- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- Ik-361-437/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02176-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Raimondas Blauzdžius, Nijolė Žalnieriūnienė
- Trečiasis asmuo
- A. M., R. S. V., V. M.
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Deividas Gagys, Jonas Ivoška
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mildos Vainienės, Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Deividui Gagiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui Jonui Ivoškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. V., A. M., V. M. dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja R. J. padavė teismui patikslintą skundą (II tomo b. l. 15–17), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-09-08 sprendimą Nr. 2.7-79401-508 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mieste R. S. V. ir panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-20 įsakymą Nr. P2-266.
Šalies argumentai
Skunde paaiškina, kad advokatas D. Gagys 2010-01-22 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją, prašydamas: 1) nurodyti žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakuose (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gretimų žemės sklypų statusą, paskirtį, plotus ir savininkų duomenis; 2) nurodyti, kokie teritorinio planavimo dokumentai yra priimti dėl žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakuose (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gretimų žemės sklypų; 3) pateikti teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Trakuose (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gretimų žemės sklypų detaliuosius planus. 2010-02-11 Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė atsakymą Nr.AP3-442, kuriame nurodė, kad šalia R. J. priklausančio žemės sklypo yra suformuotas 0,2137 ha ploto žemės sklypas (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises atkuriant natūriniam pretendentui. Šis žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2008-09-23, nurodant žemės sklypo paskirtį – kita, naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus poilsio pastatų statybos), savininko neįvardijo.
Pažymi, kad Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje bet koks nuosavybės teisių atkūrimas yra griežtai ribotas, todėl gavus informaciją, patvirtinančią nuosavybės teisių atkūrimą, galimai bus ginčijamas šio žemės sklypo suteikimo tretiesiems asmeninis teisėtumo klausimas.
Nurodo, kad jos advokatas, vadovaudamasis LR advokatūros įstatymo 44 str., su 2010-03-17 prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas pateikti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2137 ha ploto žemės sklypą (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas šis sprendimas. Vilniaus apskrities viršininko administracija teisės aktų nustatytais terminais pareiškėjos prašymo neišsprendė ir prašomos informacijos bei dokumentų nepateikė, todėl pareiškėjos įgaliotas asmuo I. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Po šio kreipimosi Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė tam tikrus prašomus dokumentus, tačiau nepateikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (skundžiamo sprendimo metu galiojusi red.) 9 str. 1 d. reglamentuotų nuosavybės teises į atkuriamą žemę galinčių patvirtinti dokumentų, bei 11 str. nurodyto turinio prašymo atkurti nuosavybės teises. 2010-08-30 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2379-1365/2010 tenkino pareiškėjo I. Č. skundą ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti trūkstamus dokumentus.
Pabrėžia, kad skundžiamu sprendimu ir įsakymu nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuris yra prisikirtas Trakų miestui bei yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Atkurtame žemės sklype niekada nebuvo jokių pastatų, šis sklypas visada buvo naudojamas visuomeninei rekreacijai, todėl jis vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatomis yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Atkuriant nuosavybės teises skundžiamu įsakymu ir sprendimu buvo šiurkščiai pažeisti tiek imperatyvūs LR teisės aktų reikalavimai, tiek nuosavybės teisių atkūrimo principai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisės R. S. V. atkurtos neteisėtai, atkurtame žemės sklype niekada nebuvo jokių pastatų, jis buvo naudojamas visuomeninei rekreacijai ir yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Mano, kad jie turi reikalavimo teisę prašyti panaikinti skundžiamą sprendimą ir įsakymą, nes pareiškėja yra gretimo turto savininkė ir gali įsigyti greta esančią valstybinę žemę.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (II tomo b. l. 38–40) paaiškina, kad R. S. V. 1991-05-16 pateikė Trakų rajono valdybai pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame prašė išmokėti kompensaciją arba grąžinti visą jos paveldėtą žemę Trakuose. Remiantis 1923 m. žemės sklypų sąrašo duomenimis, Trakų r. žemėtvarkos skyriaus komisija dėl miesto žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2002-06-04 pasiūlymu pripažino, kad savininkė E. V. Trakų m. valdė 0,2913 ha (640 sieksnių) žemės sklypą Nr. 21. 2004-07-09 buvo parengtas šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 nutarimu Nr. 1475 buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punkto redakcija, pagal kurią nuosavybės teisės į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. Apskrities viršininkui (teisių perėmėjui – NŽT) nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, kadangi valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai.
