Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – notarė Z. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po motinos L. J. L. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 279, išduotą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. K..

II. Atsakovės ir trečiojo asmens pozicija

6. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas ir trečiasis asmuo notarė Z. K. į 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžius jiems pranešta tinkamai. Byloje yra atsakovės ir trečiojo asmens prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nustatyta, kad ieškovė D. B. yra L. J. L. ir M. L. dukra. M. L. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovės sesuo V. K. mirė (duomenys neskelbtini). L. J. L. mirė (duomenys neskelbtini).

8. L. J. L. nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu palikėja buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pagal VĮ „Turto bankas“ 2019 m. lapkričio 20 d. prašymą išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą buvo užvesta paveldėjimo byla ir 2020 m. sausio 14 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 279. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu nuo 2020 m. sausio 14 d. butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso valstybei.

9. Ieškovė 2002 m. rugsėjo 28 d. sudarė santuoką su D. B.. Ieškovė nuo 2012 m. vasario 10 d. buvo deklaravusi išvykimą į Norvegiją, nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis sudarinėjo sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-9084 priedai):

- ieškovė su AB „Kauno energija“ 2011 m. rugpjūčio 25 d. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. KEG-1101647;

- 2012 m. lapkričio 29 d. buvo surašytas vandens skaitiklio pastatymo-keitimo aktas;

- ieškovė su UAB „Kauno švara“ 2013 m. sausio 18 d. sudarė susitarimą dėl mokesčio už buitinių atliekų tvarkymą sustabdymo Nr. 1175;

- ieškovė su UAB „Kauno švara“ 2015 m. balandžio 15 d. sudarė susitarimą dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą sustabdymo Nr. 756;

- 2015 m. spalio 21 d. buvo surašytas vandens apskaitos prietaisų plombavimo-patikrinimo aktas;

- ieškovė su UAB „Kauno švara“ 2018 m. birželio 28 d. sudarė susitarimą dėl mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą sustabdymo Nr. KS6619;

- L. J. L. vardu AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas butas adresu (duomenys neskelbtini), sutartis galiojo nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. liepos 27 d. Šiuo metu šis butas iki 2021 m. kovo 16 d. yra apdraustas ieškovės vardu.

11. Byloje yra pateikti duomenys apie apmokėtas sąskaitas už UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „LESTO“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Ignitis“ ir AB „City Service“ suteiktas paslaugas. Taip pat byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad 2010 m. gruodžio 14 d. ieškovei buvo išduotas leidimas laidoti motiną ir kad buvo apmokėtos laidotuvių išlaidos (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-97608 priedai; procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-99420 priedai; procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-99833 priedai; procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-100481 priedai; procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-101236 priedai; procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-104052 priedai).

12. Notarė 2019 m. lapkričio 25 d. išsiuntė ieškovei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir asmenims, gyvenantiems adresu (duomenys neskelbtini), raštus dėl L. J. L. palikimo perėjimo valstybei, tačiau raštai buvo sugrąžinti, nepavykus jų įteikti (trečiojo asmens notarės Z. K. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-62920 priedai).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

13. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

14. Ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos L. J. L. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovė, žinodamas apie motinos mirtį, buvo neaktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti.

15. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė labai išsamius ir nuoseklius žodinius paaiškinimus apie motinos palikimo faktinį priėmimą, patvirtino, kad po motinos L. J. L. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ieškovė per tris mėnesius po jos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi po palikėjos mirties toliau rūpinosi butu adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, perėmė visus motinos asmeninius daiktus. Ieškovės teigimu, kai mirė motina ji gyveno Norvegijoje, tačiau grįžo į Lietuvą, pasirūpino laidotuvėmis, apmokėjo laidotuvių išlaidas, prižiūrėjo butą. Ieškovė paaiškino, kad po motinos mirties mokėjo už butą (duomenys neskelbtini) mokesčius, kadangi bute niekas negyveno, ji sudarinėjo susitarimus su komunalinių paslaugų teikėjais dėl paslaugų tiekimo, sprendė visus su buto administravimu susijusius klausimus, rūpinosi skaitiklių plombavimu, keitimu, sudarė buto draudimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. apmokėtos sąskaitos už UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „LESTO“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Ignitis“ ir AB „City Service“ suteiktas paslaugas. Taip pat duomenys apie 2010 m. gruodžio 14 d. gautą leidimą laidoti motiną bei apmokėtas laidotuvių išlaidas. Tai, kad ieškovė rūpinasi butu iki šiol patvirtina ir 2020 m. kovo 16 d. su AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta būsto draudimo sutartis. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė dar iki motinos mirties gyveno Norvegijoje, savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo tik nuo 2014 m. rugsėjo 22 d., todėl motinai mirus ji negalėjo visą laiką reguliariai mokėti mokesčių bei prižiūrėti buto. Ieškovė pagal galimybes butu rūpinosi ir jį prižiūrėjo, byloje nėra duomenų, kad už butui suteiktas paslaugas būtų įsiskolinimų. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes.

16. Teismas pažymi, kad L. J. L. sutuoktinis bei ieškovės tėvas M. L. mirė (duomenys neskelbtini). L. J. L. ir M. L. kita dukra, ieškovės sesuo V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nors 2020 m. gegužės 20 d. Gyventojų registrų pažyma apie asmenį patvirtina, kad V. K. vaikų neturėjo, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo metu žodžiu patvirtino, kad sesuo turėjo du vaikus, kurie buvo įvaikinti iki L. J. L. mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.227 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į L. J. L. palikimą, nėra pateikta.

17. Trečiasis asmuo notarė Z. K. atsiliepime nors ir nurodė, kad ieškovė, turėdama pakankamai laiko išviešinti savo nuosavybės teisę į palikimą, to nepadarė, tačiau ieškiniui neprieštaravo, dėl jo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra.

18. Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovės ir notarės nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir į tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į L. J. L. turtą, nėra, konstatuoja, kad ieškovė, mirus motinai, ėmėsi aktyvių veiksmų – perėmė asmeninius motinos daiktus, mokėjo mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini), sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais dėl paslaugų teikimo, rūpinosi su buto administravimu susijusiais klausimais, todėl yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovė D. B. po motinos L. J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Dėl ieškinio senaties taikymo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

20. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti, nes ieškovė žinojo apie motinos mirtį, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo L. J. L. mirties dienos ((duomenys neskelbtini)).

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Notarė Z. K. 2020 m. sausio 14 d. atsakovei išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 279, kurio pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko valstybei. Ieškovė apie motinos palikimo perėjimą valstybei sužinojo tik 2020 m. vasario 12 d., kai gavo iš notarės raštą apie palikimo perėjimą valstybei. Byloje konstatuota, kad ieškovė elgėsi rūpestingai, nesant kitų įpėdinių, pagrįstai galvojo, jog ji yra motinos turto paveldėtoja, butu rūpinasi ir jį prižiūri iki šiol. Be to, ieškovė, sužinojusi apie buto adresu (duomenys neskelbtini) atitekimą valstybei, 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą. Taigi, šioje situacijoje terminas ieškinio senačiai turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie motinos palikimo perėjimą valstybei, t. y. nuo 2020 m. vasario 12 d.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino pareikšti ieškinį teisme ieškovė nepraleido (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas taikyti vienerių metu ieškinio senatį atmetamas kai nepagrįstas.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

23. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

24. Ieškovė D. B., priimdama palikimą faktinio valdymo būdu, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, įpėdinė palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininke dar 2010 metais, kai mirė ieškovės motina ((duomenys neskelbtini)) (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl laikoma, kad L. J. L. turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustačius faktą, kad paveldimą turtą nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė ieškovė D. B. kaip įstatyminė įpėdinė, daroma išvada, jog palikėjos turtas valstybei perėjo nepagrįstai, tai pažeidžia ieškovės teises, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 14 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. K. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 279, kurio pagrindu valstybei nuosavybės teise perėjo palikėjos L. J. L. turtas (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

26. Ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį bei 300 Eur už teisines paslaugas.

27. Valstybė šioje byloje patyrė 15,68 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“. Šios civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovė, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Pati ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, todėl ieškovei iš atsakovės 450 Eur bylinėjimosi išlaidos ir valstybei iš atsakovės 15,68 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos L. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 14 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. K. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 279.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.