- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- 2-5501-613/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03249-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- UAB „Senlina“
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. D. (V. D.) ieškinį atsakovui UAB „Senlina“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20 000,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimą nuo 2009-06-04 iki visiško atsiskaitymo; bylinėjimo išlaidas. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesinių dokumentų nepavyko įteikti ieškinyje nurodytu atsakovo registruotos buveinės adresu, Debreceno g. 21-408, Klaipėda. Kadangi nėra galimybės atsakovui įteikti procesinių dokumentų, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo jų išsiuntimo atsakovo registruotos buveinės adresu (CPK 123 str. 4 d.). Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Remiantis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2009-06-04 ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2009/06/04-5, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą motoristo pareigose nuo 2009-06-05 (b. l. 5). Ieškovas nurodo, kad UAB „Senlina“ dirbo nuo 2009 m. balandžio mėn. pagal darbo sutartį Nr. 123, tačiau šią darbo sutartį ieškovas sudarė ne su atsakovu, o su UAB „Freisa“ (b. l. 7-8). Ieškovas nenurodo ieškinyje, kada ir kokiu pagrindu su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymomis apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą, ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2009-06-05 iki 2010-03-29 (b. l. 14-17). Ieškovas nurodo, kad jo mėnesinis darbo užmokestis buvo apie 2 000 Lt. Pagal darbo sutarties 3 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 800 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį, kuris turėjo būti išmokamas mėnesio 10 d. ir 25 d. Šalys sulygo dėl 6 darbo dienų trukmės darbo savaitės (5 p.). Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu. Ieškovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nėra darbdavio įrašo apie darbo sutarties nutraukimą. Pagal VSDFV duomenis, ieškovo pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojami mokesčiai, per visą darbo pas atsakovą laikotarpį sudaro 8 601,17 Lt (neatskaičius mokesčių). Ieškovas taip pat nurodo, kad per visą darbo laiką atsakovas jam neišmokėjo jokio darbo užmokesčio, neišdavė atsiskaitymo lapelių ir atsisakė išduoti pažymą apie jam priskaičiuotą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovo skaičiavimu, jam neišmokėta apie 20 000 Lt darbo užmokesčio.
LR darbo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (CPK 141 str. 2 d.). Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (DK 206 str. 1 d. 1 p.). Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas laiku neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio ir atleidimo iš darbo dieną su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo apskaičiuota jam neišmokėto darbo užmokesčio suma, t. y. 20 000 Lt, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovo darbo užmokestis už visą darbo pas atsakovą laikotarpį sudaro 8 601,17 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovo priteistina 8 601,17 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio.
DK 177 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui darbo pas atsakovą laikotarpiu buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Minimali kasmetinių atostogų trukmė – 28 kalendorinės dienos (DK 166 str. 1 d.). Už 2009 m. išdirbtą laikotarpį (210 kalendorinės dienos) ieškovui priklauso 16,10 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos, už 2010 m. išdirbtą laikotarpį (88 kalendorinės dienos) – 6,75 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos. Remiantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 7 punktu, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 6.2 p.). Remiantis bylos duomenimis, ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 34,96 Lt (neatskaičius mokesčių) (8 601,17 Lt / 246 d. d. = 34,96 Lt). Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-12-30 įsakymo Nr. A1-429 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2009 metais patvirtinimo“ (pakeisto 2009-01-14 įsakymu Nr. A1-12) 1.2 punktą, 2009 m. metinis darbo dienų koeficientas, esant šešių darbo dienų savaitei – 0,86. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“ 1.2 punktą, 2010 m. metinis darbo dienų koeficientas, esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 696,43 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-06-04, t. y. darbo sutarties sudarymo dienos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija gali būti taikoma tik po darbo santykių pasibaigimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010). Vidutinis darbo užmokestis darbuotojui gali būti priteisiamas, jeigu yra šios sąlygos: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra kaltas dėl to, jog atsakovas uždelsė su juo atsiskaityti. Taigi šiuo atveju yra abi minėtos sąlygos. Tačiau taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją, būtina atsižvelgiti ir į DK 298 straipsnio nuostatą, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Atsakovas neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-06-05 iki 2010-03-29. Ieškinys teismui pateiktas praėjus beveik dviem metams nuo darbo sutarties nutraukimo. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuotinas tik iki teismo sprendimo priėmimo. Tokiu būdu bendra su darbo santykiai susijusių išmokų suma ieškovui priteistina ne daugiau kaip už trejus metus. Kadangi ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 800 Lt (neatskaičius mokesčių), iš viso ieškovui iš atsakovo už pradelstus 26 mėnesius priteistina 20 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio suma.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo tenkintina reikalavimų dalis šioje byloje sudaro 43 proc. Ieškovas pateikė PVM sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas 1 210 Lt sumai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šią sąskaitą yra apmokėjęs, todėl pateikta sąskaita neįrodo, kad ieškovas patyrė šias išlaidas. Dėl to bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, todėl, atsižvelgiant į ieškovui priteistiną bendrą 30 097,60 Lt sumą, valstybei iš atsakovo priteistinas 903 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
2012-03-20 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovo turto areštas, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 285 - 287 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. D. iš atsakovo UAB „Senlina“ 8 601,17 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio; 696,43 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; 20 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio sumą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Senlina“ 903 Lt žyminį mokestį.
Sprendimo dalį dėl 800 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.
2012-03-20 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovo turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.