- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-39-1010/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00849-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pažeidėjas
- D. P.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini).,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2015 m. gruodžio 24 d., 20.13 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės. Tokiais veiksmais D. P. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. teismo posėdžio metu kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino visiškai, sutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Prašo švelninti bausmę.
Motyvuojamoji dalis
D. P. kaltė, be visiško kaltės pripažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga (b. l. 4-16). Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis E. R. tarnybiniu pranešimu nurodė, kad 2015-12-24 apie 20.13 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini)., pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdžius paaiškėjo, kad jį vairavo D. P., kuriam nustatytas lengvas 0,49 promilių girtumo laipsnis (b. l. 6, 7). D. P. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 9). Esant tokiems įrodymams konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog D. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. pateikė prašymą skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą už padarytą pažeidimą. Nurodo, kad labai gailisi dėl pažeidimo, neįvertino, ar praėjo pakankamai laiko po alkoholio vartojimo, nustatytas girtumo laipsnis tik nedaug viršijo įstatyme numatytą ribą, nuo kurios kyla atsakomybė. Teisė vairuoti yra labai reikalinga, kadangi užsiima individualia veikla, teikia šiltinimo paslaugas, reikia važinėti po visą Lietuvą. Taip pat gyvena kaime ir neturint vairuotojo pažymėjimo, kitą darbą susirasti praktiškai neįmanoma. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, jog galėtų pasirūpinti savo senyvais tėvais, kurie gyvena vienkiemyje, jie sergantys, reikia vežti į ligoninę. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. P. prašo taikyti LR ATPK 30¹straipsnį ir taikyti mažesnį nei įstatymo numatytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
D. P. alkotesteriu nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilės, įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,02 promilės) jo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,47, kuris tik nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir atitinka artimą minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą girtumo ribą, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė, be to, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. D. P. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, užsiima individualia veikla, teikia šiltinimo paslaugas, reikia važinėti po visą Lietuvą. Taip pat gyvena kaime ir neturint vairuotojo pažymėjimo, kitą darbą susirasti praktiškai neįmanoma. Į bylą pateikti dokumentai, kad D. P. rūpinasi senyvo amžiaus sergančiais tėvais, kurie gyvena vienkiemyje ir artimiausia parduotuvė yra už 4 kilometrų, todėl būtina jiems vežioti maisto produktus. Taip pat į bylą pateikti duomenys, jog D. P. tėvui nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis, jis sunkiai valdo dešinės plaštakos pirštus, negali abiem rankom kelti ir nešti daiktų, diagnozuotos kitos ligos, reikia dažnai vežti į ligoninę. Mama taip pat sunkiai vaikšto, turi sveikatos problemų dėl buvusio insulto. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad vairuotojas turi numatyti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, o ypatingai į tai, kad D. P. nustatytas girtumo laipsnis atitinka artimą minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą girtumo ribą, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas D. P. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti jai sankcijoje numatytą minimalią 289 Eur baudą su mažesniu nei sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 30² str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 - 288 str., teismas
nutaria:
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir pritaikius ATPK 30¹str., paskirti 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 15054179658, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.