Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. N. atstovo advokato Justino Usonio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., kaip perkančiosios organizacijos vadovui, 2016 m. rugpjūčio 25 d. Viešųjų pirkimų tarnyba surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4PN-21 bei administracinį nurodymą sumokėti 72 Eur baudą už tai, kad būdamas perkančiosios organizacijos, t. y. Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir pasirašydamas 2014 m. gruodžio 23 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, neatliko viešojo pirkimo procedūrų, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalies nuostatas.

V. N. su protokolu susipažinti ir jį pasirašyti atsisakė, todėl protokolas jam buvo perskaitytas, apie asmens atsisakymą pasirašyti protokolą paliudijo du Viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojai. V. N. administracinio nurodymo neįvykdė, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 4PN-21, 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą skirti V. N. administracinę nuobaudą (įspėjimą).

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų. Taigi skunde teigiama, jog iš šio straipsnio matyti, kas atsako už pažeidimo padarymą – perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgalioti vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenys, viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėtą sprendimą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje perkančioji organizacija yra imperatyviai įpareigota sudaryti viešojo pirkimo komisiją, todėl direktorius galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, jeigu jis nebūtų įvykdęs šio įstatymo reikalavimo ir nesudaręs viešųjų pirkimų komisijos. Jokiuose teisės aktuose nėra numatyta perkančiosios organizacijos vadovo atsakomybė už netinkamai parengtus pirkimo dokumentus ir perkančiosios organizacijos vadovas neturi atsakyti už viešųjų pirkimų komisijos priimtus sprendimus. Taigi, jeigu vykdyti viešojo pirkimo procedūras yra pavesta konkretiems asmenims, šie ir turi atsakyti už netinkamą jų vykdymą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. N., dar būdamas poilsio namų direktoriumi, savo įsakymu 2008 m., 2010 m. ir 2014 m. sudarė viešųjų pirkimų komisiją, kuriai buvo pavesta vykdyti viešųjų pirkimų procedūras. 2014 m. komisijos pirmininku paskirtas D. K., kurio pareigos – (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo sudaryta viešųjų pirkimų komisija, atsakinga už tinkamą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą, o komisijai bei jos pirmininkui buvo pavestas viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas ir kontrolė, todėl V. N. negali būti laikomas tinkamu subjektu traukti atsakomybėn pagal ATPK171³ straipsnį.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Poilsio ir reabilitacijos centras teismui pateikė tik 2010 m. gruodžio 17 d. Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. VK-29, kuriuo patvirtinta viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku paskirtas V. N. Taigi teismui buvo pateikti tik tie dokumentai, kurie buvo naudingi Poilsio ir reabilitacijos centrui „(duomenys neskelbtini)“. V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad Poilsio ir reabilitacijos centras „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateikė ne visus dokumentus, tačiau bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo tęsiamas ir byla išnagrinėta. V. N. perkančiosios organizacijos vadovu nedirba nuo 2015 m. balandžio 21 d. Vidaus reikalų ministrui priėmus įsakymą dėl jo atšaukimo iš pareigų. Kadangi į bylą nebuvo pateiktas 2014 m. V. N. įsakymas dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo, kuriuo komisijos pirmininku, atsakingu už viešųjų pirkimų organizavimą, paskirtas poilsio centro darbuotojas D. K., bei kiti dokumentai, kuriais minėtam asmeniui buvo pavesta organizuoti gamtinių dujų viešuosius pirkimus, byloje nėra galimybės nustatyti tikrosios tiesos. Kadangi Palangos miesto apylinkės teismo nutartis priimta nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes, neišreikalavus visų reikalingų įrodymų, nors pareiškėjas to prašė, konstatuotina, kad Palangos miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir todėl naikintina.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal organo (pareigūno) vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kaip matyti iš nutarties, byloje nėra tirtas 2014 m. įsakymas dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo, taip pat viešųjų pirkimo komisijos, jos pirmininko vykdytos funkcijos ir komisijai priskirtos kompetencijos. Taigi nepakanka įrodymų nustatyti, kad V. N. yra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Viešųjų pirkimų tarnybos manymu, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, Palangos miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, išsiaiškino visas reikalingas bylos aplinkybes, įvertino tiek V. N. ir Viešųjų pirkimų tarnybos procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tiek ir žodinio bylos nagrinėjimo metu išgirstus pasisakymus bei teisėtai ir teisingai konstatavo, jog administracinė atsakomybė pareiškėjui V. N. kilo ne dėl viešųjų pirkimų procedūrų neinicijavimo, nevykdymo, viešojo pirkimo dokumentų neparengimo ar viešojo pirkimo komisijos nesudarymo, tačiau dėl to, kad V. N., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, priėmė vienasmenišką sprendimą pasirašyti 2014 m. gruodžio 23 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, nors nebuvo vykdytos viešojo pirkimo procedūros.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Viešųjų pirkimų tarnyba mano, jog prašymas priteisti V. N. patirtos turtinės žalos, kurią sudaro paslaugos už advokato teisinę pagalbą, atlyginimą yra visiškai nepagrįstas.

