Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

dalyvaujant ieškovei I. T., ieškovės atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui, direktoriui A. N.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad remiantis pateiktais atsakovo įrodymais, nuotraukų ir lankytojų atsiliepimo žurnalu, naikinti ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų nėra pagrindo, pažeidė CPK 185 str., netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto, pažeidė įrodymų pakankamumo, išsamaus įrodymų vertinimo principus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Darbuotojas darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o teismas ne visai paisė šių nuostatų, kartu pažeidė ir CPK 270 str. 3 d. 3 p., visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė neteisingas išvadas.

2. Nurodo, kad atsakovas 2007-02-26 įsakymu ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą- papeikimą, remdamasis atsakovo surašytu 2007-02-24 aktu, kuriame nurodyta, kad 2007-02-24, 12.30 val., kavinės patalpos nebuvo tinkamai sutvarkytos ir išvalytos, tačiau pagal paties atsakovo pateiktą 2007-05-04 pažymą matyti, kad ieškovei nuo 11.30 val. iki 12.30 val. buvo nustatyta pietų pertrauka. Atsakovo generalinis direktorius, priimdamas 2007-02-26 įsakymą dėl papeikimo ieškovei skyrimo, neatsižvelgė į tai, jog 2007-02- 24 akte nurodyti trūkumai nustatyti 12.30 val., tuo tarpu pateiktos kaip priedas nuotraukos darytos 15.06 val., 15.09 val., 15.45 val., 15.15 val., ir nėra jokio paaiškinimo, ką pateiktos nuotraukos įrodo.

3. Nurodo, kad pagal atsakovo pateiktą 2007-05-04 pažymą ieškovė klube „Extra Gym" dirbo nuo 7.30 val. iki 9.00 val., o nuo 9.00 val. iki 16.30 val. dirbo boulingo klube „Dakaras". Tuo tarpu pagal atsakovo pateiktas „Įmonės vidaus tvarkos taisykles" sporto klubas „Extra Gym" pirmadieniais-penktadieniais dirbdavo nuo 7.30 val. iki 21.30 val., šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 9.00 val. iki 18.00 val., boulingo klubas „Dakaras" pirmadieniais-ketvirtadieniais dirbdavo nuo 11.00 val. iki 24.00 val., penktadieniais ir šeštadieniais - nuo 11.00 val. iki 2.00 val. Tokiu būdu ieškovės darbo valandos pasibaigdavo dar gerokai iki to laiko, kai užsidarydavo anksčiau minėti klubai, tačiau kitos valytojos tuo metu, kai pasibaigdavo ieškovės darbo valandos, klubuose nebūdavo. Ieškovė atėjusi iš ryto į darbą turėdavo išvalyti visus nešvarumus, susidariusius per tą laiką, kai jos nebūdavo ir klubai veikdavo. Teigia, kad atsakovas pats netinkamai organizavo darbą (DK 229 str.).

Atmesti ieškovės I. T. ieškinį dalyje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu; priteisimo iš atsakovo UAB "Šiaulių lyra" trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-03-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; pripažinimo, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovei iš atsakovo UAB "Šiaulių lyra" 50,00 Lt atstovavimo išlaidų.

Priteisti atsakovui UAB "Šiaulių lyra" iš ieškovės išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB "Šiaulių lyra" 5,69 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisti atsakovui UAB "Šiaulių lyra" iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme - žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

1.Nurodoma, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atleidimas iš darbo neteisėtas, kadangi 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 8 ieškovei už tą patį drausmės pažeidimą paskirtos dvi drausminės nuobaudos - griežtas papeikimas ir atleidimas iš darbo. Teigia, kad vėliau pastebėjus, kad 2007 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 8 d. suformuluotas netiksliai ir jame yra perteklinis įrašas apie griežto papeikimo paskyrimą, o 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 14 formuluotė buvo patikslinta. Apeliantas nurodo, kad DK 136 str. 3 d. ir 237 str. 1 d. 3 p. formuluotes suprato taip, kad atleidimo iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą pagrindas įsakyme turėtų būti formuluojamas būtent taip, kaip buvo suformuluota 2007 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 8. Nurodo, kad nei DK, nei ABĮ, nei apelianto įstatai nedraudžia bendrovės vadovui tikslinti ar kitaip keisti savo įsakymus, o įmonių vadovų įsakymų keitimas ar net naikinimas yra įprasta praktika ir, kad kasacinis teismas bylas sprendžia būtent vertindamas vėliausius įsakymus.

2. Nurodo, kad ieškovė prašė pripažinti neteisėtais tik 2007-02-26 ir 2007-02-28 įsakymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo, o tuo tarpu 2007-03-01 įsakymo Nr.14 dėl 2007-02-28 įsakymo Nr.8 pakeitimo neginčijo, o būtent šiuo įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad šis 2007-03-01 įsakymas Nr.14 neturi juridinės galios bei nesukelia teisinių pasekmių ir tokiu būdu peržengė byloje pareikštus reikalavimus bei pažeidė LR CPK 265 str. 2 d. reikalavimus.

3. Nurodo, kad nors 2007-03-0 įsakymas Nr. 14 teismui buvo pateiktas vėliau, nei iškelta civilinė byla, tačiau apelianto valia atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 237 str. 1 d. 3 p. (DK 136 str. 3 d. l p.) buvo akivaizdi nuo pat pirmojo procesinio dokumento,atsiliepimo į ieškinį, pateikimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė buvo atleista iš darbo todėl, kad nerūpestingai atliko darbo pareigas, kai prieš tai 2007-02- 26 jai buvo taikyta drausminė nuobauda - papeikimas.

4. Nurodo, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų paliktas galioti, susidarytų paradoksali situacija, nes ieškovė ieškiniu siekė įrodyti, kad darbo drausmės ji nepažeidė ir, kad drausminės nuobaudos jai buvo paskirtos neteisėtai, tačiau teismas pripažino, kad drausminės nuobaudos už 2007 m. vasario 24 d. ir už 2004 m. vasario 27 d. darbo drausmės pažeidimus ieškovei buvo paskirtos teisėtai. Tačiau toliau teismas ieškovės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, priteisė ir kompensaciją, ir vidutinį darbo užmokestį, ir netgi vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už tą patį laikotarpį. Taigi teismo sprendimu ieškovės pakartotinio darbo drausmės pažeidimo pasekmė -keliariopos piniginės kompensacijos už tą patį laikotarpį, atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimas ir panašios darbo drausmės pažeidėjai pozityvios pasekmės. Toks teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.).

1.Nurodo, kad pagal 2007-02-28 įsakymą Nr. 8 ieškovei yra paskirtos dvi drausminės nuobaudos, pažeidžiant DK 239 str. įtvirtintą draudimą už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Su šiuo įsakymu ieškovė buvo supažindinta ir jį ginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimas panaikintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. yra drausminė nuobauda. Šiuo atveju darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai jis nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant šiam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 2 punktas). Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu dalyje, kurioje nustatyta, kad naikinti ieškovei paskirtų drausminių nuobaudų nėra pagrindo. Kolegija pažymi, kad LR DK 240 str. 1 d. nustato darbdavio pareigą, prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. LR DK 240 str. 1 d. tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma. Vykdydamas LR DK 240 str. 1 d. numatytą pareigą, darbdavys savo rašte darbuotojui privalo nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, darbdavys turi nustatyti terminą per kurį darbuotojas turi raštu pateikti pasiaiškinimą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi lakytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo,teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise (LR DK 35 str. 1d. ), todėl terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu turi būti nustatytas toks, kad darbuotojui turi būti suteikiama ne formali, o reali galimybė pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, laikydamas, kad ieškovei drausminės nuobaudos paskirtos teisėtai. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė neneigia, kad 2007 m. vasario 24 d. aktas jai buvo pateiktas susipažinti, ji pasirašiusi, kad susipažino ir parašys paaiškinimą, tačiau nurodo, kad akte nebuvo nurodyta iki kada ji turi tokį paaiškinimą parašyti (b.l. 4). Atsakovas, nesuteikdamas realios galimybės pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, 2007-02-26 įsakymu Nr. 07 pareiškė ieškovei papeikimą (b.l. 20), o 2007-02-28 įsakymu Nr. 8 ieškovei buvo paskirtas griežtas papeikimas ir ji atleista iš darbo už tiesioginių pareigų neatlikimą, remiantis 2007-02-27 aktu ir tarnybiniais pranešimais (b.l. 23-27). Apeliacinės instancijos kolegija daro išvadą, kad ieškovei 2007-02-26 įsakymu drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant LR DK 240 str. 1 d. reikalavimus, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad 2007-02-26 įsakymu paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, nes 2007-02-24 darbdavio akte nenurodyta iki kada ieškovė turi tokį pasiaiškinimą parašyti, yra pagrįstas ir šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad LR DK 239 str. įtvirtintas draudimas skirti kelias drausminės nuobaudas už vieną darbo drausmės pažeidimą, tai reiškia, kad darbdavys neturi teisės skirti darbuotojui antrą drausminę nuobaudą už tą patį darbo drausmės pažeidimą, už kurį viena galiojanti drausminė nuobauda jau yra paskirta. Tuo tarpu atsakovas 2007-02-28 įsakymu Nr. 8, esant dar galiojančiai 2007-02-26 įsakymu Nr. 07 paskirtai prasminei nuobaudai, paskyrė ieškovei antrą drausminę nuobaudą- griežtą papeikimą- už tą patį darbo drausmės pažeidimą, t.y. už tiesioginių pareigų nevykdymą, ir atleido ieškovę iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. ( b.l. 27). Kai darbuotojui už tą patį darbo drausmės pažeidimą skirtingu laiku priimtais įsakymais yra paskiriamos kelios drausminės nuobaudos, tai vėlesnė paskirta nuobauda pripažįstama neteisėta, nes pažeidžia LR DK 239 str. įtvirtintą draudimą. Nors 2007-03-01 įsakymu Nr. 14 atsakovas patikslino 207-02-28 įsakymą Nr. 08 ( b.l. 143), tačiau tai nekeičia įstatyme įtvirtintų draudimų ir nesuteikia teisės atleisti ieškovę iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos kolegija konstatuoja, kad tiek 2007-02-28 įsakymu Nr. 08, tiek 2007-03-01 įsakymu Nr. 14 ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta, nes už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama tik viena drausminė nuobauda ( LR DK 239 str.). Tokiu būdu iškovei turėtų likti galioti 2007-02-26 įsakymu Nr. 07 paskirta drausminė nuobauda- papeikimas, kurią apeliacinės instancijos kolegija pripažino neteisėta, pažeidžiančia LR DK 240 str. 1 d. reikalavimus. Visuotinai pripažintas teisės principas skelbia, kad iš ne teisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur), todėl apeliacinės instancijos kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir todėl taikytinos LR DK 297 str. 4 d. nuostatos, ieškovei priteista trijų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 1 d. 1 p.), priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, laikyta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, išspręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tampa tik ieškovo (darbuotojo) pajamas apskaičiuojanti institucija, o pajamų mokesčio išskaitymas yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta atsakovo (darbdavio) pareiga, todėl teismas sprendime nurodo priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, fizinių asmenų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas).

