Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-06-08 · Civilinė byla Nr. e2-5419-517/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
e2-5419-517/2020
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00562-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5419-517/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00562-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 120,98 Eur negrąžinto kredito dalį, 5,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.), 12 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (120,98 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 32,40 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas atsakovui įteikti tinkamai (CPK 123 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarpusavio skolinimo platformos operatorius – ieškovė AB „NEO Finance“ su atsakovu D. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis). Atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 38,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 12,00 proc.), 16,60 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovas siuntė atsakovui išankstinį raštišką įspėjimą ir 2020 m. balandžio 22 d. Sutartį nutraukė.

Kaip jau buvo nustatyta, ieškovas ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 120,98 Eur negrąžinto kredito dalį pagrįstas ir yra tenkintinas.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.) ir 12 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (120,98 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos pagal ankstesnę teismų praktiką buvo mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pasisakė, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2018 m. rugpjūčio 22 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 12,00 procentų. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2020 m. rugpjūčio 22 d., o sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 22 d. Ieškovas paskaičiavo 5,09 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra iki 2020 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki palūkanų paskaičiavimo dienos (2020 m. gegužės 11 d.) nėra praėjęs vienas mėnesis, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (5,09 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas. Tuo tarpu reikalavimas priteisti 12,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (120,98 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra atmestinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 32,40 Eur tarpininkavimo mokesčio. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punktu, komisinis (tarpininkavimo) mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; jis apskaičiuojamas 5.3. punkte nustatyta tvarka. Pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktą, komisinis (tarpininkavimo) mokestis apskaičiuojamas taip: 5.3.1. vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimų palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Nagrinėjamu atveju sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį, t. y. sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 4,90 procentų, skaičiuojamų nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, sudarydama sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus ir atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 32,40 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (158,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 105,00 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 120,98 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 98 centų) negrąžinto kredito dalį, 5,09 Eur (penkių eurų 09 centų) mokėjimo (pelno) palūkanų, 32,40 Eur (trisdešimt dviejų eurų 40 centų) tarpininkavimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (158,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, buveinės adresas: A. Vivulskio g. 7, LT-03162 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT31 3520 0935 0384 0425, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis