Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečių nukentėjusiųjų S. P. ir E. Š. įgaliotajam atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (iki 2003 gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), 4 metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 24 d. nutartimi paleistas lygtinai nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 11 mėnesių 16 dienų; 2000 m. lapkričio 28 d. paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto rėžimo pataisos darbų kolonijos;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 gegužės 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), su Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu; 2003 m. vasario 10 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartimi paleistas lygtinai 2 metams 3 mėnesiams 28 dienoms; 2007 m. gegužės 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2008 m. rugpjūčio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus;

9) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimą; Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su to paties teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskyrus įpareigojimus; 2016 m. sausio 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, su 2015 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta bausme subendrinta, galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8, 10 punktais, atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus; 2018 m. sausio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

11) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinta su to paties teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimas; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, paskyrus įpareigojimus; 2019 m. kovo 6 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos; 2019 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei L. Ž., o būtent: 2022 m. balandžio 30 d., apie 10.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai L. Ž. į dešinę ranką, po to kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį, šoną bei batu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. Ž. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir pilvo dešinėje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog įvykio dieną – balandžio 10 rytą neturėjo nuotaikos. Kitą dieną turėjo būti motinos diena, todėl paprašė sugyventinės šampano ir gėlių, kad galėtų pasveikinti mamą. Ši pasakė neskubėti. Jis norėjo greičiau eiti pas mamą ir „pataisyti sveikatą“, nes iš vakaro buvau gėręs. Konfliktas ir kilo dėl to, kad jis norėjo vartoti alkoholį, o sugyventinė nenorėjo jo išleisti. Sugyventinė konflikto metu buvo blaivi, o jis garsiai šaukė, gestikuliavo, mėtė savo drabužius. Kambaryje jis sugyventinei vieną kartą trenkė dešine ranka į kairę pusę, vėliau smūgį pakartojo, o po to, nusiėmęs batą trenkė juo jai į veidą. Tuo metu kambaryje daugiau nieko nebuvo. Vaikai tuo metu buvo kitame kambaryje, įvykio nematė, bet konfliktą galėjo girdėti. Nežino, ar vaikai suprato, kad mamos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, į konfliktą jie nesikišo, tuo metu žaidė savo žaidimus. Prieš vaikus jis nesmurtavo. Savo poelgį tiek vaikų, tiek sugyventinės atžvilgiu vertina neigiamai. Pripažįsta, kad dėl tokio poelgio vaikai patyrė žalą. Kai atvyko policija, vaikų reakcijos nematė, nes pats buvo lauke, o vaikai namie. Girdėjo, kad buvo kviečiama policija ir pareigūnų laukė prie vartelių, kad nebekonfliktuotų namuose. Slėptis nebandė ir atsakomybės nevengė. Išsiblaivęs suvokė, kad negerai pasielgė ir pakeitė parodymus. Pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, kuriais sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio dieną alkoholio nevartojo, iš vakaro buvo išgėręs daug alaus. Ryte jautėsi apgirtęs. Neblaivumas buvo tikrintas, tačiau iškart po įvykio jis išgėrė alkoholio. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Problemų dėl nuolatinio alkoholio vartojimo nebuvo. Santykiai su nukentėjusiąja iki įvykio buvo labai geri. Anksčiau būdavo konfliktų žodžiu, bet susitaikydavo. Su sugyventine kartu gyveno 7 metus, tvarkėsi gyvenamąjį namą, priklausantį sugyventinės tėvui. 2015 metais buvo teistas už smurtą nukentėjusios atžvilgiu, jai buvo sužalota ranka. Subendrintą bausmę atliko 2018 metais ir tęsė bendrą gyvenimą. Su nukentėjusiąja susitaikė. Per tą laiką jokių konfliktų ar pareiškimų nebuvo. Su sugyventine šiuo metu nebendrauja, nes uždrausta, tačiau abu susitaikė ir nori tęsti bendrą gyvenimą. Paaiškino, išvadas padaręs, lankosi pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui. Po įvykio alkoholio nebevartojo, vartoja potraukį alkoholiui slopinančius vaistus ir nuo miego sutrikimo. Teismui paskyrus pareigą sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui. Planuoja toliau gyventi kartu su nukentėjusiąja, išlaikyti vaikus, juos auklėti. Nukentėjusioji tiki, kad jis nebeprasižengs. Matosi su abiem vaikais, E. Š. jam yra kaip paties biologinis vaikas, augina jį nuo ketverių. Dabar nedirba, bet turi darbo pasiūlymų, iš buvusio darbo išėjo dėl blogų sąlygų. Iki šio įvykio abu su sugyventine dirbo.