ATPK normos nenumato proceso dalyvių patirtų atstovavimo ar kitų bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint jog „Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos“ (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-615-462/2016 ir joje cituojama teismų praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs, kad „sistemiškai aiškinant ATPK ir BPK normas dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nubausto asmens išlaidos, turėtos savo nuožiūra kviesto advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, nelaikytinos proceso išlaidomis ir neatlygintinos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2013).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Šiuo atveju ATPK 171³ straipsnio 1 dalis atitinka ANK 184 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas). Švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((140 + 740) / 2 = 440) yra 6 Eur didesnis nei baudos, numatytos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje ((144 + 724) / 2 = 434). Kadangi konstatuojama, jog ANK 184 straipsnio 1 dalies normoje nėra įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama ir byla, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjama pagal Administracinių teisių pažeidimų kodeksą, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, V. N. atstovas advokatas J. Usonis ginčija ne tik V. N. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, bet ir apskritai galimybę jį traukti administracinėn atsakomybėn, t. y. kelia tinkamo subjekto pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį klausimą, taip pat ginčija atliktus proceso metu veiksmus bei priimtus procesinius sprendimus. Būtent šiais klausimais, priimdamas nutartį, apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. N. padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu ne tik atsakyti į klausimą, ar iš tiesų buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, tačiau taip pat ir nustatyti, ar V. N. yra tinkamas subjektas traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį.

V. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas perkančiosios organizacijos, t. y. Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir pasirašydamas 2014 m. gruodžio 23 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, neatlikus viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (b. l. 8–9, 31–37). VPĮ 3 straipsnyje numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Taigi nagrinėjamu atveju, kadangi viešųjų pirkimų konkursas dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo apskritai nebuvo organizuojamas, galima pagrįstai daryti išvadą, jog visi anksčiau minėti principai buvo iš esmės pažeisti, o įstatyme numatytų procedūrų neįgyvendinimas užkirto galimybę pasiekti viešiesiems pirkimams keliamą tikslą – gamtinių dujų pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, neužtikrinant galimybės visoms atitinkančioms sąlygas organizacijoms / įmonėms pretenduoti į parduodančiosios organizacijos (konkurso laimėtojos) vietą. Visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys įrodo, jog, sudarant sutartį tarp Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo bei paslaugų teikimo, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog pats V. N. neneigia, jog atliktuose veiksmuose esama administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusios VPĮ redakcijos 16 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. Tokia įstatymo norma iš esmės imperatyviai įpareigoja perkančiąją organizaciją sudaryti viešojo pirkimo komisiją. Žvelgiant iš pažodinio įstatymo aiškinimo perspektyvos formaliai galima sutikti su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog V. N., kaip pažeidimo padarymo metu buvęs perkančiosios organizacijos (Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“) direktorius, galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, jeigu jis nebūtų įvykdęs šio įstatymo reikalavimo ir nesudaręs viešųjų pirkimų komisijos. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks formalus įstatymo taikymas neatitiktų visų nustatytų reikšmingų aplinkybių.

Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2010 m. gruodžio 17 d. Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. N. įsakymu Dėl centro direktoriaus 2007 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. VK-24 (3.1.) „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo“ pakeitimo Nr. VK-29 (3.1.) buvo pakeistas įsakymas, kuriuo buvo sudaryta nuolatinė viešųjų pirkimų komisija ir jai suteikti įgaliojimai. 2010 m. gruodžio 17 d. įsakyme nurodyta, kad centro viešųjų pirkimų komisiją sudaro pirmininkas V. N., sekretorius D. K., nariai Z. G., J. M., I. P. (b. l. 67, 96). Duomenų apie šio įsakymo panaikinimą ar jo negaliojimą nebuvo pateikta, tad laikytina, jog jis administracinio teisės pažeidimo metu galiojo. Būtina atkreipti dėmesį, jog apeliaciniame skunde pažymima, kad Poilsio ir reabilitacijos centras pateikė tik 2010 m. gruodžio 17 d. Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. VK-29, kuriuo patvirtinta viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku paskirtas V. N., t. y. pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tik tie dokumentai, kurie buvo naudingi Poilsio ir reabilitacijos centrui „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto ši aplinkybė yra teisingai aptarta Viešųjų pirkimų tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą, kuriame pažymima, jog Palangos miesto apylinkės teismas kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl V. N. 2016 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodytų dokumentų išreikalavimo (b. l. 94), o perkančioji organizacija, vykdydama Palangos miesto apylinkės teismo pavedimą, 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. SD-137 (3.6.) „Dėl dokumentų pateikimo“ pateikė tuos dokumentus, kuriuos ji turėjo (b. l. 95). Taigi Palangos miesto apylinkės teismas tenkino V. N. prašymą dėl dokumentų išreikalavimo, buvo aktyvus ir kreipėsi į perkančiąją organizaciją, įvertino visą byloje esančią medžiagą, įskaitant ir iš perkančiosios organizacijos gautus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad perkančioji organizacija rašte nurodė, jog „Informuojame, kad dokumentų, susijusių su gamtinių dujų pirkimu 2014 metais, pateikti negalime, nes sutartis buvo pasirašyta neatlikus viešojo pirkimo procedūrų“. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad perkančioji organizacija pateikia melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvuotų, pagrįstų priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų abejoti perkančiosios organizacijos pateikta informacija ar kurios patvirtintų, jog egzistuoja kiti, papildomi dokumentai.

2008 m. lapkričio 19 d. Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. N. įsakymu Nr. VK-42 (3.1.) patvirtintos centro supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (b. l. 97-136). Šių taisyklių 12.6. punkte nurodyta, kad viešųjų pirkimų organizatorius yra perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu paskirtas perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuris šių taisyklių nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka mažos vertės pirkimus, išskyrus atvejus, kai pagal šias taisykles mažos vertės pirkimus atlieka Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ Viešojo pirkimo komisija. Minėtų taisyklių 14 punkte numatyta, kad supaprastintus pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, vykdo perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu sudaryta Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ Viešojo pirkimo komisija. Centro supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 15 punkte nurodyta, kad mažos vertės pirkimus vykdo Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ mažos vertės Viešojo pirkimo komisija arba organizatorius. Šių taisyklių 16 punkte įtvirtinta, jog Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ Viešojo pirkimo komisija ir Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ mažos vertės Viešojo pirkimo komisija dirba pagal perkančiosios organizacijos vadovo patvirtintus šių komisijų darbo reglamentus, komisijoms turi būti nustatytos užduotys ir suteikti visi užduotims vykdyti reikalingi įgaliojimai, komisijos sprendimus priima savarankiškai, jų veiklai vadovauja pirmininkas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, kad Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas nebuvo sudarytas, taip pat į bylą nepateikta duomenų, jog būtų sudaryta Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ mažos vertės Viešojo pirkimo komisija, kuri pagal minėtų taisyklių 15 punktą vykdytų mažos vertės pirkimus, bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ Viešojo pirkimo komisija (jos nariai) būtų supažindinti su centro supaprastintomis viešųjų pirkimų taisyklėmis ar įpareigoti jomis vadovautis (b. l. 95, 97–136). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. N. netinkamai įgyvendino VPĮ 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. sudarytai Viešojo pirkimo komisijai nebuvo tinkamai suteikti įgaliojimai, nurodyta jos kompetencija, todėl šiuo atveju negalima spręsti, jog visi įgaliojimai yra perduoti komisijai, dėl to ji viena atsakytų už priimamus sprendimus.

