- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-2039-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21657-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- G. L.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atsakovei G. L. (G. L.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. L. 5 094,24 Eur nuostolių bei neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2011 m. gruodžio 28 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria atsakovė pavedė ieškovui ją atstovauti atkuriant nuosavybės teises į J. V. ir I. V. turėtą žemę bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, nurodytus sutartyje. Už pavedimo įvykdymą atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Sutartis buvo sudaryta 5 metų laikotarpiui. Atsakovė ieškovui išdavė neatšaukiamą įgaliojimą, kad jis galėtų atstovauti jos interesus atkuriant nuosavybės teises į žemę bei paveldėjimo byloje dėl J. V. ir I. V. turto paveldėjimo. Ieškovas sąžiningai vykdė sutartį ir rūpinosi atsakovės nuosavybės teisių atkūrimu, atliko reikalingus veiksmus. Atsakovė buvo nuolat informuojama apie atliekamus veiksmus, darbų eigą ir nereiškė pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo. Su atsakove buvo susitarta, kad kol žemėtvarkos skyriuje vyks prokuratūros patikrinimas dėl pretendentų eilės sudarymo, projektavimo darbai bus tęsiami. Ieškovas įsipareigojo stebėti, tikrinti ir vertinti rengiamus ir su žemės grąžinimu susijusius projektus. Vykdydamas atsakovės pavedimą, ieškovas patyrė 4 594,24 Eur tiesioginių nuostolių. 2013 m. gegužės 23 d. atsakovė sudarė naują pavedimo sutartį su kitu asmeniu ir pranešė, kad 2011 m. gruodžio 28 d. pavedimo sutartį laiko pasibaigusia. Nutraukusi pavedimo sutartį, atsakovė neatsiskaitė už atliktus darbus, todėl ieškovas dėl jos nesąžiningo elgesio patyrė ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir dėl sukelto streso, nepatogumų bei papildomų rūpesčių mano patyrė 500 Eur neturtinę žalą.
Atsakovė G. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pavedimo sutartimi ji įsipareigojo sumokėti atlyginimą įgaliotiniui, tinkamai įvykdžius pavedimą. Atlygio mokėjimas buvo susietas su tinkamai įvykdytu pavedimu ir pasiektu galutiniu tikslu - nuosavybės teisės į žemę įregistravimu G. L. vardu, o turėtos išlaidos neatlyginamos nesant galutinio rezultato (Sutarties 3.3. ir 5.1. punktai). Ieškovas netinkamai atliko sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl 2013 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta nauja pavedimo sutartis su kitu asmeniu. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl naujos – 2013 m. gegužės 23 d. pavedimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22642-101/2014 ieškinys buvo atmestas, o sprendimas įsiteisėjo. Tame sprendime nurodyta, kad pasibaigus 2011 m. gruodžio 28 d. sutarčiai ieškovas neteko galimybės gauti atlyginimą už minėtos pavedimo sutartimi atliktus darbus, tačiau atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nutraukta sutartis - ieškovo neveikimas, nes nuo sutarties sudarymo dienos (2011-12-28) iki naujos sutarties sudarymo (2013-05-23) ieškovas nepateikė informacijos ir ataskaitų apie pavedimo vykdymo eigą ir neatsiliepdavo į telefono skambučius. Tai, jog ieškovas neinformavo apie vykdymo eigą, buvo svarbi priežastis sudaryti naują pavedimo sutartį su kitu asmeniu. Teisę į išlaidų atlyginimą ieškovas turėtų tuo atveju, jeigu tinkamai įvykdytų pavedimą, įrodytų išlaidų pagrįstumą, būtinumą, jų dydį ir faktą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad vykdydamas pavedimo sutartį atliko eilę teisinę reikšmę turinčių veiksmų ir pasiekė tam tikrą teisinį rezultatą ir turėjo išlaidų, o atsakovė su juo neatsiskaitė. Ieškovas dėl ieškinyje nurodytų atliktų darbų nepateikė įrodymų, o už laiko gaišimą, jis neturi teisinio pagrindo reikalauti