5.1. Nukentėjusioji L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad į Šiaulių Respublikinę ligoninę nuvyko praėjus kelioms valandoms po apklausos pas pareigūną. Įvykio dieną – 2022 m. balandžio 30 d. D. P. su savimi pinigų neturėjo, jis elgėsi agresyviai, buvo tikrai didelis konfliktas. Pamena prašiusi sugyventinio išeiti lauk iš namų, kad vaikai negirdėtų triukšmo. Tai irgi jį labai įsiutino ir jis panaudojo smurtą prieš ją. Policijai ji paskambino, kai sugyventinis trenkė jai ranka į dešinę ranką. Po jos skambučio sugyventinis dar labiau suagresyvėjo, labai supyko ir greitai pasišalino iš namų. Ar po jos pirmo skambučio jis dar naudojo smurtą, ji nepamena. Po šio įvykio ji bendravo su vaikų teisių darbuotojais, kurie jai pasakė, kad D. P. ketina gydytis nuo alkoholizmo, padaryti viską, kad išsaugotų šeimą. Ji juo tiki, mano, kad jis pasikeis. Savo pareiškime nurodė teisingas aplinkybes apie įvykį ir prieš ją panaudotą smurtą. Smurto metu pašalinių asmenų namuose nebuvo, buvo tik jų vaikai, kurie matė įvykį. Vaikai įvykio metu nenukentėjo, D. P. smurto prieš juos nenaudojo. D. P. padeda išlaikyti šeimą materialiai, atlikti namų ruošos darbus, todėl ji bijanti, kad nuteistas laisvės atėmimo bausme jis niekuo negalėtų padėti šeimai (1 t., b. l. 15–18).

6. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuotas L. Ž. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. balandžio 30 d., apie 10.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. P. ją sumušė: vieną kartą kumščiu smogė jai į dešinę ranką, po to kumščiu sudavė į šoną, bei batu vieną kartą sudavė į galvos sritį, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 7–8).

7. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos R. N. 2022 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. balandžio 30 d., apie 10.52 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 11.07 val. nuvykus nurodytu adresu ir išsiaiškinus įvykio aplinkybes, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14963-22. Smurtu įtariamas asmuo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,79 promilės girtumas, sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 92–93).

8. Policijos registruojamų įvykių registro išrašu užfiksuota, jog 2022 m. balandžio 30 d. 10.52 val. gautas L. Ž. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), jog dabar namuose sugyventinis žodžiu konfliktuoja, elgiasi agresyviai, mėto daiktus, mušasi rankomis (1 t., b. l. 41–44).

9. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 55–63).

11. Iš 2022 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 537/2022(04) matyti, jog L. Ž. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir pilvo dešinėje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2022-04-30 nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas kaip sužalojimas nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka „paviršinis sužalojimas, sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį L. Ž. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. L. Ž. nustatyti sužalojimai tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. L. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 79–80).

12. Kitų objektų apžiūros protokolu atlikta BPC gautų dviejų garso įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pirmame įraše užfiksuota, kad paskambinusi moteris, prisistačiusi L. Ž., pasakė norinti policiją išsikviesti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sugyventinis visaip gąsdina, reikalauja savo šampano butelio, vyksta ne tik žodinis konfliktas, bes jis dar svaido daiktus, mušasi rankomis, laužia duris. Antrame įraše užfiksuota, jog paskambinusi moteris teigia besijaučianti nesaugiai iškvietus policiją sugyventinis trenkė jai kumščiu vaikui matant, o pats šalinasi, bėga (1 t., b. l. 45–48).

13. Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, atliktų BODY kamera, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, L. Ž. pasakoja apie įvykusį konfliktą, nurodydama, jog sugyventinis agresyviai elgėsi, reikalavo šampano butelio, viskas prasidėjo iš vakaro. Ji teigia, jog sugyventinis jai trenkė batu per galvą, trenkė kumščiu, visaip gąsdino – sprogs namai, bus išdaužyti langai. Įrašuose užfiksuotas pareigūnų bendravimas su D. P., kuris teigia su sugyventine konfliktavęs iš vakaro, nurodė konflikto priežastis ir aplinkybes, tačiau neigia ją mušęs (1 t., b. l. 50–54).

