- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- e2-151-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03331-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. M., I. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams A. M. ir I. M. dėl išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. M. prašo priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų A. M. ir I. M. po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki gyvos galvos.
Ieškovas nurodė, jog santuokoje su T. U. susilaukė dviejų vaikų - A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai yra pilnamečiai. Santuoka su T. M. buvo nutraukta 1994-06-01. Iki vaikų pilnametystės rūpinosi vaikais duodamas 300-400 Lt kas savaitę vaikų motinai. Grįžęs iš Vokietijos parsivežė 2000 markių, kurias atidavė vaikų motinai. Žiemą dirbo laidojimo namuose, kur pynė vainikus ir valė gatves. 2012-01-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu įgijo 1.5 ha žemės sklypą, Bezdonių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. sav., kurį 2012-05-02 padovanojo sūnui A. M.. Pažymėjo, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra labai sunki, kadangi dėl amžiaus, t.y. 63 metų, niekas į darbą priimti nenori, taip pat dėl sveikatos negali dirbti fizinio darbo, paskutinį kartą dirbo prieš 4 metus statybininku. iki 2016 m. spalio mėnesio gavo tik 102 Eur socialinę pašalpą, nekilnojamojo turto taip pat ir nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, yra įtrauktas į Trakų rajono savivaldybės gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nurodė, jog senatvės pensijai gauti trūksta kelių pažymų, tačiau mažas darbo stažas. Pripažino, jog kartais vartoja alkoholį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko ir parodė, jog jo tėvai nutraukė santuoką dėl tėvo girtavimo. Po tėvų skyrybų tėvas visiškai jais nesirūpino. Po tėvų skyrybų už tai,kad nepretenduotų į butą, kuriame gyveno šeima, mama jam sumokėjo 2000 dolerių kompensacija. Po tėvų skyrybų išėjo iš namų ir per vasarą didžiąją pinigų dalį pragėrė ir grįžo į šeimos butą, kur gyveno iki 2002 metų. Įsidarbinęs dirbdavo neilgai, nes atleisdavo už girtavimą. Nors oficialiai tėvai išsiskyrė, motina jį iki 2002m. maitino ir rengė. Jo tėvas retsykiais duodavo motinai pinigų, tačiau už buto patarnavimus nemokėjo. 1995-1998 metais tėvas gerdavo 3-4 dienas per savaitę, dėl nuolatinių skandalų ir barnių taip pat ne kartą buvo kviesta policija. Nurodė, jog jo su seserimi, neauklėjo, neaugino ir finansiškai neišlaikė, o kai sesuo atvažiavo aplankyti mamos, jis sutikęs gatvėje jos net nepažino.
Taip pat paaiškino, jog už žemę, kurią jis persikėlė į Bezdonių sen. su tėvo giminaitės iš Amerikos pagalba, jam atlygino nuolatos duodamas po 10, 20 bei 50 Lt bei už jį grąžino apie 300 Lt skolą. Per 2007-2011 metus tėvui išleido apie 1000 Lt, padėjo išsinuomoti gyvenamą plotą Trakuose, po to Lentvaryje, bet po kelių mėnesių savininkai jį išvarydavo dėl nuolatinio girtavimo. Tėvui gyvenant pas pažįstam žmogų, jis nupirko malkų žiemai, tačiau ir iš ten buvo išprašytas. Kai tėvas susirgo žvyneline liga, vežė į Santariškių ligoninę, ten jį lankė, tačiau tėvas ir ten sugebėjo prisigerti ir iš ten buvo „išleistas“ anksčiau laiko. Jis nuo 2004 m. stengėsi padėti tėvui įveikti alkoholizmą, vežė į Latvijoje, Jelgavos apylinkėse esantį vienuolyną „Pustynka“, kur gyvena žmonės, susidūrę su įvairiomis problemomis, tačiau ir iš ten po kelių mėnesių buvo išprašytas išvykti, nes vis prisigerdavo. Pinigus, kuriuos jis duodavo, tėvas dažniausiai pragerdavo. Praradęs viltį, kad tėvas pakeis savo gyvenimo būdą nuo 2014 m. neberemia savo tėvo pinigais, nebeperka cigarečių. Jis pats turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra bedarbis, moka už būsto paskolą. Jo paties turtinė padėtis yra sunki, bet sutiktų mokėti tėvui ieškinyje nurodytą sumą su sąlygą, kad šie pinigai nebus pragerti.
Atsakovė I. M. atsiliepimo nepateikė, ieškinys su kitais procesiniais dokumentais įteiktas viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
I. M. ir A. M. yra V. M. vaikai.
Lietuvos Respublikos CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba neįgalūs. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. V. M. pajamos nuo 2016 m. sausio - rugsėjo mėnesiais sudarė 102 Eur kas mėnesį mokama socialinė pašalpa (b.l. 6); V. M. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 11). Kaip nurodė pats ieškovas nuo 2016 m. lapkričio mėnesio jis įgijo teisę į senatvės pensiją, tačiau jos negauna nes nepateikė visų tam reikalingų dokumentų. Taigi, ieškovas atitinka vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas. Tačiau nedarbingiems asmenims materialinį aprūpinimą garantuoja valstybė, mokėdama įstatymo nustatytas pensijas. Nors ieškovas jau turi teisę į senatvės pensiją, jos negauna dėl savo neveikimo - nesitvarko pensijai gauti reikalingų dokumentų. Nesant paskirtos senatvės pensijos, nėra galimybės spręsti apie išlaikymo būtinumą ieškovui. Išlaikymo poreikis yra daugiau ar mažiau ilgalaikė asmens būsena, kai reikalinga nuolatinė materialinė parama, be kurios žmogus negalėtų patenkinti bent minimalių savo poreikių. Ta aplinkybė, kad ieškovas, turėdamas teisę į senatvės pensiją pats nesirūpina, kad ją gautų ir taip pagerintų savo turtinę padėtį, vertintina kaip laikinas turtinės padėties pablogėjimas, neduodantis pagrindo konstatuoti, kad ieškovas yra reikalingas išlaikymo. Juo labiau, kad ieškovas dar nėra išnaudojęs visų galimybių savo finansinei būklei pagerinti.
Lietuvos Respublikos CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. M. dirbo 10 darboviečių laikotarpiais: nuo 1994-01-01 iki 1994-01-11, nuo 1994-01-18 iki 1994-01-24, nuo 1995-01-20 iki 1995-04-19, nuo 1996-12-24 iki 1996-12-31, nuo 2004-06-07 iki 2005-08-24, nuo 2007-01-05 iki 2007-03-09, nuo 2007-11-28 iki 2008-01-15, nuo 2012-09-18 iki 2013-01-22, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-02; iš viso per 25 metus dirbo 28 mėnesius; per laikotarpį nuo 2004 metų iki 2015 metų pabaigos ieškovas baustas administracine tvarka 21 kartą, iš jų 20 kartų už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu viešose vietose. Kad nevengia alkoholio teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas, nurodęs, kad vakarais išgeria po 200 gramų degtinės. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovas, neturėdamas pastovių pajamų ir piktnaudžiaudamas alkoholiu, tinkamai neaugino (nesirūpino, neauklėjo, neišlaikė ir pan.) savo vaikų dėl savo paties kaltės, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti pareigas savo nepilnamečiams vaikams.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą vaikų atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą.
Ieškovas 2016-09-23 VGTPT sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3464-15546 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą iš ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.