atlygio, nes nei įstatymas, nei sutartis nenumato valandinio tarifinio atlyginimo ir tai nėra ieškovo patirtos išlaidos, vykdant pavedimą. Notaro išlaidas padengė atsakovė. Ieškovo nurodytus nepatogumus ir papildomus rūpesčius jis patyrė ne dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, o dėl savo paties noro gauti numatytą atlygį nieko nedarant, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog 2011 m. gruodžio 28 d. pavedimo sutartis pasibaigė tuo metu, kai pavedimas nebuvo visiškai įvykdytas, t. y. atsakovei nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nutraukus pavedimo sutartį, atsiradusiems teisiniams santykiams taikytinas CK 6.764 straipsnis, numatantis pavedimos sutarties pabaigos teisines pasekmes. Pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą (CK 6.764 straipsnio 4 dalis). Ieškovas tokios ataskaitos atsakovei nepateikė, todėl teismas rėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė jo nurodomos turtinės žalos fakto ir dydžio, taip pat neįrodė reikalavimo priteisti 500 Eur neturtinę žalą. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis jis įvertino atlygį (kainą) už ieškinyje nurodytus jo atliktus darbus. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis apmokėjo už jam suteiktas įvairaus pobūdžio konsultacijas, o taip pat neįrodė visų nurodytų konsultacijų tikslingumo ir būtinybės. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovė reikalavo, jog jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, atitinkantį neva jos nustatytus konkrečius kriterijus. Ieškovo pateikti žemės sklypų sąrašai ir planai nesudarė teismui pagrindo nustatyti, kokius konkrečius sklypus, kaip atitinkančius atsakovės poreikius, ieškovas vertino ir apžiūrinėjo. Ieškovas taip pat neįrodė, kad patyrė ieškinyje nurodytas kuro išlaidas, apžiūrint žemės sklypus. Ieškovas neįrodė, kad jis kreipėsi į notarą konsultacijos dėl pavedimo sutarties su atsakove sudarymo ir už tokią konsultaciją pats sumokėjo 43,44 Eur (150 Lt). Teismas laikė prieštaringais ieškovo teiginius, kad atsakovė jam nebuvo pirmas asmuo su kuriuo jis buvo sudaręs pavedimo sutartį dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau tuo pačiu jis nurodė, kad kreipėsi į notarą konsultacijos dėl pavedimo sutarties sudarymo. Ieškovas neįrodė tokios konsultacijos tikslingumo ir pagrįstumo profesionalui. Ieškovas prašė priteisti 1 390,18 Eur (4 800 Lt), sumokėtus advokatei už suteiktas teisines paslaugas, tačiau teismo vertinimu, pavedimo sutartis numatė teisę ieškovui sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo tik tuo atveju, jei reikėjo ginti atsakovės teises ir spręsti ginčytiną klausimą, susijusį su atsakovės atkuriamomis nuosavybės teisėmis į žemę, o ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad vykdant pavedimo sutartį, susiklostė situacija, kai jam reikėjo spręsti su teisiniais klausimais susijusį ginčą. Be to, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir posėdžio metu nuolat pabrėžė, kad jis gerai išmano su nuosavybės teisės atkūrimu susijusius klausimus, padeda žmonėms atgauti žemės sklypus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinybės kreiptis teisinės konsultacijos būtent dėl atsakovės interesų. Teismas pažymėjo, kad teisme ieškovas nurodė, jog advokatė konsultavo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų. Teismas, išanalizavęs nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad advokatės konsultacijos buvo reikalingos tiesiogiai ieškovui gerinant savo kvalifikaciją, o ne sprendžiant su atsakovei nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovės naudai nuo 2011 iki 2013 m. atliko daugelį darbų, ieškovo darbu ir pastangomis buvo pasiekta, kad atsakovė pasirinko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. tuos sklypus, kuriuos apžiūrėjo, įvertino ir jai rekomendavo ieškovas. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 30 d. sprendimu atsakovei G. L. ir I. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent į tuos žemės sklypus, kuriuos vietoje įvertino ir apžiūrėjo bei kuriuos atsakovei pasiūlė ieškovas. Aplinkybę, kad atsakovė yra įregistravusi nuosavybės teises į šį turtą, patvirtina ir VĮ Registrų centro registro išrašas. Taigi, ieškovo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip beprasmiški, bereikšmiai ir neturintys jokio ryšio su atsakovės pavedimo sutartyje įtvirtinta valia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą. Teismas net nesiaiškino, nei kokius veiksmus atliko pati atsakovė, nei kokį teisinį rezultatą savo veiksmais pasiekė ieškovas, nors bylos medžiagoje buvo pakankamai įrodymų apie ieškovo atliktus veiksmus ir pasiektą rezultatą. Ieškovo pateikti įrodymai buvo išnagrinėti nevisapusiškai, kadangi teismas išnagrinėjo tik 6 dokumentus. Savaime suprantama, kad toks nevisapusiškas ir paviršutiniškas įrodymų tyrimas bei vertinimas lėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Nors pavedimo sutarties nutraukimo metu atsakovės pageidaujamas teisinis rezultatas dar nebuvo pasiektas, tačiau atsižvelgiant į ieškovo atliktus veiksmus, procedūros sudėtingumą, negalima teigti, kad ieškovo atlikti veiksmai buvo bereikšmiai, tuo labiau, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra gana ilgas ir sudėtingas. Ieškovo faktiškai atlikti veiksmai buvo pagrindu galutinio rezultato pasiekimui, nes ieškovo atlikti veiksmai reikšminga dalimi prisidėjo prie galutinio rezultato, t. y. atsakovės G. L. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, todėl ieškovui turėjo būti atlygintos jo patirtos būtinos išlaidos kurui, notarui, advokatei ir laiko sąnaudos, skirtos pavedimo vykdymui.Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas, pasibaigus pavedimo sutarčiai, nepateikė atsakovei ataskaitos, nes 2013-09-05 registruotu laišku atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo nurodytas kompensacijos ir patirtų išlaidų dydis dėl pavedimo sutarties nutraukimo (12 000 Lt); atliktų darbų ir pasiekto rezultato ataskaita atsakovei buvo pateikta 2013-09-19 advokato V. G. kontoroje, kur buvo sprendžiami visi ginčai, kylantys iš pavedimo sutarties; registruotu laišku 2014-03-20 pranešime atsakovei pakartotinai buvo pranešta, kad pateiktų konkrečius pasiūlymus dėl kompensacijos už pavedimo sutartyje atliktus darbus, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nebuvo gauta, o atsakovė teisme pripažino, kad jai buvo pateikta ataskaita apie atliktus darbus ir jai buvo pasiūlyta apmokėti ieškovo patirtas išlaidas (2015-02-02 garso įrašas nuo 01:11:25 iki 01:12:43).Ieškovas turėjo teisę pavedimo sutarties įvykdymui pasitelkti advokatę, o teismo padarytos išvados, kad advokatės konsultacijos buvo reikalingos tiesiogiai ieškovui gerinant savo kvalifikaciją, o ne sprendžiant su atsakovei nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus, yra aiškiai nepagrįstos.Teismo argumentas, kad pateikti žemės sklypų sąrašai ir sklypų planai nesudaro pagrindo nustatyti, kokius konkrečius sklypus, kaip atitinkančius atsakovės poreikius, ieškovas vertino ir apžiūrinėjo, yra nepagrįstas, nes pavedimo sutarties punkte 1.1.3 neparašyta, kokius kriterijus/reikalavimus kelia atsakovė, t. y. nenurodyti atsakovės reikalavimai pasirenkant sklypus ar žemės grąžinimo būdą. Ieškovui buvo suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti žemės grąžinimo būdą, žemės sklypą, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės atsakovei.Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis jis įvertino atlygį (kainą) už lentelėje nurodytus darbus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada leidžia teigti, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas net nesigilino į bylos esmę ir nesistengė valandiniu tarifu įvertinti ieškovo atsakovei skirto laiko vykdant pavedimo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad vertinant atlygį už atliktus darbus, buvo paimtas vidutinis atlyginimas Lietuvoje bei papildomai buvo atsižvelgta į ieškovo išsilavinimą ir atlygį, numatytą pavedimo sutartyje.Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, iš anksto nusistatęs prieš ieškovą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. L. prašo skundo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo nurodomus veiksmus jis atliko, vykdydamas būtent 2011-12-28 pavedimo sutartį, ir dėl to turėjo išlaidų. Pavedimo sutartis pasibaigė 2013-06-03, o nuosavybės teisės atsakovei atkurtos 2015-10-30 ir su šiuo nuosavybės teisių atkūrimu ieškovas nieko bendro neturi. Atsakovė neprivalėjo teikti teismui įrodymus, kokius ji atliko veiksmus, siekiant atkurti nuosavybės teises. Ieškovas niekada neteikė atsakovei atliktų darbų ir pasiekto rezultato ataskaitos, atsakovė to niekada nepripažino teisme. Pavedimo sutartį atsakovė nutraukė dėl to, kad ieškovas ne tik nieko nedarė, bet ir neinformavo atsakovės apie atliktus darbus. Sutarties nutraukimas teismo nebuvo pripažintas neteisėtu civilinėje byloje Nr. 2-22642-101/2014. Apeliantas nurodo, kad jis paaiškino teismui, kad į advokatę kreipėsi dėl informacijos, kaip teisminiu keliu galima nutraukti nuomos sutartį, tokiu būdu grąžinant žemę pretendentams, taip pat buvo neaiškumų dėl pretendentų eilės sudarymo, norint gauti sklypą individualiai statybai. Tačiau konsultacijai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir dėl pretendentų eilės sudarymo nereikia 12 brangiai apmokamų valandų. Ir vargu ar už tokią konsultaciją mokėtų tokią didelę pinigų sumą asmuo, išmanantis nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir padėjęs kitiems piliečiams atkuriant nuosavybės teises į žemę. Be to, kad buvo konsultuota dėl nuomos sutarties nutraukimo ir dėl pretendentų eilių sudarymo, advokatė savo atliktų darbų sąraše nenurodė - nurodyti visiškai kiti atlikti darbai. Pavedimo sutartyje numatyta teisė parinkti advokatų kontorą ir sudaryti, pasirašyti sutartis dėl teisinių paslaugų, įgalioti pasirinktą advokatų kontorą ar konkretų advokatą atstovauti įgaliotojo interesus ir vesti visas civilines ir administracines bylas visose teismo instancijose su teise įgaliotojo vardu pasirašyti dokumentus. 2012-01-10 Teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp advokatės J. V. kontoros (paslaugų teikėjas) ir M. K. (paslaugų gavėjas). Sutarties 1 punkte numatyti paslaugų teikėjo įsipareigojimai: 1.1. Paslaugų teikėjas įsipareigoja konsultuoti raštu ir žodžiu paslaugų gavėją teisiniais klausimais dėl G. L. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Taigi šia sutartimi ieškovas neįgaliojo atstovauti G. L. interesų, neįgaliojo vesti civilinių ir administracinių bylų visose teismo instancijose su teise jos vardu pasirašyti, nes paslaugos gavėjas pagal šią sutartį buvo ieškovas M. K.. Šios sutarties 1.1. punktas įpareigojo paslaugų teikėją konsultuoti raštu ir žodžiu paslaugų gavėją, t. y. ieškovą, teisiniais klausimais dėl G. L. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, t. y. ši sutartis sudaryta ne atsakovės interesams ginti, vykdant pavedimo sutartį, o sudaryta ieškovo konsultavimui kaip atkurti nuosavybės teises mano vardu į žemę, kaip tinkamai įvykdyti pavedimo sutartį ir už tai gauti atlygį. Kitaip tariant, teisinių paslaugų teikimo sutartimi ieškovas nusipirko sau paslaugas pavedimo sutarties vykdymui ir teisei gauti atlygį. Kadangi paslaugos pirktos išimtinai teisinės informacijos gavimui asmeninėms M. K. reikmėms ir savo interesams, tai atsakovė neprivalo už šias paslaugas mokėti. Tam, kad gauti minimalų ar vidutinį darbo atlyginimą, reikia sudaryti darbo sutartį, kurioje būtų numatytas atlyginimo dydis. Pavedimo sutartyje buvo numatytas atlygis, bet jo negalima tapatinti su darbo atlyginimu. Pagal pavedimo sutarties 3.3., 5.1. punktus atlygio mokėjimas susietas su tinkamai įvykdytų pavedimu ir pasiektu galutiniu tikslu - nuosavybės teises į šią žemę įregistravimu G. L. vardu, o turėtos išlaidos neatlyginamos nesant galutinio rezultato. Ieškovo pateikti įrodymai aptarti teismo sprendime. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, kad pareigą įrodyti aplinkybę, kad ieškovas realiai patyrė žalą, turi būtent asmuo, prašantis tokią žalą atlyginti, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtos žalos faktą ir dydį, dėl ko ieškinį teismas atmetė pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. pavedimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovę, atkuriant jai nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje. Sutarties 1.1.2 - 1.1.8. punkte buvo nurodyta, kokias teises, atstovaudamas atsakovę, turi ieškovas. Ši pavedimo sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva ir tarp šalių vyko teisminis ginčas dėl atsakovės sudarytos naujos pavedimo sutarties su K. J. sudarymo, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-22642-101/2014, išnagrinėtoje tarp šalių 2014 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, ieškovo M. K. ieškinys buvo atmestas, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad atsakovė turėjo teisę sudaryti 2013-05-23 ieškovo ginčijamą pavedimo sutartį, nurodyta, kad sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo ieškovo skolininkė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kitoje civilinėje byloje padaryta išvada dėl to, kad atsakovė 2013-05-23 dienai nebuvo ieškovo skolininkė, yra aplinkybe, kuri nustatyta kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl šios aplinkybės nebereikėjo įrodinėti šioje byloje ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
Pavedimo sutartis bei atsakovės išduotas įgaliojimas ieškovui buvo patvirtinti notaro biure , už pavedimo sutartį notarui buvo sumokėtas 40 Lt atlyginimas , už įgaliojimą – 64 Lt atlyginimas ir 2,90 Lt kompensacija už patikrą registruose. Ieškovas už konsultacijas dėl pavedimo sutarties ir įgaliojimo sudarymo, už sutarčių pasirašymą bei notarines paslaugas prašo priteisti viso 356,90 Lt ( atitinkamai 150 Lt+100 Lt i+106,90 Lt). Teismas šioje reikalavimų dalyje atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog apmokėjo už konsultaciją notarui 150 Lt, bei neįrodė, jog ieškovui buvo būtina konsultacija dėl pavedimo sutarties ir įgaliojimo sudarymui. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus šioje dalyje ir tuo pagrindu, kad nepateikti įrodymai, kuo remiantis ieškovas įvertino atlygį už ieškinyje nurodytus darbus kaip atliktus darbus, bei neįrodė konsultacijų tikslingumo ir būtinybės. Tai, kad pagal pavedimo sutartį nebuvo numatyta atlikti tokį darbą notarinėje kontoroje, leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė nebuvo pavedusi ieškovui konsultuotis su notaru, įsipareigojusi apmokėti ieškovui už pavedimo sutarties ir įgaliojimo pasirašymą.
Ieškovas prašo priteisti už rašto parašymą žemėtvarkos skyriui ir konsultacijas šiame skyriuje pas specialistus, prašydamas priteisti 1950 Lt ( 150 Lt +750 Lt + 750 Lt +300 Lt) sumą. Vienos valandos kainą, šiems darbams atlikti, nurodo 50 Lt. Pagal pavedimo sutartį, ieškovui buvo pavesta atstovauti atsakovę savivaldybėje, Nacionalinės žemės tarnybos visuose skyriuose ir padaliniuose, gauti ir pateikti visus reikiamus dokumentus, daryti pareiškimus, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimu, tačiau nebuvo pavesta konsultuotis su savivaldybės, žemėtvarkos skyriaus specialistais, konsultavimasis nelaikytinas ieškovo atliktu veiksmu, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti apmokėjimo už konsultavimąsi.