Motyvuojamoji dalis

14. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2022 m. balandžio 30 d. tyčia kumščiu sudavęs sugyventinei L. Ž. vieną kartą į dešinę ranką ir kartą į dešinį šoną, bei batu – į galvos sritį, ir tuo padaręs nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir pilvo dešinėje, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą – BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, asmens apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti. D. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusiąją ir taip gali sukelti jai fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. D. P. smurtiniai veiksmai padaryti šeimos nario – sugyventinės L. Ž. atžvilgiu, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

17. Kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau 11 kartų teistas už skirtingo pobūdžio nusikaltimus, iš kurių 4 kartus – už nusikaltimus žmogaus sveikatai, bei kitus nusikaltimus – nuosavybei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, transporto eismo saugumui. Pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę D. P. atliko Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, iš kurios Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi paleistas lygtinai, o 2019 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 148–165). D. P. per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka baustas du kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galioja (1 t., b. l. 145–146). Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruojasi nuo 2022 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 144). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Atsižvelgiant į anksčiau (17 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo D. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas dvyliktą kartą, be kita ko, tai ketvirta nusikalstama veika žmogaus sveikatai: ankstesniais teismų sprendimais jis dukart teistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo žmonai, kartą – už nesunkų sveikatos sutrikdymą tuometės sugyventinės atžvilgiu, bei kartą – už smurtą prieš draugą. Nors ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes, taipogi ir terminuoto laisvės atėmimo, atlikęs, tačiau išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro – vėl nusikalto praėjus pustrečių metų po to, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų iš dalies atlikęs 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, D. P. į šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 30 d. 11.25 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.10 val. (dvi paros) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (1 t., b. l. 99–104).

21. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai ne pirmoji tokio pobūdžio, tačiau ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, jo atžvilgiu ne kartą taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas bei lygtinis paleidimas, kurie teismų nutartimis panaikinti nebuvo, t. y. jis pateisino teismo parodytą pasitikėjimą ir vykdė paskirtus įpareigojimus bei draudimus. Kaltinamasis ne tik pripažino turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau ir ėmėsi realių veiksmų jai gydyti – lankėsi psichiatro konsultacijoje, ką patvirtina į bylą pateiktas medicinos dokumentų išrašas (2 t., b. l. 14). Kaltinamasis atlygino padarytą turtinę žalą – Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 92,79 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai L. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino, jog D. P. pats ėmėsi iniciatyvos gydytis priklausomybę, jie nori vėl gyventi kartu, ji tiki jį pasikeisiant. Už padarytą nusikalstamą veiką ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis, anot nukentėjusiosios, nėra blogas tėtis, bet turi problemų su alkoholiu. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo vykdymo, tokiu būdu dar kartą suteikus kaltinamajam galimybę pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą. Teismo vertinimu, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus D. P. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą įstatymu numatyto termino vidurkiui ir jam paskyrus įpareigojimus/draudimus, padėsiančius keisti jo elgesį.

23. Kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintinos nuosprendžio paskelbimo dieną (1 t., b. l. 126–127, 131–134).

24. Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 92,79 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam D. P. už nukentėjusiajai L. Ž. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 8–10). 2022 m. rugpjūčio 1 d. kaltinamasis D. P. pateikė pinigų pervedimo nuorašą, patvirtinantį jį sumokėjus 92,79 Eur sumą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiosios gydymą (2 t., b. l. 42). BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Kadangi civilinis ieškinys atlygintas, ką žodžiu patvirtino civilinio ieškovo atstovė, todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

25. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

26. Baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. liepos 27 d. pažyma Nr. APD-2022-07986 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą L. Ž. yra 121,67 Eur, kurią prašoma priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 35–38), taip pat 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. APD-2022-08124, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiams nukentėjusiesiems S. P. ir E. Š. yra 140,00 Eur, kurią prašoma priteisti valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymai yra pagrįsti dokumentai, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme, taip pat ginamos nepilnamečių nukentėjusiųjų teisės ir interesai, todėl įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamojo amžių, tai, jog yra darbingas, patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo D. P. valstybės naudai.

27. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, pridėta prie baudžiamosios bylos (I tomo galinio viršelio), paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir D. P. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, D. P. į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 30 d. 11.25 val. iki 2022 m. gegužės 2 d. 11.10 val. (dvi paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmę – 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant D. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) gydytis priklausomybę alkoholiui;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą, panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Iš D. P. valstybei priteisti 261,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti D. P., kad teisinės pagalbos išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną, pridėtą prie baudžiamosios bylos (I tomo galinio viršelio) viršelio, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.