Pažymi, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Trakų r. savivaldybės administracijos direktorių su 2004-09-06 prašymu Nr. 2004 nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-20 įsakymu Nr. P2-266 buvo suformuotas 0,2137 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Trakų mieste. Remiantis šiuo įsakymu, Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-08 sprendimu Nr. 2.7-79401-508 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. S. V., grąžinant natūra 0,2137 ha žemės sklypą.
Pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nedraudžia žemės grąžinimo natūra nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje išimtys numatytos žemei, kuri yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijoje (5 p.) ir valstybinių parkų ar valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriais (šių teritorijų ribas nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su savivaldybės meru ir Apskrities viršininku) (12 p.). Atkuriant R. S. V. nuosavybės teises į 0,2137 ha žemės sklypą, teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo.
Atsakovė Trakų r. savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (II tomo b. l. 70–72) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo 2004-07-09 aktu buvo nustatyta, kad E. V. žemės sklypas, kurį ji pageidauja gražinti natūra (duomenys neskelbtini) g., Trakų m., yra laisvas. 2008-03-20 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P2-266 buvo suformuotas E. V. grąžintinas natūra žemės sklypas, sklypo ribos ir plotas. 2008-09-08 sprendimu Nr. 2.7-79401-508 Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė nuosavybės teises į žemę pil. R. S. V. į 0,2137 ha ploto žemės sklypą Trakų mieste. 2009-04-02 R. S. V. šį žemės sklypą perleido A. M. ir V. M..
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybė teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 ir 12 p. valstybės išperkamai žemei saugomose teritorijose priklauso žemė valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, yra valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose ekologinių, archeologinių ir rekreacinių požiūriais, šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Grąžintinas E. V. žemės sklypas nėra nei vienoje iš nurodytų teritorijų.
Teigia, kad R. J. savo skunde nenurodo, kokie jo interesai buvo pažeisti ir kokius savo pažeistus interesus ji siekia apginti teisme.
Teismo posėdyje atsakovių atstovai nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. ir jo atstovas palaikė atsakovių poziciją ir prašė bylą nutraukti. Paaiškino, kad R. J. yra netinkama pareiškėja šioje byloje, jokios pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti, be to, yra praleistas skundo padavimo terminas (LR ABTĮ 33 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėja ginčija Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 2.7-79401-508 dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. S. V. į 0,2137 ha žemės sklypą Trakų mieste (I tomo b. l. 77–78), taip pat Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P2-266 dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, (duomenys neskelbtini) g. (I tomo b. l. 44).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. J. ginčija ne jos atžvilgiu priimtus aktus, kurie jai jokių teisių pasekmių nesukuria. Skundžiamu Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P2-66 buvo nustatytos žemės sklypo, skirto atkurti trečiojo suinteresuoto asmens R. S. V. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų m. (U18), (duomenys neskelbtini) g., ribos, 2137 kv. m plotas; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; pasiūlytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos; architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos; apskaičiuotas žemės vertės priedas dėl inžinerinių statinių; patvirtintas žemės sklypo planas (I tomo b. l. 44). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-508 trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. V. atkurtos nuosavybės teisės – grąžinant natūra 0,2137 ha žemės sklypą Trakų mieste (I tomo b. l. 77–78).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, kurios 123 punktas iš esmės pakartoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos.
Iš pareiškėjos skundo motyvų bei argumentų matyti, kad ji, ginčydama atsakovių sprendimus, siekia, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. V. nuosavybės teisės į 0,2137 ha žemės sklypą Trakų mieste nebūtų atkurtos.
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet pagal kitų subjektų kreipimąsi. Vadovaudamasis įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatomis, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų dėl kitų asmenų teisių gynimo, pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Taigi kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais.
Įvertinus tai, kad skundžiami aktai – Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 2.7-79401-508 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. P2-266, jokių pareiškėjai teisių pasekmių nesukelia, o teisės aktai nenumato pareiškėjai galimybės skųsti tokius aktus, darytina išvada, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Todėl pareiškėjos R. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.