Dėl konsultacijų savivaldybėje ieškovas reikalauja priteisti 1200 Lt ( 300 Lt + 900 Lt), šioje dalyje reikalavimas atmestinas, nes ieškovas neturi pagrindo reikalauti apmokėjimo už konsultavimąsi.
Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovo darbu ir pastangomis buvo pasiekta, kad atsakovė pasirinko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. tuos sklypus, kuriuos apžiūrėjo, įvertino ir jai rekomendavo ieškovas, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. spalio 30 d. sprendimu atsakovei G. L. ir I. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent į tuos žemės sklypus, nebuvo pagrindu priteisti ieškovo nurodytą sumą – 6750 Lt už 75- ių sklypų apžiūrą, kiekvieno iš jų apžiūrėjimui pareikalavus 3 val. Tai, kad nuosavybės teisės atsakovei buvo atkurtos pasibaigus pavedimo sutarčiai, sudarytai su ieškovu, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad jo atliktas darbas žemėtvarkos skyriaus specialistams paruošiant nuosavybės atkūrimo dokumentus nulėmė sprendimo atkurti sklypus tam tikroje vietoje priėmimą, o ne kito įgalioto asmens atlikti veiksmai. Tokių veiksmų atlikimą galėjo patvirtinti žemėtvarkos tarnybos specialistai, tačiau ieškovas nesiekė šių liudytojų apklausos. Tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog prideda apžiūrėtų sklypų sąrašą, tačiau tokio sąrašo nepateikė, nepateikė jo nurodyto rašto žemėtvarkos skyriui kopijos, leido daryti išvadą, kad reikalavimas šioje dalyje neįrodytas. Pateiktas byloje siūlytinų piliečiams nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašas, kuriame nurodyti 68 sklypai, sudarytas Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjos J. R., tačiau nepateikti įrodymai, kad šių sklypų ar nebuvusių šiame sąraše sklypų apžiūrėjimas buvo būtinu pavedimo sutartį vykdžiusio asmens veiksmu. Tai leidžia daryti išvadą, kad visų siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn sklypų apžiūrėjimas nebuvo būtinas, be to, kiekvieno sklypo apžiūrėjimui nurodytas ieškovo laikas - 3 val. nebuvo būtinas, nes pvz. 21 siūlytinas sklypas buvo toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, vienas greta kito, 10 sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje taip pat buvo siūlomi vienas greta kito esantys sklypai. Atsakovė neneigia fakto, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypus (duomenys neskelbtini), tačiau juos pasirinko atsakovė, šį faktą nurodė ir ieškovas. Ieškovui turint galimybę kitais įrodymais, t.y. žemėtvarkos skyriaus specialistų paliudijimais patvirtinti faktą, kad jis kaip atsakovės įgaliotinis pranešė žemėtvarkos tarnybos darbuotojams apie atsakovės pasirinktus sklypus, kad apie šių sklypų pasirinkimą buvo pranešta tarnybai dar iki 2013-05-23 pavedimo sutarties su kitu atsakovės įgaliotu asmeniu sudarymo, tačiau jam neteikiant šių įrodymų, reikalavimai buvo atmesit pagrįstai. Ieškovui nepateikus įrodymų, kurie leistų atmesti atsakovės paaiškinimą, jog nuosavybės teisės jai buvo atkurtos kito jos įgalioto atstovo veikimu, teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dalyje dėl 6750 Lt už sklypų apžiūrą vietoje, 620 Lt kuro išlaidas ir 186 Lt už automobilio amortizaciją priteisimo. Pavedimo sutarties punkte 1.1.3 nebuvo nurodyta, kokius kriterijus/reikalavimus kelia atsakovė, t. y. nenurodyti atsakovės reikalavimai pasirenkant sklypus ar žemės grąžinimo būdą, ieškovui buvo suteikta teisė savo nuožiūra pasirinkti žemės grąžinimo būdą, žemės sklypą, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės atsakovei, todėl ieškovas turėjo galimybę pats parinkti sklypus ir apie tai pranešti žemėtvarkos tarnybai, todėl 75 sklypų apžiūrėjimo būtinybę turėjo įrodyti ieškovas, tačiau tokių įrodymų neteikė.
Ieškovas turėjo teisę pavedimo sutarties įvykdymui pasitelkti advokatę, kadangi pavedimo sutarties 1.1.7 punkte buvo numatyta, kad siekiant apginti pažeistas įgaliotojo teises ir teisėtus interesus ieškovas kaip įgaliotinis turėjo teisę savo nuožiūra parinkti advokatų kontorą ir sudaryti, pasirašyti sutartis dėl teisinių paslaugų, įgalioti pasirinktą advokatų kontorą ar konkretų advokatą atstovauti įgaliotojo interesus ir vesti visas bylas. Apmokėjęs advokatei L. V. 4800 Lt už suteiktas teisines paslaugas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokios atsakovės teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ir juos reikėjo ginti, pasitelkiant advokatę, tik tuomet būtų pagrindas daryti išvadai, kad sutartį su advokate ieškovas sudarė pavedimo sutarties 1.1.7 punkto pagrindu, nes advokatės paslaugos buvo būtinos. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dalyje dėl 4800 Lt priteisimo už teisines advokatės paslaugas, nes ieškovas neįrodė, kad vykdant pavedimo sutartį buvo būtinos advokatės paslaugos. Pagal sutartį ieškovui nebuvo pavesta konsultuotis dėl atsakovės pavedimo vykdymo, nes ieškovą ji pasitelkė dėl to, kad nepakankami išmano įstatymus ir kitus su nuosavybės atkūrimu susijusius teisės aktus, dokumentų, būtinų pateikti institucijoms rengimo ir derinimo tvarką. Iš to darytina išvada, kad ieškovas tuo atveju, jei jis kaip ir atsakovė neišmanė šių klausimų ir jam buvo reikalingos konsultacijos pas specialistus, turėjo atsisakyti atstovauti atsakovę, atkuriant jai nuosavybės teises. Taigi, išlaidos konsultacijoms neturi būti atlyginamos, nes jos nebuvo pavedimo sutarties dalyku. Tai, kad ieškovas apmokėjo už notarines paslaugas tvirtinant pavedimo sutartį ir įgaliojimą, įrodymai nebuvo pateikti, labiau tikėtina atsakovės paaiškinimais, kad ji turėjo šias išlaidas, nes sandoriai buvo sudaryti jos teisių įgyvendinimui.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, pasibaigus pavedimo sutarčiai, nepateikė atsakovei ataskaitos. Pripažintina, kad pavedimo sutartis pasibaigė 2013-06-03, kai atsakovė per notarų biurą išsiuntė pranešimą ieškovui, jog paskyrė naują įgaliotinį pavedimo sutartyje nurodytiems veiksmams atlikti ir 2011-12-28 pavedimo sutartis yra pasibaigusi. Kadangi iki 2013-06-03 ieškovas nepateikė atsakovei ataskaitos, todėl teismo išvada, kad pavedimo sutarties pasibaigimo laikotarpiu ataskaita nebuvo pateikta, yra pagrįsta. Tai, kad 2013-09-05 registruotu laišku atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo nurodytas kompensacijos ir patirtų išlaidų dydis dėl pavedimo sutarties nutraukimo (12 000 Lt), atliktų darbų ir pasiekto rezultato ataskaita atsakovei buvo pateikta 2013-09-19 advokato V. G. kontoroje, tačiau šios atskaitos kopija byloje nebuvo pateikta, leido teismui daryti išvadą, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai, ieškovas nepateikė atskaitos atsakovei.
Atsakovė prašo priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurias turėjo apmokėjimui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, šis prašymas tenkintinas dalinai, priteisiant 350 Eur, atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovę pirmosios instancijos teisme, bei į tai, kad ginčas byloje buvo dėl 5094,24 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei G. L. ( a/k (duomenys neskelbtini) 350 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą iš ieškovo M. K. ((duomenys neskelbtini)