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą. LR DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. LR DK 250 str. formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Kolegijos nuomone, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad šiandien asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų LR CK 6.250 str. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A.K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo. 2007-02-24 surašytas aktas ( b.l. 17), nesulaukus ieškovės pasiaiškinimo 2007-02-26 įsakymu Nr. 07 paskirta drausminė nuobauda- papeikimas (b.l. 20), praėjus dviems dienoms po drausminės nuobaudos paskyrimo, t.y. 2007-02-28 įsakymu Nr. 08, už tą patį darbo drausmės pažeidimą ieškovei skiriama antra drausminė nuobauda ir ji atleidžiama iš darbo ( b.l. 27), todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstyta darbo teisinių santykių specifika, sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais, bet ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo argumentai, jog LR DK 298 str. 4 d. užtikrina materialinę kompensaciją darbuotojui, neteisėtai atleistam iš darbo, ir todėl atsisakyta patenkinti ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįsti. Pagal teismų suformuluotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę pažymėtina, jog atsakomybė už padarytą neturtinę žalą nėra tiesiogiai priklausoma nuo turtinės žalos atlyginimo fakto ir gali būti taikoma tiek kartu, tiek atskirai. Taigi padaryta neturtinė žala gali būti nesusijusi su darbuotojui padaryta turtine žala. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Ieškovė nuo 2003-03-04 dirbo pas atsakovą valytojos pareigose (b.l. 40-41), iki 2007-02-26 drausminių nuobaudų neturėjo, ieškovei buvo mokamas 631,65 Lt vidutinis darbo užmokestis (b.l. 44), atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, užsiimantis komercine veikla, jo struktūrą sudaro ne viena įmonė (b.l. 97-102), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta, pagrįsta ir paliktina galioti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimas panaikintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 98 str., atsižvelgdama, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistinos 300 Lt atstovavimo išlaidos.

Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 204 Lt žyminio mokesčio ir 8,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo UAB „Šiaulių lyra" generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 26 d. įsakymą, kuriuo ieškovei I. T. paskirta drausminė nuobauda -papeikimas, neteisėtu ir jį panaikinti.

Pripažinti atsakovo UAB „Šiaulių lyra" generalinio direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymą, kuriuo ieškovei I. T. paskirta drausminė nuobauda - griežtas papeikimas ir ieškovė I. T. atleista iš darbo, neteisėtu ir jį panaikinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra" ieškovei I. T. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą sprendimo dalį palikti galioti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra" ieškovei I. T. 300 Lt (tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra" valstybei bylinėjimosi išlaidas – 204 Lt ( du šimtus keturis litus) žyminio mokesčio ir 8,26 Lt (aštuonis litus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.