Atkreiptinas dėmesys, jog VPĮ 21¹ straipsnio 4 dalis nustato, jog perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, Komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi matyti, kad tiek ATPK, tiek VPĮ nurodyta, jog nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas ir perkančiosios organizacijos vadovas, ir perkančiosios organizacijos vadovo įgaliotas asmuo, taip pat viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertai ir / ar kiti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Nustačius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą ir sprendžiant klausimą, kam turi kilti administracinė atsakomybė už nustatytų pažeidimų padarymą, būtina įvertinti tiek pažeidimo padarymo pobūdį, tiek ir aplinkybes, kieno veiksmais nustatytas pažeidimas buvo padarytas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VPĮ nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas, kuris inkriminuotas V. N., siejamas ne su konkrečios ir realiai atliktos viešojo pirkimo procedūros pažeidimu, o su VPĮ nustatytų viešojo pirkimo procedūrų nebuvimu. Už tokio pobūdžio VPĮ nuostatų pažeidimą administracinė atsakomybė negali kilti nei viešojo pirkimo komisijos nariams, ekspertams, nei kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi vertinimą, nustatė, jog perkančioji organizacija sudarė sutartį apskritai neįvykdžiusi viešojo pirkimo. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nustatyta, kad administracinė atsakomybė V. N. dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo taikoma ne dėl viešųjų pirkimų procedūrų neinicijavimo, viešojo pirkimo dokumentų neparengimo, viešojo pirkimo procedūrų asmeniškai pačiam V. N. nevykdymo ar viešojo pirkimo komisijos nesudarymo, o dėl to, kad perkančioji organizacija įsigijo prekių nesant tam teisinio pagrindo, t. y. neįvykdžiusi viešojo pirkimo. Būtent V. N., būdamas perkančiosios organizacijos vadovu, priėmė vienasmenišką sprendimą pasirašyti sutartį, nors prieš tai viešojo pirkimo procedūros nebuvo vykdytos. Aptartas aplinkybes patvirtina būtent paties V. N. pasirašyta gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis (b. l. 31–37).

Aptartos aplinkybės rodo, jog V. N., ne tik būdamas Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bet ir jo paties įsakymu sudarytos Poilsio ir reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ viešojo pirkimo komisijos pirmininku, žinodamas apie tai, kad nėra atliktos viešojo pirkimo procedūros dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo, pasirašė minėtą 2014 m. gruodžio 23 d. sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, o tai leidžia daryti išvadą, kad V. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir yra tinkamas subjektas atsakyti už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti turtinės žalos, kurią sudaro paslaugų už advokato teisinę pagalbą apmokėjimas, atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ar neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs, kad „<...> sistemiškai aiškinant ATPK ir BPK normas dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nubausto asmens išlaidos, turėtos savo nuožiūra kviesto advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, nelaikytinos proceso išlaidomis ir neatlygintinos“ (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2013). ATPK 249 straipsnio 2 dalis, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., numatė, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje taip pat numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje padaryta išvada, kadangi V. N. nėra nukentėjusysis nagrinėjamojoje byloje, jo reikalavimas priteisti iš Viešųjų pirkimų tarnybos patirtą turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų, išvados dėl V. N. kaltės padarytos remiantis įrodymų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. N. atstovo advokato Justino Usonio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.