- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- e2SP-267-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00120-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- I. Ž., V. G.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjų I. Ž. ir V. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo patvirtinti 2017 m. vasario 3 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja iki 2017 m. vasario 3 d. su visa manta išsikelti iš I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamųjų patalpų – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja per 1 (vieną) dieną nuo V. G. išsikėlimo iš buto dienos, mokėjimo pavedimu sumokėti jam 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio piniginę kompensaciją į V. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas.V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškia, kad jo patirtos išlaidos butui pagerinti bus pilnai atlygintos sumokėjus taikos sutarties 2 straipsnyje nurodytą piniginę kompensaciją, todėl jokių kitų pretenzijų I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl buto pagerinimo, remonto ir/ar jo išlaikymo ateityje neturės ir nereikš.V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškia, kad jokių pretenzijų I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl garažo pagerinimo, remonto ir/ar jo išlaikymo neturi ir ateityje nereikš.Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų šioje byloje siuntimu bei įteikimu įsipareigoja apmokėti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnyje, 294 straipsnyje, t. y. šalims žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį bei nutraukus bylą, šalys negalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.
Prašymą atsisakytina tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek jau pasikreipus į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus.
Kasacinis teismas aiškindamas patvirtintos taikos sutarties galiojimą yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje.
Pažymėtina, kad prašymai dėl ne teismo proceso metu sudarytos taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka. Kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys taikos sutartyje išdėstytas aplinkybes (CPK 581 straipsnis). CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka nagrinėjamoms byloms nėra numatytas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.
Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl jos sąlygos turi būti aiškios, konkrečios ir vykdytinos. Pareiškėjai pasirašytos taikos sutarties 1 punktu susitarė, kad V. G. įsipareigoja iki 2017 m. vasario 3 d. su visa manta išsikelti iš I. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), o taikos sutarties 2 punktu I. Ž. įsipareigojo per 1 dieną nuo V. G. išsikėlimo, kas, teismo manymu, reikštų iki 2017 m. vasario 4 d., pervesti sutartą 5000 Eur sumą. Vienok, pareiškėjai prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta proceso tvarka Prienų rajono apylinkės teismui pateikė 2017 m. vasario 6 d., t. y. galimai įvykdę taikos sutarties sąlygas, nepateikdami šias aplinkybes pagrindžiančių jokių įrodymų (kad nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso I. Ž.) bei nenurodė ir nepagrindė, kuo šis turtas, už kurį kompensuojama, buvo pagerintas. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų prašymą atsisakytina tenkinti.
Pareiškėjams išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti tenkinti pareiškėjų I. Ž. ir V. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su tuo pačiu prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.
Nutartis neskundžiama.