Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-07 · Byla Nr. 1Sk-224

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
1Sk-224
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
A. G.
1Sk-224/2010;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas pataisos namų teikimas dėl A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2001-06-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 105 straipsnio 1, 13 punktą laisvės atėmimu 15 metų. Kauno apygardos teismo 2003-05-28 nutartimi nusikalstama veika iš LR BK 105 straipsnio 1, 13 punkto perkvalifikuota į LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus, bausmė nepakeista.

Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2001-02-16, bausmės pabaiga 2016-02-16.

Šalies argumentai

2010-04-15 Marijampolės pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-05-12 nutartimi atmetė Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, skatintas dvylika kartų, teigiama darbinė motyvacija, pataisos namų administracijos ir psichologų grupės charakterizuojamas teigiamai, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs, bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą nužudymą, anksčiau teistas du kartus, be to, neatliktos bausmės dalis gana didelė – 5 metai 9 mėnesiai 5 dienos. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, neatliktą bausmės dalį, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas nurodė, kad lygtinai paleidus nuteistąjį A. G. iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeistas teisingumo principas.

Nuteistasis A. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-05-12 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu net 13 kartų skatintas, sukūrė šeimą, turi sūnų, įsivaikino žmonos tris vaikus, dirba, siunčia pinigines lėšas šeimai. Geru elgesiu ir sąžiningu darbu įrodė, jog yra pasitaisęs ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, negaliojančias nuobaudas, nuteistojo asmenybę, į bausmės paskirtį ir tikslus, nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra svarbi nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozė. Ar galima manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir nebedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų, teismas sprendžia įvertinęs ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šis vertinimas apylinkės teismo padarytas. Įvertinta tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, skatintas už nepriekaištingą elgesį ir darbą, tačiau kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir, nors nuobauda nebegaliojanti, nuteistasis privalo nepriekaištingai elgtis viso bausmės atlikimo metu. Psichologinės grupės išvadoje nurodyta, kad nuteistojo A. G. tikėtina sėkminga socializacija į visuomenę, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad psichologai nurodė, jog nuteistojo nuostatos netvirtos, linkęs pasiduoti kitų įtakai, stresinėse situacijose elgesys neadekvatus, nedrausmingas. Nuteistasis pasirinko ir aktyviai dalyvauja kūrybinio ugdymo pataisos programoje, nuo 2001-09-06 dirba Valstybės įstaigoje prie Marijampolės pataisos namų siuvėju ir sargu. Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad A. G. pastaruoju metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui privaloma vertinti ir kitas aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad A. G. bausmę atlieka už labai sunkaus ir visuomenei pavojingo nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo (LR BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) padarymą, anksčiau teistas du kartus, neatliktos bausmės dalis dar gana didelė.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje nurodyta, kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad šiuo metu taikant lygtinį paleidimą A. G. atžvilgiu nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis toliau nebenusikals, laikysis įstatymų, t.y. nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, pataisos įstaigos teikimas atmestas pagrįstai, nėra įstatyminio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo 2010-05-07 nutartį nuteistojo A. G. skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai: Regina CemnolonskienėEvaldas GražysNuorašas tikras: (parašas) Danguolė Šiugždinytėteisėja