Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-22 · Byla Nr. N-403-1320-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-22
Bylos Nr.
N-403-1320-06
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N6-1320-06Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus rajono PK pareigūno 2006-02-28 nutarimu A. J. pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 3 d. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams. A. J. nubaustas už tai, kad 2006-02-11 apie 18 val. 45 min. Kapsų g. 22, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), nesuvaldė automobilio, kliudė šalia stovintį automobilį ir nuo smūgio trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

II.

A. J. prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti Vilniaus rajono PK pareigūno 2006-02-28 nutarimu jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams. Jis teigė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne jis, o jo žmona M. J. .

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi A. J. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus rajono PK pareigūno 2006 m. vasario 28 d. nutarimą, kuriuo A. J. pagal LR ATPK 127 str. 3 d. skirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. Teismas taip pat iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylas pagal LR ATPK 187² str. M. J. (duomenys neskelbtini) ir A. K. a/k (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, kad neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno V. B. parodymais dėl to, kad jam kalbant telefonu su liudytoju A. K. , pastarasis pasakęs, kad autoįvykio metu transporto priemonę vairavo būtent A. J. , jog po eismo įvykio iš automobilio išlipo du vyrai, kad moters nebuvo, o automobilio vairuotojas po to buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teismas nurodė, kad ir pats A. J. neneigia, jog buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojai O. G. , D. N. , nukentėjusysis D. M. . Teismas konstatavo, kad minėtais įrodymais nustatyta, jog automobilį autoįvykio metu vairavo A. J. ir paneigti liudytojos M. J. parodymai, kad autoįvykio metu ji vairavo transporto priemonę VW Passat.

IV.

Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. priimtą nutartį ir administracinę bylą perduoti nagrinėjimui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. aiškiai nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, kad priimant sprendimą administracinis teismas vertina ištirtus įrodymus, posėdyje konstatuoja visas aplinkybes, reikšmingas bylos nagrinėjimui. 57 straipsnyje yra aiškiai išdėstyta, kas laikoma įrodymais administracinėje byloje, tai yra visi faktiniai duomenys, kurie nustatomi liudytojų parodymais. Apeliantas teigia, kad jo teisių vairuoti transporto priemonę atėmimas buvo teismo sprendime paremtas liudytojų - policijos pareigūnų parodymais, kurie nesulaikė jo vairuojančio transporto priemonę. Jis nurodo, kad bylą vedė be advokato, todėl jam buvo sunku išreikalauti papildomus įrodymus, vienas iš jų buvo liudytojo V. P. , gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškvietimas. Nurodo, kad buvo atvažiavęs pas jį su mašina, buvo jo dukters Agatos vardadienis, išgėrė, todėl paskambino žmonai, kurią atvežė J. E. , gyv. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad namo jį vežė žmona, kuri vairuoja jau 8 metus. Teismas šio liudytojo neiškvietė, o pats apeliantas lietuvių kalbos gerai nesupranta, kaip ir visų teismo procedūrų, taisyklių, todėl nereikalavo atidėti bylos nagrinėjimą. Apelianto nuomone, teismas vadovavosi tik liudytojų parodymais, kurie nei vienas negalėjo patvirtinti, kad jis, būdamas girtas, vairavo mašiną. Policijos pareigūnas G. atvyko į eismo įvykio vietą, kai apeliantas jau buvo sulaikytas ir sėdėjo patrulių automobilyje, kitas policijos pareigūnas D. N. taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad jis matė ir sulaikė apeliantą vairuojantį automobilį esant girtam, jis buvo toli ir negalėjo atskirti, negalėjo patvirtinti, kad tarp dviejų asmenų buvo moteris. Policijos pareigūnas V. B. paties įvykio nematė, jis tik formino įvykio medžiagą, jo parodymai, kuriais pagrinde vadovavosi teismas, buvo paremti telefono pokalbiu su liudytoju A. K. , kuris teisme negalėjo konkrečiai patvirtinti, kad apeliantas vairavo automobilį. Policijos pareigūnas G. J. , apklausęs įvykio metu K., patvirtino, kad šis sakė, kad iš automobilio išlipo du asmenys, bet kas iš jų vairavo, nežinoma, negali nurodyti. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą ir vadovaudamasis liudytojais, pats prieštaravo padarytai vertinant įrodymus išvadai, liudytojai parodymais nepatvirtino, kad apeliantas vairavo automobilį girtas, sėdėjo prie vairo. Apeliantas nurodo, kad buvo tamsus paros metas, buvo sunku atskirti asmenis, išskirti, kad vienas jų buvo moteris, o žmona buvo apsirengusi striukę su kelnėmis, ji buvo atvykusi jo paimti, tą patvirtins teismo neiškviesti liudytojai, kuriuos jis ir prašo iškviesti. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pripažino, kad jis teisėtai buvau nubaustas, kad buvo sulaikytas pareigūnų, tą patvirtino liudytojo A. K. parodymai telefonu, tačiau jokio telefoninio pokalbio išklotinės nėra, kurioje būtų patvirtinta, kad vairavo jis. Nė vienas policijos pareigūnas, buvęs įvykio vietoje, nepatvirtino, kad buvo du vyrai, jokios moters nebuvo ir vairavo apeliantas. K. kalbėjosi su vienu iš policijos pareigūnų (Jankausku), jis patvirtino, kad vairuotojo tiksliai nurodyti negalėjo.

V.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus rajono policijos komisariatas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-04-05 nutartį palikti nepakeistą, o A. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad A. J. teiginys, jog teismas, priimdamas sprendimą, byloje rėmėsi tik liudytojų - policijos pareigūnų parodymais, kurie jo nesulaikė vairuojant transporto priemonę, prieštarauja Teismo 2006 m. balandžio 5 d. priimto sprendimo motyvams, kad pagrindu atmesti pareiškėjo skundą buvo liudytojų A. K. . D. M. , O. G. , D. N. , V. B. parodymai. Nurodoma, jog A. K. , nagrinėjant bylą Institucijoje, kategoriškai patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonę vairavo A. J. , tas aplinkybes liudytojas iš esmės patvirtino Teismo posėdžio metu. Vilniaus rajono policijos komisariato nuomone, Teismas pagrįstai nepatikėjo M. J. parodymais, nes ji yra A. J. žmona ir akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi. M. J. ir A. K. , pastarasis Teisme bandė pakeisti savo anksčiau duotus parodymus, siekė suklaidinti Teismą, todėl jiems pagrįstai buvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad priimant sprendimą A. J. byloje, Institucijoje buvo remtasi liudytojų A. K. , D. M. , O. G. , D. N. parodymais ir tarnybiniais pranešimais, o skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgta į A. J. asmenybę - 1998-10-13 baustas pagal ATPK 130 str., - skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn., 2000-01-12 jam pagal ATPK 129 str. skirta 3000 lt. bauda. Nurodoma, kad A. J. nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstai paneigtų Institucijos ir Teismo išvadas dėl jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai juos vertino, kadangi rėmėsi tik nuosekliais, vienas kitam neprieštaraujančiais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, ir nesirėmė prieštaringais liudytojos M. J. bei vėlesniais A. K. parodymais. Teismas pagrįstai nesirėmė A. J. paaiškinimais, kad automobilį vairavo ne jis, o jo žmona. M. J. ir A. J. ne tik, kad yra suinteresuoti bylos baigtimi, bet iš esmės skiriasi ir jų pačių paaiškinimai bei pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Kaip matyti iš 2006 m. vasario 12 d. A. J. paaiškinimo, kitą po autoįvykio dieną jis nurodė, kad 2006 m. vasario 11 d. apie 12 val. vairavo VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam, ir atvažiavo į Kapsų g. 22 aikštelę prie autodalių parduotuvės. Ten paliko automobilį ir nuėjo pas draugą V. (adreso ir pavardės neprisimena). Nurodė, kad daugiau automobilio nebevairavo ir apie 18.30 val. ėjo prie savo automobilio, kur jį sulaikė policijos pareigūnai, o kas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį nežino. Tik po to, kai nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo priėmimo dieną (2006 m. vasario 28 d.) A. J. žmona M. J. pateikė paaiškinimą, kad ji, o ne jos vyras, įvykio metu vairavo automobilį, A. J. taip pat ėmė teigti, kad įvykio metu jis važiavo automobiliu, tik jo nevairavo. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2006 m. vasario 28 d. paaiškinime M. J. nurodė, kad po avarijos ji pasislėpė, o jos dokumentai buvo automobilyje kartu su vyro dokumentais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. J. jau teigė, kad vyras paėmė jos dokumentus, buvo neblaivus, šaukė.

Faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą A. J. 2006 m. vasario 12 d. paaiškinimus ir iš esmės prieštaringus vėlesnius jo paaiškinimus vertinti kaip pasirinktą gynimosi taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už 2006 m. vasario 11 d. apie 18 val. 45 min. Kapsų g. 22, Vilniuje padarytą eismo įvykį bei automobilio vairavimą esant neblaiviam. Dėl šios priežasties taip pat laikytinas nepagrįstu A. J. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teisme tikslinga buvo apklausti jo draugus, kurie galėtų paliudyti, kad ne jis, o jo žmona įvykio metu vairavo automobilį. Nors A. J. nurodo, kad jis nelabai gerai supranta lietuvių kalbą ir todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti įstatymų jam suteikiamomis teisėmis, tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo vertėja.

Tai, kad A. J. 2006 m. vasario 11 d. apie 18 val. 45 min. Kapsų g. 22, Vilniuje įvykusio eismo įvykio metu buvo neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), įrodo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.340.

Kadangi byloje nenustatytos A. J. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, paskirtosios nuobaudos dydis pagrįstai nustatytas pagal nuobaudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį (ATPK 30² str.).

Įvertinus nurodytus argumentus darytina išvada, kad administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą A. J. paskirta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant LR ATPK nuostatų, reglamentuojančių nuobaudų skyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas