- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1930-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04305-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- B UAB „A&RS GROUP“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B UAB „A&RS GROUP“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo R. S. priteisti 408,97 Lt nesumokėtų mokėjimų, 3 442,76 Lt dydžio nuostolio iš turto pardavimo, 1 203,95 Lt dydžio papildomų išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2007-11-15 sudarė lizingo sutartį Nr. LT064137, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš kliento nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – 1 automobilį (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudoti bei valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad trečiasis asmuo sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Atsakovas R. S. pagal 2007-11-15 laidavimo sutartį Nr. LT064137/L įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr. LT064137. Nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau trečiasis asmuo nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas. Trečiajam asmeniui nevykdant įsipareigojimų, sutartis vienašališkai nutraukta 2010-05-06 pranešimu Nr. 01-30-5730. Ieškovas 2011-04-12 pranešimu Nr. SL-SR-6684 pareikalavo atsakovo iki 2011-04-26 įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartį, tačiau šio savo įsipareigojimo atsakovas, kaip laiduotojas, neįvykdė. Trečiasis asmuo įpareigojimą grąžinti turtą įvykdė, tačiau liko neapmokėtas 408,97 Lt įsiskolinimas pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims patiriant nuostolį, ieškovas reikalauja priteisti 3 442,76 Lt, kuriuos sudaro skirtumas tarp turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos. Taip pat ieškovas reikalauja atlyginti 1 203,95 Lt dydžio patirtas papildomas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas apie susidariusį įsiskolinimą ir skolininko netinkamai įvykdytas prievoles sužinojo tik gavęs 2011-04-12 pranešimą, po kurio kreipėsi į ieškovą dėl susipažinimo su laidavimo sutarties dokumentais, tačiau iš ieškovo jokio atsakymo negavo. Kadangi ieškovas nesprendė ginčo derybų keliu, pažeidė atsakovo interesus ir sukūrė situaciją, dėl kurios atsirado nuostoliai, nors jų buvo galima išvengti, leidžiant atsakovui įsigyti minėtą automobilį. Nurodė, kad laiduotojui nutraukiamas visų rūšių palūkanų skaičiavimas, kai skolininkui iškelta bankroto byla. Atsižvelgdamas į tai, prašė ieškovo ieškinio netenkinti bei įpareigoti ieškovą ginčą spręsti derybų būdu.
Trečiasis asmuo B UAB „A&RS GROUP“ atsiliepimo į ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo R. S. priteisė 408,97 Lt skolos, 4 646,71 Lt patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje ieškovas reiškia reikalavimą tik atsakovui, o CK 6.81 str. 2 d. numato, jog laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), todėl, kadangi trečiojo asmens skola yra 408,97 Lt ir atsakovas jos neginčija, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 3 442,76 Lt nuostolį, nes pardavus automobilį nebuvo kompensuota neišpirkta (likutinė vertė) suma. Atsakovo argumentas, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos vertė, nėra įrodytas (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad ieškovas dėjo visas pastangas, jog automobilis būtų parduotas kuo naudingiau, jo pardavimo kaina už 19 900 Lt neįskaičiuojant PVM atitiko rinkos vertę. Taip pat nurodė, kad už automobilio (duomenys neskelbtini)pardavimo paslaugas buvo sumokėta 1 203,95 Lt įskaitant PVM. Kelis kartus buvo atliktas automobilio vertinimas, dėl to konstatavo, kad ieškovo sumokėta 1 203,95 Lt suma sudaro papildomas jo išlaidas ir yra pagrįsta bei įrodyta. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priteisė iš atsakovo minėtas sumas. Taip pat teismas pažymėjo, kad skolos ar kitų įsipareigojimų tinkamu vykdymu turi rūpintis tas asmuo, kuris yra už tai atsakingas, t. y. bendra pareiga elgtis rūpestingai. Atsakovas laidavo už juridinio asmens įsigyjamą turtą, veikdamas kaip verslininkas. Asmuo, vystantis verslą, turi būti apdairus, gerai išmanyti teisės aktų reikalavimus, nesuprasdamas savo veiklos srities, pasikonsultuoti su atitinkamos srities specialistais. Atsakovas buvo UAB „A&RS GROUP“ akcininku, todėl, teismo vertinimu, turėjo žinoti apie įmonei keliamą bankroto bylą ir suvokti galimas kilsiančias teisines pasekmes. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad nesidomėjo savo sudaryta laidavimo sutartimi ir pagal ją prisiimtais įsipareigojimais, įmonės, kurios buvo akcininkas, turto likimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas būtų siekęs nusipirkti automobilį už didesnę kainą nei jį pardavė ieškovas, nes jis nerodė jokio suinteresuotumo automobiliu ir nesidomėjo jo likimu UAB „A&RS GROUP“ iškėlus bankroto bylą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo buvo priteistos minėtos sumos, dėl to tenkintas ir ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas R. S. patikslintu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą ir netenkinti ieškovo ieškinio dalyje dėl 4 646,71 Lt patirtų nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad apie susidariusį įsiskolinimą ir skolininko netinkamai įvykdytas prievoles atsakovas sužinojo tik gavęs 2011-04-12 pranešimą Nr. SL-SR-6684, po kurio raštiškai kreipėsi į ieškovą dėl susipažinimo su laidavimo sutarties dokumentais, tačiau iš lizingo bendrovės jokio atsakymo negavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, ieškovas savo prievoles vykdė netinkamai. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog didesnė įmokų dalis buvo sumokėta, todėl ieškovas, norėdamas išvengti nuostolių ir teisminių ginčų, galėjo pasiūlyti atsakovui, kaip laiduotojui, įsigyti automobilį ir tokiu būdu būtų išvengta ieškovo neva patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokių atsirastų. Nurodė, kad pasirašyta laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo įvykdyti visas kliento (trečiojo asmens) neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas buvo trečiojo asmens akcininkas, dėl to mažai tikėtina, kad jis nežinojo apie savo valdomos įmonės skolas. Atsakovo teiginys, kad jis po 2011-04-12 kreipėsi į lizingo bendrovę, tačiau ši į jo paklausimą nesureagavo, atmestinas, nes niekaip nėra atsakovo įrodytas. Pažymėjo, kad ieškovas 2010-05-19 pasiūlymais pasiūlė apeliantui įsigyti ginčo turtą ar surasti pastarajam pirkėją, tačiau atsakovas jokia forma nesureagavo į tokį ieškovo pasiūlymą, todėl turtas ir buvo parduotas jį norėjusiems įsigyti asmenims. Nurodė, kad kliento sumokėta įmokų dalis nesuteikia jokio teisinio pagrindo daikto naudotojui būti atitinkamai sumokėtos turto dalies savininku. Be to, pažymėjo, kad byloje atsakovas neįrodė, jog turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei buvo galima jį realizuoti, dėl to šie apelianto teiginiai atmestini. Pagal laidavimo sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius, kylančius iš lizingo sutarties, dėl to atsakovo ginčytinos sumos privalo būti iš jo priteistos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovas mano, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, dėl to atmestinas.
Trečiasis asmuo B UAB „A&RS GROUP“ atsiliepimo į atsakovo R. S. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių esmę, tarp šalių pasirašytų sutarčių sąlygas, tinkamai taikė laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas, trečiajam asmeniui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti visus iš lizingo sutarties kylančius mokėjimus ir ieškovo patirtus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas, padarydamas šias išvadas bei patenkindamas ieškinį visiškai, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ (buv. UAB „Hansa lizingas“) ir trečiojo asmens B UAB „A&RS GROUP“ (buv. UAB „A&RS KONSULTACIJOS“) 2007-11-15 buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. LT064137, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo nupirkti (duomenys neskelbtini) (ind. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, o pastarasis įsipareigojo mokėti turto išpirkimo ir palūkanų įmokas pagal sulygtą grafiką. Taip pat tą pačią dieną buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LT064137/L su atsakovu R. S.. 2007-11-15 buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LT064137/PPS ir šis turtas buvo perduotas priėmimo–perdavimo aktu. Trečiajam asmeniui nesilaikant lizingo sutartimi sulygto įmokų mokėjimo grafiko ir nemokant įmokų, jam buvo išsiųsta ieškovo parengta 2010-04-08 pretenzija Nr. 01-20-29014, tačiau trečiasis asmuo ir toliau pažeidinėjo sutartį, todėl ieškovas 2010-05-06 pranešimu Nr. 01-30-5730 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir įpareigojo trečiąjį asmenį ne vėliau kaip 2010-05-14 grąžinti turtą. Atsakovui, kaip laiduotojui, buvo išsiųstas ieškovo parengtas 2011-04-12 pranešimas Nr. SL-SR-6684 nurodant, kad jis iki 2011-04-26 privalo apmokėti trečiojo asmens skolą. 2012-03-26 parengtas patikslintas pranešimas dėl finansinių reikalavimų 5 055,68 Lt sumai.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nei pasirašytos laidavimo sutarties, nei tarp ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytos lizingo sutarties neginčija, taip pat neginčija ir pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteisto 408,97 Lt neapmokėto įsiskolinimo pagal lizingo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių atskirai nepasisako.
Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai priteistą 4 646,71 Lt dydžio ieškovo patirtų nuostolių sumą, taip pat procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad lizingo sutarties 11.2.2 p. ir 11.2.3 p. sudaro pagrindą teigti, jog po lizingo sutarčių nutraukimo trečiasis asmuo turėjo prievolę sumokėti visą įsiskolinimą bei atlyginti nuostolius, t. y. įsipareigojimai lizingo bendrovei siejami su tokio pobūdžio prievolės apimtimi, kad ji būtų tokioje padėtyje, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis. Šiuo atveju ieškovas, lizingo davėjas, siekia išieškoti iš atsakovo, lizingo gavėjo laiduotojo, patirtus nuostolius dėl netinkamo lizingo gavėjo prievolių vykdymo, kurie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Pažymėtina, kad nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti pakitusi. Dėl to lizingo davėjas, netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo, gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Skirtumas tarp minėtų sumų yra lizingo davėjo patirtas nuostolis dėl netinkamo lizingo gavėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Lizingo davėjo nuostoliams pagal CK 6.574 str. priskirtinos ir papildomos išlaidos, susijusios su turto realizavimu (turto vertinimas, aukciono organizavimas, turto pardavimas ir kt.), kadangi jie atsiranda, nes lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Šiuo atveju pažymėtina, kad ir aukščiau minėtame 2010-05-06 pranešime dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo taip pat nurodyta, jog sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti skolą ir netesybas bei atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius lizingo sutartimi prisiimtų prievolių, pareiga jas įvykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles, t. y. vengė suteikti atsakovui reikiamą informaciją, bei kad ieškovo patirtų nuostolių suma yra nepagrįsta. Minėta, kad CK 6.574 str. bei lizingo sutarties 11.2.3 p. nuostatos įtvirtina lizingo davėjo teisę nutraukus sutartį reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai. Nuostolių iš turto pardavimo dydį ieškovas apskaičiavo iš likusios neišpirkto turto vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovo patirti nuostoliai pardavus lizingo objektą yra nepagrįsti, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus. CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ėmėsi visų priemonių, jog lizingo objektas būtų parduotas kuo naudingiau, jo pardavimo kaina už 19 900 Lt neįskaičiuojant PVM atitiko rinkos vertę. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas kai kuriuos CK 6.574 str. taikymo aspektus yra pažymėjęs, kad lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo 3 442,76 Lt nuostolio iš turto pardavimo suma yra įrodyta ir pagrįsta. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrįsta ir ieškovo sumokėta 1 203,95 Lt papildomų išlaidų už turto vertinimą suma. Tai, kad šios išlaidos buvo patirtos, įrodo į bylą pateikta UAB „Baltijos realizacijos turtas“ PVM sąskaita–faktūra, serija (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už automobilio (duomenys neskelbtini) (ind. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo paslaugas buvo sumokėta 1 203,95 Lt suma įskaitant PVM. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui rašytiniais įrodymais įrodžius patirtų išlaidų pagrįstumą, o atsakovui šių sumų neužginčijus, darytina išvada, kad ieškovo turėtos su grąžinto lizinguoto turto pardavimu susijusios papildomos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas pagrįstai priteisė iš atsakovo.
Be to, pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovas vengė bendradarbiauti su atsakovu ir suteikti atsakovui reikiamą informaciją bei tokiu būdu nesudarė sąlygų atsakovui įsigyti ginčo automobilį, yra neįrodytas (CPK 178 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui ieškovas siuntė 2010-05-19 pasiūlymus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl parduodamo turto įsigijimo, į kuriuos atsakovas nereagavo. Tuo tarpu atsakovo teiginiai, jog jis kreipėsi į ieškovą dėl informacijos apie lizingo sutartį suteikimo, tačiau šis tokios informacijos nesuteikė, nėra įrodyti (CPK 178 str.). Teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad atsakovas buvo UAB „A&RS GROUP“ akcininku, todėl turėjo žinoti apie įmonei keliamą bankroto bylą ir suvokti galimas kilsiančias teisines pasekmes, taip pat kad skolos ar kitų įsipareigojimų tinkamu vykdymu turi rūpinti tas asmuo, kuris yra už tai atsakingas. Atsakovas laidavo už juridinio asmens įsigyjamą turtą veikdamas kaip verslininkas, kuris turi būti apdairus, gerai išmanyti teisės aktų reikalavimus, nesuprasdamas savo veiklos srities, pasikonsultuoti su atitinkamos srities specialistais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovas netinkamai vykdė savo prievoles ir nepagrįstai neleido ginčo turto įsigyti pačiam atsakovui, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152 Lt bylinėjimosi išlaidas. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas bei į tai, kad, kaip aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo skola, nuostoliai iš turto pardavimo bei ieškovo patirtos papildomos išlaidos priteistos pagrįstai, dėl to darytina išvada, jog ir ieškovo reikalavimai priteisti procesines palūkanas bei, tenkinus ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidas patenkinti pagrįstai.
Apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimo, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių atsirastų, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Atsakovo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.