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, tiesiame kelio ruože, esant sausam asfaltui, dirbtiniam apšvietimui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė reikiamo atstumo iki priekyje važiavusio bei pristojusio automobilio „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B., tuo pažeisdamas KET 51 p., 53 p., 171 p. reikalavimus, dėl to atsitrenkė į galinę jo dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų E. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neištyrė faktinių įvykio aplinkybių, nepašalino jo ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų, jo parodymus, kad jis buvo sustojęs, ignoravo, nors privalėjo nurodyti, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo sustojusio ir pradėjusio važiuoti automobilio, kurio greitis negalėjo viršyti 15 km/h, smūgis į priekyje pristojusio automobilio „Ford Escort“ galą galėjo sąlygoti E. B. sunkų sveikatos sutrikdymą. Apie smūgio stiprumą liudija draudimo bendrovės nuotraukose užfiksuoti avarijos metu padaryti automobilio „Ford Escort“ apgadinimai. Nukentėjusioji apklausta teisme parodė, kad ji galva atsitrenkė į minkštą sėdynės atlošą, iškart po avarijos į medikus nesikreipė, po kelių dienų nuvyko į ligoninę, tačiau rimtų sužalojimų jai nerado, tik po to dar kartą kreipusis į ligoninę jai buvo nustatytas kaukolės lūžis. Apelianto manymu, teismas neištyrė ir nenustatė, ar buvo tiesioginis priežastinis ryšys tarp mažu greičiu pradėjusio važiuoti automobilio atsitrenkimo į kitą automobilį ir kilusių pasekmių – nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusiosios galvos sužalojimas galėjo būti nesusijęs su 2007-11-30 įvykiu, tai galėjo būti ankstesnė galvos trauma. Nuteistasis taipogi nurodo, kad teismas, nustatęs, jog nukentėjusioji jokiais svariais argumentais ar įrodymais nepagrindė savo reikalaujamos žalos dydžio, nepagrįstai priteisė 8273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ši suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų dėl žalos, padarytos neatsargiais veiksmais, atlyginimo. Nuteistasis M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendį ir nutraukti bylą.

Nukentėjusioji E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėto nuosprendžio dalis dėl 8273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsta, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Eismo įvykio metu jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – lūžo kaukolės pamatas ir dėl to buvo iškilusi grėsmė jos gyvybei. Dėl patirtos traumos ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl didelių nepatogumų ji negali normaliai gyventi, atsirado ilgalaikė emocinė depresija, sumažėjo bendravimo galimybės. Ji du kartus nuo 2007-12-03 iki 2007-12-10 ir nuo 2007-12-18 iki 2007-12-27 buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po gydymo ji buvo nukreipta į stacionarinį reabilitacijos centrą, tačiau nuo reabilitacinio gydymo stacionariai turėjo atsisakyti, nes auklė atsisakė prižiūrėti jos mažamečius dvynukus visą parą. Į reabilitacinį centrą ji kasdien važinėjo viešuoju transportu, nors sveikatos būklė tebebuvo labai sunki (sutrikusi koordinacija, galvos skausmai, svaigimas, nuolatinis pykinimas). Ji dėl sunkios materialinės padėties atsisakė gydymosi pagal turėtą nedarbingumą ir išėjo į vaikų priežiūros atostogas, nors tuo metu dar nebuvo visiškai pasveikusi ir jai pačiai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, vėliau, dar nevisiškai pasveikusi, ji buvo priversta grįžti iš vaikų priežiūros atostogų į darbą. Ji yra netekėjusi, augina tris mažamečius vaikus. Periodiškai paūmėjantys galvos skausmai neleidžia normaliai vykdyti vaikų priežiūrą, todėl tenka samdyti auklę. Iki eismo įvykio ji pati prižiūrėjo savo vaikus, todėl vaikai patiria stresą prižiūrimi svetimo žmogaus. Patirtos traumos liekamieji reiškiniai jaučiami iki šiol, todėl gydymas dar nėra baigtas. Gydytojai rekomenduoja stacionariai gydytis Vilniuje, tačiau neturėdama galimybių tinkamai organizuoti vaikų priežiūrą, taip pat neturėdama finansinių galimybių, ji yra priversta atsisakyti šių rekomendacijų. Gydytojai prognozuoja, kad dėl patirtos traumos ji gali tapti neįgali. Taipogi ji negali būti užtikrinta dėl savo darbo vietos, dėl karjeros darbe, nes yra vis dar nedarbinga dėl to paties eismo įvykio sukeltų pasekmių, jos neįgalumas gali paskatinti darbdavį ją atleisti iš darbo. Nežinomybė dėl sveikatos būklės ateityje, galimai blogesnių jos šeimos gyvenimo sąlygų, tolimesnio normalaus vaikų vystymosi jai nuolat sukelia įtampą, dvasinius išgyvenimus bei emocinę depresiją. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jos automobilis, kurio remontas ekonomiškai buvo netikslingas, tačiau kasdieniniame jos gyvenime ši susisiekimo priemonė turėjo itin didelės reikšmės visapusiškai tenkinant gyvenimo poreikius. Tai sukėlė didelius nepatogumus. Nukentėjusiosios teigimu, galvos traumos pasekmės yra ypatingai reikšmingos, galinčios įtakoti tolimesnį jos gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, priteista neturtinė žala yra aiškiai per maža. Be to, kaip nurodo apeliantė, M. N. nepasiūlė jokios geranoriškos materialinės paramos, priešingai, sužinojęs apie ikiteisminį tyrimą, nutraukė darbo sutartį su buvusia darboviete, užsiregistravo darbo biržoje, tuo siekdamas parodyti savo sunkią materialinę padėtį, jokio turto neturėjimą. M. N. yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, gali dirbti ir užsidirbti, tačiau save rodo kaip visuomenės išlaikytinį. Nukentėjusioji E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkinant jos pareikštą civilinį ieškinį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo pakeisti nuosprendį, paskirti švelnesnę bausmę, netaikyti LR BK 68 str. nuostatų ir nedrausti vairuoti transporto priemones. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašo nuosprendį pakeisti, priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, iš dalies tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir priteisti pusę nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl LR BPK 20 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai M. N. pripažino kaltu jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepašalino jo ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų, atspindi subjektyvią nuteistojo nuomonę, neatitinka tikrovės. Visos reikšmingos aplinkybės teisingam sprendimui priimti byloje nustatytos, visi reikšmingi duomenys nagrinėjant bylą yra įvertinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiosios E. B. parodymus apylinkės teismas vertino siedamas juos su kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios E. B. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, specialisto išvada, atsižvelgė į jų visumą, tarpusavio ryšį. Šie įrodymai, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai papildo, patvirtina vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą, atskleisdami išsamų nusikalstamos veikos vaizdą ir neginčijamai patvirtindami M. N. kaltę pagal LR BK 281 str. 3 d.

LR BK 281 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas konstatavo, kad M. N., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 51 p., 53 p., 171 p. numatytus reikalavimus ir dėl to sunkiai sužalojo E. B. Tarp nurodytų M. N. KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neištyrė ir nenustatė, ar buvo tiesioginis priežastinis ryšys tarp mažu greičiu pradėjusio važiuoti automobilio atsitrenkimo į kitą automobilį ir kilusių pasekmių – nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo, kad nukentėjusiajai E. B. galvos sužalojimas galėjo būti nesusijęs su 2007-11-30 įvykiu, kad tai galėjo būti ankstesnės galvos traumos pasekmė, paneigiami apeliacinio teismo paskirtos autotechninės-medicinos ekspertizės išvadomis. Padarytos ekspertų išvados nepaneigia nei nuteistojo M. N. kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių. KET 51 p. įpareigoja eismo dalyvius išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, 53 p. įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 171 p. numatyta, jog vairuotojas privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad važiuodamas atsitrenkė į priekyje sustojusį nukentėjusiosios E. B. automobilį, tas pačias aplinkybes jis patvirtino ir savo apeliaciniame skunde, o tai leidžia daryti išvadą, kad M. N. nesilaikė nurodytų KET 171 p. reikalavimų, pradėdamas važiuoti buvo neatidus ir neatsargus. Atlikdamas šį manevrą, jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl to M. N. vairuojamas automobilis atsitrenkė į priešais stovėjusį E. B. automobilį, po smūgio E. B. patyrė sužalojimą atsitrenkdama galva į sėdynės atlošą.

Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog anksčiau aptarti nuteistojo M. N. veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis, jų būtina sąlyga. Įvykus eismo įvykiui, net ir manant, kad nepakankamai atsargiai elgėsi ir kiti tame eismo įvykyje dalyvavę asmenys, lemiamą reikšmę, sprendžiant atsakomybės klausimą, turi pagrindinės priežasties eismo įvykiui kilti nustatymas. Nagrinėjamoje byloje šią priežastį pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamai.

Nuteistasis M. N. privalėjo vadovautis KET 51, 53, 171 punktuose numatytais reikalavimais – elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, įsitikinti, kad tai daryti saugu. Pažeisdamas šiuos KET reikalavimus, nuteistasis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, tačiau to nenumatė. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. N. kaltė įvykdžius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais ir patikrintais įrodymais, todėl už padarytą veiką jis turi atsakyti.

Dėl LR BK 54 str., 67 str., 68 str. taikymo

Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką M. N. paskyrė vieną iš švelniausių LR BK 281 str. 3 d. numatytų alternatyvių bausmių – baudą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama LR BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio (LR BK 47 str. 1 d., 2 d., 3 d. 5 p.). Taigi baudos dydis už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas, o konkretų baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.).

Pagal LR BK 54 str. teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (1, 2 dalys).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas M. N. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 16 str. 3 d., 281 str. 3 d.), yra neteistas, darbe charakterizuojamas teigiamai, kad pripažįsta kaltę dėl autoįvykio, gailisi. Byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas 30 MGL dydžio baudą, atsižvelgė į byloje esančias ir nustatytas aplinkybes. Realizuodamas bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis anksčiau administracine tvarka baustas už KET, taip pat ir už KET 171 p. pažeidimus. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pagrįstai taikė LR BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Anksčiau nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas, leidžiantis teigti, kad M. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl ji nekeistina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, LR BPK 109 str.

Teisėjų kolegija mano, kad teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusioji E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė atlyginti aiškiai per mažą neturtinės žalos sumą, kad ši suma neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, neanalizavo bylos duomenų apie patirtą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismas, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia tiek į nukentėjusiojo, tiek į kaltininko interesus, t. y. į nusikaltimu sukeltus padarinius, kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį ir priteisdamas palyginti nedidelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, iš esmės akcentavo tai, kad nukentėjusioji jokiais svariais argumentais nepagrindė savo reikalaujamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija mano, kad kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, nuosprendyje išanalizuoti neišsamiai, todėl darytina išvada, jog teismas, spręsdamas šioje byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimą, į jį neįsigilino nei faktinių aplinkybių, nei teisės aspektais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. B. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos pažeidžiant LR BPK 113 str., 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d., 6.282 str. nuostatas, apibūdinančias neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgdama į autoįvykio sukeltas sunkias pasekmes, į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, į nuteistojo turtinę padėtį, teisėjų kolegija mano, kad priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra keistinas.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, akcentavo nuteistojo turtinę padėtį, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali tapti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. B. dėl autoįvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgdama į minėtas pasekmes, įvertinusi jas ateities požiūriu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino M. N. nusikalstamos veikos padarinius. Nukentėjusiajai E. B. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma padidintina iki 20000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-17 nuosprendį pakeisti.

E. B. iš M. N. nuosprendžiu priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 20000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Dalius JocysValentinas Janonis